ČinantekaiGyventojų skaičius 75 000Populiacija šalyse MeksikaKalba os ispanų kalbaReligijos krikščionybėGiminingos etnin
Činantekai

Činantekai | |
---|---|
Gyventojų skaičius | 75 000 |
Populiacija šalyse | Meksika |
Kalba (-os) | , ispanų kalba |
Religijos | krikščionybė |
Giminingos etninės grupės | čičimekai, pame |
Činantekai (isp. Chinateca, sav. chu-chmej, vach-chmi, dzach-chmi) – Mezoamerikos indėnų tauta. Gyvena Meksikoje, šiaurinėje Oašakos valstijos dalyje. Populiacija apie 75 000 žmonių. Kalba , priklausančia otomangų kalbų šeimai bei ispanų kalba.
Tradicinis verslas: lydiminė ir laistomoji žemdirbystė (pupelės, moliūgai, aitriosios paprikos, ananasai, tabakas, kavamedžiai). Gyvena miškuose arba kalnuose. Iki ispanų užkariavimo činatekai turėjo keletą valstybėlių.
Išnašos
- Činantekai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Činantekai, Kas yra Činantekai? Ką reiškia Činantekai?
CinantekaiGyventoju skaicius 75 000Populiacija salyse MeksikaKalba os ispanu kalbaReligijos krikscionybeGiminingos etnines grupes cicimekai pame Cinantekai isp Chinateca sav chu chmej vach chmi dzach chmi Mezoamerikos indenu tauta Gyvena Meksikoje siaurineje Oasakos valstijos dalyje Populiacija apie 75 000 zmoniu Kalba priklausancia otomangu kalbu seimai bei ispanu kalba Tradicinis verslas lydimine ir laistomoji zemdirbyste pupeles moliugai aitriosios paprikos ananasai tabakas kavamedziai Gyvena miskuose arba kalnuose Iki ispanu uzkariavimo cinatekai turejo keleta valstybeliu IsnasosCinantekai Visuotine lietuviu enciklopedija T IV Chakasija Dirziu kapinynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003