Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Prancūzijos Konstitucija Constitution française du 4 octobre 19581958 m Prancūzijos konstitucijaInformacijaValstybėPranc
1958 m. Prancūzijos Konstitucija
| Prancūzijos Konstitucija Constitution française du 4 octobre 1958 | |
| 1958 m. Prancūzijos konstitucija | |
| Informacija | |
|---|---|
| Valstybė | Prancūzija |
| Priimta | 1958 m. rugsėjo 28 d. |
| Galiojo iki | 1958 m. spalio 4 d. – dabar |
| Turinys | |
| Valdymo forma | Pusiau prezidentinė respublika |
| Įstatymų leidžiamoji valdžia | Dvejų rūmų parlamentas – Nacionalinis Susirinkimas ir Senatas |
| Vykdomoji valdžia | Prezidento vadovaujama Ministrų Taryba, ministras pirmininkas |
Prancūzijos Konstitucija (pranc. Constitution française), taip pat vadinama Penktosios Respublikos Konstitucija (pranc. Constitution de la Ve République) – Prancūzijos konstitucija, parengta specialios Vyriausybės komisijos, priimta, kai referendume Š. De Golį parėmė 80 % rinkėjų 1958 m. rugsėjo 28 d. Su pakeitimais galioja iki šiol.
Priėmimo aplinkybės
Prancūzija šeštame dešimtmetyje sunkiai sugebėjo išlaikyti savo kolonijines valdas. Po pralaimėjimų Indokinijoje, 1958 m. kilo maištas ir Alžyre, kuris buvo laikomas pačios metropolijos dalimi. Situacija darėsi įtempta. Parlamentas nusprendė pasitelkti generolą Š. De Golį, pasižymėjusį Antrojo pasaulinio karo pasipriešinimo judėjimo lyderį. Konstitucija, kaip ir buvo skelbiama, priimta specialiai de Goliui.
Esminės nuostatos
Valstybinė santvarka – Respublika. Parlamentui atsakinga Vyriausybė, jam suteikta ribota įstatymų leidybos kompetencija. Didelės prezidento galios. Pagal Konstituciją veikia Konstitucinė Taryba – konstitucingumo kontrolės (konstitucinės justicijos) įstaiga.
Dvejų rūmų parlamentas – Nacionalinis susirinkimas ir Senatas. Parlamentui skiriamas šalutinis vaidmuo: jam nustatyta palyginti neplati kompetencija leisti įstatymus mokesčių, piliečių teisių ir laisvių, valstybės aparato struktūros ir organizacijos, civilinės, baudžiamosios ir darbo teisės klausimais. Kiti dalykai reguliuojami vyriausybės dekretais. Be to, parlamentas gali jai deleguoti teisę leisti aktus ir savo kompetencijos klausimais (deleguotoji įstatymo leidyba). Įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimų tvarka: Nacionalinis susirinkimas renkamas visuotiniais (nuo 1974 m. sulaukus 18 m.) tiesioginiais rinkimais dviejų turų sistema 5 metams. Senatas renkamas netiesioginiais rinkikų kolegijų departamentuose rinkimais devyneriems metams, kas treji metai atnaujinant vienu trečdaliu.
Prezidentas, kuriam pavesta pasirašyti ir skelbti įstatymus, reikalauti juos peržiūrėti, perduoti Konstitucinei tarybai. Kai kuriais atvejais prezidentas, apeidamas parlamentą, gali įstatymus paduoti svarstyti tiesiai tautai referendumu. Jis skiria vyriausybės vadovą, šio teikimu – ministrus, vadovauja vyriausybės posėdžiams. Prezidentas skiria įvairius pareigūnus, gali paleisti žemuosius parlamento rūmus, prisiimti nepaprastuosius įgaliojimus. Jis reprezentuoja valstybę. Svarbiausiems prezidento aktams nereikia ministrų kontrasignacijos. Vyriausybė atskaitinga parlamentui, nors kitais požymiais respublika prezidentinė. Įstatymų vykdomosios valdžios rinkimas: prezidentas renkamas specialios rinkikų kolegijos, kurioje dalyvauja savivaldybių atstovai ir nedidelė dalis parlamento rūmų atstovų. Nuo 1962 m. prezidentas renkamas visuotiniais tiesioginiais rinkimais.
Konstitucinė taryba
Įstatymų konstitucingumo kontrolės institucija, kuriai pavesta vykdomosios valdžios ar parlamento reikalavimu peržiūrėti priimtus įstatymus, bet tik iki juos skelbiant ir tik siekiant išsiaiškinti, ar jie neperžengia kompetencijos ribų.
Pakeitimai ir galiojimas
Priimta referendumu 1958 m. rugsėjo 28 d., įsigaliojo 1958 m. spalio 4 d. Pataisos: 1962 m. – taisytos nuostatos dėl prezidento rinkimų; 1992 m. – Konstitucija derinama su Mastrichto sutartimi; 1993 m. – sugriežtintos nuostatos dėl imigracijos; 1996 m. – Konstitucija derinama su Amsterdamo sutartimi; 2000 m. – Konstitucija derinama su Nicos sutartimi, taip pat sutrumpinta prezidento kadencija nuo septynerių iki penkerių metų.
