Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Čongčingas kin 重庆 pinyin Chóngqìng miestas Kinijos Liaudies Respublikoje Išsidėstęs Jangdzės ir Dzialingo upių santakoje
Čungcingas
Čongčingas (kin. 重庆, pinyin: Chóngqìng) – miestas Kinijos Liaudies Respublikoje. Išsidėstęs Jangdzės ir Dzialingo upių santakoje. Urbanizuotoje dalyje priskaičiuojama 18,384 mln. gyventojų, visoje aglomeracijoje 30,4 mln (2016 m.).
| Čongčingas 重庆 | |
|---|---|
| Miesto panorama | |
| Laiko juosta: (UTC+8) | |
| Valstybė | Kinija |
| Provincija | Čongčingas |
| Sekretorius | Chen Min'er |
| Gyventojų | 30 484 300 |
| Plotas | 82 403 km² |
| Tankumas | 370 žm./km² |
| Altitudė | 435 m |
| Tinklalapis | www.cq.gov.cn |
| Vikiteka | Čongčingas |
Čongčingas yra administracinis provincijos lygio Kinijos vienetas, tiesiogiai pavaldus vyriausybei. Laikomas vienu iš keturių išskirtųjų miestų kartu su Pekinu, Šanchajumi ir Tiandzinu. Didžiausias pagal plotą ir gyventojų skaičių miestas pasaulyje. Kinijos ekonomikos strategijoje priskiriamas .
Upių uostas. Išvystyta metalurgijos, mašinų, chemijos, naftos, lengvoji, maisto pramonė. Apylinkėse išgaunama akmens anglis. Yra dvi šiluminės jegainės, vandens jėgainių kaskada. Daug universitetų.
Geografija
| Klimato diagrama Čongčingas | |||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| S | V | K | B | G | B | L | R | R | S | L | G |
19.5 10 6 | 20.6 13 8 | 36 17 11 | 105 23 15 | 152 27 19 | 171 29 22 | 175 33 25 | 134 34 25 | 128 28 21 | 92 22 16 | 46 17 12 | 24.9 12 8 |
| temperatūra °C skalėje kritulių kiekis mm | |||||||||||
| Farenheito skalėje | |||||||||||
Čongčingo miestas įsikūręs didžiausios Kinijos upės Jangdzės ir jos intako Dzialingo santakoje, rytiniame Sičuano baseino pakraštyje. Kadangi per ilgą istoriją susisiekimas tarp Sičuano ir kitų Kinijos dalių vykdavo per upes, Čongčingas visada buvo svarbioje strategiškai padėtyje ir tarnavo kaip vartai į Sičuaną. Miestui būdinga ypač didelė gamtinė įvairovė. Jis įsikūręs kalnuotoje vietoje prie dviejų upių, čia gausu miškų, šaltinių, krioklių, tarpeklių.
Čongčingo administracinis vienetas užima ryčiausią Sičuano baseino dalį ir gretimus kalnynus, skiriančius Sičuaną nuo Jangdzės vidurupio. Todėl visam vienetui būdingas kalnuotas reljefas, o aukštingumas didėja einant į rytus. Svarbiausi kalnynai yra šiaurėje, rytuose, pietryčiuose ir pietuose. Kalnai išvagoti kalnų upių, todėl čia gausu tarpeklių. Tarp jų – ir garsus ties Jangdzės upe.
Regionui būdingas drėgnas ir karštas subtropinis klimatas, kraštą siaubia musonai, gausūs lietūs ir rūkai. Jis pasižymi viena karščiausių vasarų Kinijoje taip pat vienu mažiausių saulėtų dienų rodiklių.
Čongčingas ribojasi su penkiomis provincijomis: Hubėjumi (rytuose), Hunanu (pietryčiuose), Guidžou (pietuose), Sičuanu (vakaruose) ir Šansi (šiaurėje).
Istorija
Čongčingo administracinio vieneto teritorijos istorija yra neatskiriama nuo Sičuano istorijos. Svarbiausia neolito laikų kultūra čia buvo , V–III tūkst. pr. m. e. suklestėjusi Trijų tarpeklių regione.
Dėl svarbios strateginės padėties gyvenvietė Čongčingo vietoje egzistavo nuo labai senų laikų. Laikoma, kad miestas įsikūrė maždaug prieš 3000 metų ir siejamas su senovine . Ba tautai migruojant iš savo ankstyvosios sostinės rytiniuose kalnuose, ji nusileido į žemumas ir įtvirtino savo naują sostinę Jangdzės ir Dzianlingo santakoje, t. y. dabartinio Čongčingo vietoje, ir pavadino ją Dziangdžou (江州).
