Širvintos valsčius (vok. Amtsbezirk Schirwindt) – Rytų Prūsijos administracinis teritorinis vienetas, gyvavęs 1874–1945 m. dabartinės Kaliningrado srities rytinėje dalyje. Priklausė Pilkalnio apskričiai. Valsčiaus centras buvo Širvintos mieste.
| Širvintos valsčius Amtsbezirk Schirwindt | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
| Širvintos valsčius Pilkalnio apskrityje | ||||
| Valstybė | Vokietija | |||
| Provincija | Rytų Prūsija | |||
| Administracinis centras | Širvinta | |||
| 1874–1945 | Pilkalnio apskritis | |||
| Gyventojų | 1 266 (1905) | |||
| Plotas | 35 km² (1905) | |||
Istorija
Suformuotas 1874 m. pagal 1872 m. priimtus „Apskričių nuostatus Prūsijos, Brandenburgo, Pomeranijos, Poznanės, Silezijos ir Saksonijos provincijoms“ iš 12 kaimo bendruomenių ir 3 dvaro apygardų. 1923 m. Baltrušių kaimo bendruomenė prijungta prie Pažuižių kaimo (naujajai kaimo bendruomenei paliktas Baltrušių pavadinimas), 1928 m. panaikintos visos dvaro apygardos: Dvariškių sujungta su Šilininkų kaimu į Šilininkų kaimo bendruomenę, Samalukų prijungta prie Maurušaičių, o Vorupėnų – prie Vorupėnų kaimo bendruomenės. 1928–1945 m. Širvintos valsčių sudarė 11 kaimo bendruomenių: Aukštupėnų, Baltrušių, Gedkantų, Gobriškių, Kenaužių, Maurušaičių, Juodupėnų, Paplynių, Paršų, Šilininkų ir Vorupėnų.
Valsčius buvo rytinėje apskrities dalyje, Lietuvos pasienyje, prie Šešupės ir Širvintos upių. Šiaurės vakaruose valsčius siekė Didžiosios Plynės pelkę, rytuose – Širvintos miesto ribas.
1905 m. valsčiuje buvo 1266 gyventojai, iš jų 35 lietuviai (2,8 %). Daugiausia lietuvių gyveno Maurušaičiuose (23 %) ir Baltrušiuose (22 %). Didžiausios gyvenvietės 1939 m. buvo Vorupėnai (170 gyv.), Šilininkai (142 gyv.) ir Aukštupėnai (138 gyv.).
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Širvintos valsčius (Pilkalnis), Kas yra Širvintos valsčius (Pilkalnis)? Ką reiškia Širvintos valsčius (Pilkalnis)?