Nuorodos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie 1958 m. Prancūzijos Konstitucija, Kas yra 1958 m. Prancūzijos Konstitucija? Ką reiškia 1958 m. Prancūzijos Konstitucija?
Prancuzijos Konstitucija Constitution francaise du 4 octobre 19581958 m Prancuzijos konstitucijaInformacijaValstybePrancuzijaPriimta1958 m rugsejo 28 d 1958 09 28 Galiojo iki1958 m spalio 4 d 1958 10 04 dabarTurinysValdymo formaPusiau prezidentine respublikaĮstatymu leidziamoji valdziaDveju rumu parlamentas Nacionalinis Susirinkimas ir SenatasVykdomoji valdziaPrezidento vadovaujama Ministru Taryba ministras pirmininkas Prancuzijos Konstitucija pranc Constitution francaise taip pat vadinama Penktosios Respublikos Konstitucija pranc Constitution de la Ve Republique Prancuzijos konstitucija parengta specialios Vyriausybes komisijos priimta kai referendume S De Golį pareme 80 rinkeju 1958 m rugsejo 28 d Su pakeitimais galioja iki siol Priemimo aplinkybesPrancuzija sestame desimtmetyje sunkiai sugebejo islaikyti savo kolonijines valdas Po pralaimejimu Indokinijoje 1958 m kilo maistas ir Alzyre kuris buvo laikomas pacios metropolijos dalimi Situacija daresi įtempta Parlamentas nusprende pasitelkti generola S De Golį pasizymejusį Antrojo pasaulinio karo pasipriesinimo judejimo lyderį Konstitucija kaip ir buvo skelbiama priimta specialiai de Goliui Esmines nuostatosValstybine santvarka Respublika Parlamentui atsakinga Vyriausybe jam suteikta ribota įstatymu leidybos kompetencija Dideles prezidento galios Pagal Konstitucija veikia Konstitucine Taryba konstitucingumo kontroles konstitucines justicijos įstaiga Įstatymu leidziamoji valdziaDveju rumu parlamentas Nacionalinis susirinkimas ir Senatas Parlamentui skiriamas salutinis vaidmuo jam nustatyta palyginti neplati kompetencija leisti įstatymus mokesciu pilieciu teisiu ir laisviu valstybes aparato strukturos ir organizacijos civilines baudziamosios ir darbo teises klausimais Kiti dalykai reguliuojami vyriausybes dekretais Be to parlamentas gali jai deleguoti teise leisti aktus ir savo kompetencijos klausimais deleguotoji įstatymo leidyba Įstatymu leidziamosios valdzios rinkimu tvarka Nacionalinis susirinkimas renkamas visuotiniais nuo 1974 m sulaukus 18 m tiesioginiais rinkimais dvieju turu sistema 5 metams Senatas renkamas netiesioginiais rinkiku kolegiju departamentuose rinkimais devyneriems metams kas treji metai atnaujinant vienu trecdaliu Vykdomoji valdziaPrezidentas kuriam pavesta pasirasyti ir skelbti įstatymus reikalauti juos perziureti perduoti Konstitucinei tarybai Kai kuriais atvejais prezidentas apeidamas parlamenta gali įstatymus paduoti svarstyti tiesiai tautai referendumu Jis skiria vyriausybes vadova sio teikimu ministrus vadovauja vyriausybes posedziams Prezidentas skiria įvairius pareigunus gali paleisti zemuosius parlamento rumus prisiimti nepaprastuosius įgaliojimus Jis reprezentuoja valstybe Svarbiausiems prezidento aktams nereikia ministru kontrasignacijos Vyriausybe atskaitinga parlamentui nors kitais pozymiais respublika prezidentine Įstatymu vykdomosios valdzios rinkimas prezidentas renkamas specialios rinkiku kolegijos kurioje dalyvauja savivaldybiu atstovai ir nedidele dalis parlamento rumu atstovu Nuo 1962 m prezidentas renkamas visuotiniais tiesioginiais rinkimais Konstitucine tarybaĮstatymu konstitucingumo kontroles institucija kuriai pavesta vykdomosios valdzios ar parlamento reikalavimu perziureti priimtus įstatymus bet tik iki juos skelbiant ir tik siekiant issiaiskinti ar jie neperzengia kompetencijos ribu Pakeitimai ir galiojimasPriimta referendumu 1958 m rugsejo 28 d įsigaliojo 1958 m spalio 4 d Pataisos 1962 m taisytos nuostatos del prezidento rinkimu 1992 m Konstitucija derinama su Mastrichto sutartimi 1993 m sugrieztintos nuostatos del imigracijos 1996 m Konstitucija derinama su Amsterdamo sutartimi 2000 m Konstitucija derinama su Nicos sutartimi taip pat sutrumpinta prezidento kadencija nuo septyneriu iki penkeriu metu Nuorodos