Čongčingo ankstyvasis klestėjimas buvo susijęs su Ba karalystės istorija. Ši karalystė viešpatavo Dzialingo baseine, taip pat kontroliavo prie jo prisiglaudusias rytines ir pietines aukštumas. Nuo II tūkst. pr. m. e. pabaigos Ba dalyvavo Vidurio Lygumoje vykusiuose įvykiuose, todėl buvo minima to meto kinų šaltiniuose. I tūkst. pr. m. e. viduryje Ba kovojo su savo galingesne kaimyne Čin, kol 316 m. pr. m. e. buvo galutinai nugalėta. Taip teritorija ir miestas tapo Kinijos imperijos dalimi.
Miestas ne kartą keitė pavadinimus. Pirmasis žinomas pavadinimas Ba karalystės laikais buvo Dziangdžou (kin. 江州, pinyin: Jiangzhou). IV a. jis gavo vardą Čudžou (楚州), 581 m. pervardintas Judžou (渝州), 1102 m. – Gongdžou (恭州). Galiausiai, 1189 m. Songų princas , sėsdamas į imperatoriaus sostą, suteikė miestui privilegiją pavadindamas jį „Dviguba švente“ (kin. 雙重喜慶, pinyin: shuāngchóng xǐqìng), kas sutrumpintai skamba kaip Čongčing.
Kinijos imperijos suirimo laikotarpiais Čongčingą valdė šios valstybės (Trijų karalysčių laikotarpiu), , , (907–925), (934–965) ir kt.
Du kartus istorijoje Čongčingas pats tapo vietinės valstybės sostine. Pirmą kartą tai įvyko 1362 m., kuomet valstietis Ming Yuzhen čia paskelbė imperiją, kuri išsilaikė iki 1371 m. Antrą kartą tai įvyko 1621 m., žlungant Mingų dinastijai, kuomet sukilėlis Še Čongmingas įkūrė Dalian valstybę su sostine Čongčinge. Kitas sukilėlis, Zhang Xianzhong 1644 m. nusiaubė Dalian ir visą Sičuaną, išžudydamas didelę dalį gyventojų.
Nuo 1937 m. lapkričio iki 1946 m. pradžios buvo laikinoji Kinijos sostinė.
Administracinis suskirstymas
- Taip pat skaitykite – Kinijos administracinis suskirstymas.
Čongčingas yra provincijos lygio miestas, turintis išskirtojo statusą, ir yra tiesiogiai pavaldus centrinei vyriausybei. Administraciškai miestas padalintas į 38 vienetus, iš kurių 26 yra rajonai, 8 apskritys ir 4 autonominės apskritys. Čongčingo savivaldybės ribos yra gerokai didesnės nei kitų provincijos lygmens miestų (Pekino, Šanchajaus ir Tiandzino), o didžioji jos administracinės teritorijos dalis, užimanti daugiau nei 80 000 kv. km, yra kaimo tipo. 2017 m. pabaigoje aglomeracijoje iš viso gyveno 30,75 mln. gyventojų.
- Bananas
- Beibėjus
- Bišanas
- Čangšou
- Čengkou
- Čiandziangas
- Čidziangas
- Dadukou
- Dadzu
- Diandziangas
- Dziangbėjus
- Dziangdzinas
- Dziulongpo
- Džongas
- Fengdu
- Fengdzijė
- Fulingas
- Hečuanas
- Jongčuanas
- Joujangas
- Jubėjus
- Junjangas
- Judžongas
- Kaidžou
- Liangpingas
- Nananas
- Nančuanas
- Pengšujus
- Siušanas
- Šapingba
- Šidžu
- Tongliangas
- Tongnanas
- Vandžou
- Vulongas
- Vušanas
- Vusi
- Žongčangas
Išnašos
- Čongčingas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
- Kim Hunter Gordon, Jesse Watson (2011). Chongqing & The Three Gorges. pp. 38–40. ISBN 978-7-5022-5215-1.
| Kinijos administracinis suskirstymas | |
|---|---|
| Provincijos: Anhujus | Činghajus | Dziangsi | Dziangsu | Dzilinas | Džedziangas | Fudzianas | Gansu | Guangdongas | Guidžou | Hainanas | Hebėjus | Heilongdziangas | Henanas | Hubėjus | Hunanas | Junanas | Liaoningas | Sičuanas | Šandongas | Šaansi | Šansi | Autonominiai regionai: Guangsi | Ningsia | Tibetas | Sindziangas | Vidinė Mongolija Išskirtieji miestai: Pekinas | Čongčingas | Šanchajus | Tiandzinas SAR: Honkongas | Makao | |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Čungcingas, Kas yra Čungcingas? Ką reiškia Čungcingas?
