Šliejimas – priklausomojo sintaksinio vieneto parinkimas ne pagal junglumą, o pagal jo reikšmę.
Paprastai prie savarankiškų kalbos dalių šliejami nekaitomieji žodžiai: prieveiksmiai, bendratys, padalyviai. Prie veiksmažodžių lietuvių kalboje šliejamos visos šios nekaitomos formos (atskubėjau džiugiai / mokytis / skubėte / įdienojus). Prie būdvardžių gali būti šliejami prieveiksmiai (labai sunkus, daug geresnis), kartais bendratys (patogus dėvėti, palyginti nebrangus). Prie veiksmažodinių ir dalies kitų daiktavardžių šliejamos bendratys (ketinimas nenuvilti, proga pamatyti), prie jų gali šlietis ir prieveiksmiai (žingsnis atgal, buvimas kitur). Prie prieveiksmių šliejasi tik kiti prieveiksmiai (visai maloniai, baisiai mažai). Galima prišlieti ir linksnių formas, kai jų nesąlygoja junglumas (stovėjome paunksmėje, dieną snigo). Šliejamojo žodžio sąsają su pagrindiniu neretai žymi jo vieta sakinyje, pavyzdžiui, jei sakinyje Jie greitai važiavo ir triukšmingai kalbėjo sukeisime vietomis prieveiksmius, tai pakeisime ir jų ryšį su veiksmažodžiais.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Šliejimas (kalbotyra), Kas yra Šliejimas (kalbotyra)? Ką reiškia Šliejimas (kalbotyra)?