Congcingas kin 重庆 pinyin Chongqing miestas Kinijos Liaudies Respublikoje Issidestes Jangdzes ir Dzialingo upiu santakoje Urbanizuotoje dalyje priskaiciuojama 18 384 mln gyventoju visoje aglomeracijoje 30 4 mln 2016 m Congcingas 重庆Miesto panoramaCongcingas29 33 0 s pl 106 34 0 r ilg 29 55000 s pl 106 56667 r ilg 29 55000 106 56667 Congcingas Laiko juosta UTC 8 Valstybe KinijaProvincija CongcingasSekretorius Chen Min erGyventoju 2016 30 484 300Plotas 82 403 km Tankumas 2016 370 zm km Altitude 435 mTinklalapis www cq gov cnVikiteka Congcingas Congcingas yra administracinis provincijos lygio Kinijos vienetas tiesiogiai pavaldus vyriausybei Laikomas vienu is keturiu isskirtuju miestu kartu su Pekinu Sanchajumi ir Tiandzinu Didziausias pagal plota ir gyventoju skaiciu miestas pasaulyje Kinijos ekonomikos strategijoje priskiriamas Upiu uostas Isvystyta metalurgijos masinu chemijos naftos lengvoji maisto pramone Apylinkese isgaunama akmens anglis Yra dvi silumines jegaines vandens jegainiu kaskada Daug universitetu GeografijaKlimato diagrama CongcingasSVKBGBLRRSLG 19 5 10 6 20 6 13 8 36 17 11 105 23 15 152 27 19 171 29 22 175 33 25 134 34 25 128 28 21 92 22 16 46 17 12 24 9 12 8temperatura C skaleje krituliu kiekis mmFarenheito skaleje SVKBGBLRRSLG 0 8 51 43 0 8 55 46 1 4 63 52 4 1 73 60 6 80 66 6 7 85 72 6 9 91 76 5 3 92 76 5 82 69 3 6 71 62 1 8 62 54 1 53 46temperatura F krituliu kiekis coliais Congcingo miestas įsikures didziausios Kinijos upes Jangdzes ir jos intako Dzialingo santakoje rytiniame Sicuano baseino pakrastyje Kadangi per ilga istorija susisiekimas tarp Sicuano ir kitu Kinijos daliu vykdavo per upes Congcingas visada buvo svarbioje strategiskai padetyje ir tarnavo kaip vartai į Sicuana Miestui budinga ypac didele gamtine įvairove Jis įsikures kalnuotoje vietoje prie dvieju upiu cia gausu misku saltiniu kriokliu tarpekliu Congcingo administracinis vienetas uzima ryciausia Sicuano baseino dalį ir gretimus kalnynus skiriancius Sicuana nuo Jangdzes vidurupio Todel visam vienetui budingas kalnuotas reljefas o aukstingumas dideja einant į rytus Svarbiausi kalnynai yra siaureje rytuose pietryciuose ir pietuose Kalnai isvagoti kalnu upiu todel cia gausu tarpekliu Tarp ju ir garsus ties Jangdzes upe Regionui budingas dregnas ir karstas subtropinis klimatas krasta siaubia musonai gausus lietus ir rukai Jis pasizymi viena karsciausiu vasaru Kinijoje taip pat vienu maziausiu sauletu dienu rodikliu Congcingas ribojasi su penkiomis provincijomis Hubejumi rytuose Hunanu pietryciuose Guidzou pietuose Sicuanu vakaruose ir Sansi siaureje IstorijaPagrindinis straipsnis Congcingo administracinio vieneto teritorijos istorija yra neatskiriama nuo Sicuano istorijos Svarbiausia neolito laiku kultura cia buvo V III tukst pr m e suklestejusi Triju tarpekliu regione Del svarbios strategines padeties gyvenviete Congcingo vietoje egzistavo nuo labai senu laiku Laikoma kad miestas įsikure mazdaug pries 3000 metu ir siejamas su senovine Ba tautai migruojant is savo ankstyvosios sostines rytiniuose kalnuose ji nusileido į zemumas ir įtvirtino savo nauja sostine Jangdzes ir Dzianlingo santakoje t y dabartinio Congcingo vietoje ir pavadino ja Dziangdzou 江州 Congcingo ankstyvasis klestejimas buvo susijes su Ba karalystes istorija Si karalyste viespatavo Dzialingo baseine taip pat kontroliavo prie jo prisiglaudusias rytines ir pietines aukstumas Nuo II tukst pr m e pabaigos Ba dalyvavo Vidurio Lygumoje vykusiuose įvykiuose todel buvo minima to meto kinu saltiniuose I tukst pr m e viduryje Ba kovojo su savo galingesne kaimyne Cin kol 316 m pr m e buvo galutinai nugaleta Taip teritorija ir miestas tapo Kinijos imperijos dalimi Miestas ne karta keite pavadinimus Pirmasis zinomas pavadinimas Ba karalystes laikais buvo Dziangdzou kin 江州 pinyin Jiangzhou IV a jis gavo varda Cudzou 楚州 581 m pervardintas Judzou 渝州 1102 m Gongdzou 恭州 Galiausiai 1189 m Songu princas sesdamas į imperatoriaus sosta suteike miestui privilegija pavadindamas jį Dviguba svente kin 雙重喜慶 pinyin shuangchong xǐqing kas sutrumpintai skamba kaip Congcing Kinijos imperijos suirimo laikotarpiais Congcinga valde sios valstybes Triju karalysciu laikotarpiu 907 925 934 965 ir kt Du kartus istorijoje Congcingas pats tapo vietines valstybes sostine Pirma karta tai įvyko 1362 m kuomet valstietis Ming Yuzhen cia paskelbe imperija kuri issilaike iki 1371 m Antra karta tai įvyko 1621 m zlungant Mingu dinastijai kuomet sukilelis Se Congmingas įkure Dalian valstybe su sostine Congcinge Kitas sukilelis Zhang Xianzhong 1644 m nusiaube Dalian ir visa Sicuana iszudydamas didele dalį gyventoju Nuo 1937 m lapkricio iki 1946 m pradzios buvo laikinoji Kinijos sostine Buvusi koncentracijos stovykla ZhazidongAdministracinis suskirstymasTaip pat skaitykite Kinijos administracinis suskirstymas Congcingas yra provincijos lygio miestas turintis isskirtojo statusa ir yra tiesiogiai pavaldus centrinei vyriausybei Administraciskai miestas padalintas į 38 vienetus is kuriu 26 yra rajonai 8 apskritys ir 4 autonomines apskritys Congcingo savivaldybes ribos yra gerokai didesnes nei kitu provincijos lygmens miestu Pekino Sanchajaus ir Tiandzino o didzioji jos administracines teritorijos dalis uzimanti daugiau nei 80 000 kv km yra kaimo tipo 2017 m pabaigoje aglomeracijoje is viso gyveno 30 75 mln gyventoju Bananas Beibejus Bisanas Cangsou Cengkou Ciandziangas Cidziangas Dadukou Dadzu Diandziangas Dziangbejus Dziangdzinas Dziulongpo Dzongas Fengdu Fengdzije Fulingas Hecuanas Jongcuanas Joujangas Jubejus Junjangas Judzongas Kaidzou Liangpingas Nananas Nancuanas Pengsujus Siusanas Sapingba Sidzu Tongliangas Tongnanas Vandzou Vulongas Vusanas Vusi ZongcangasIsnasosCongcingas Visuotine lietuviu enciklopedija T V Dis Fatva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 Kim Hunter Gordon Jesse Watson 2011 Chongqing amp The Three Gorges pp 38 40 ISBN 978 7 5022 5215 1 Kinijos administracinis suskirstymasProvincijos Anhujus Cinghajus Dziangsi Dziangsu Dzilinas Dzedziangas Fudzianas Gansu Guangdongas Guidzou Hainanas Hebejus Heilongdziangas Henanas Hubejus Hunanas Junanas Liaoningas Sicuanas Sandongas Saansi Sansi Autonominiai regionai Guangsi Ningsia Tibetas Sindziangas Vidine Mongolija Isskirtieji miestai Pekinas Congcingas Sanchajus Tiandzinas SAR Honkongas Makao