Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Britanijos mūšisData 1940 m liepos 10 spalio 31 d Vieta Jungtinės Karalystės oro erdvėRezultatas užtikrinta Didžiosios B
Britanijos mūšis
| Britanijos mūšis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| Priešininkai | |||||||
| Jungtinė Karalystė Kanada | Vokietija Italija | ||||||
| Vadai | |||||||
| | Hermann Göring Albert Kesselring | ||||||
| Pajėgos | |||||||
| 1 963 orlaivių | 4 074 orlaivių | ||||||
| Aukos | |||||||
| 554 žuvusių | 2 500 žuvusių | ||||||
Britanijos mūšis, Mūšis dėl Britanijos (angl. Battle of Britain) – Vokietijos karinių oro pajėgų (Liuftvafės) bombonešių atakos prieš britų karinius ir civilinius taikinius 1940 metų vasarą – 1941 m. pradžioje siekiant priversti Didžiąją Britaniją kapituliuoti ar bent sudaryti sąlygas išsilaipinimui į D. Britaniją.
Mūšio metu Britanijos kovojo Liuftvafė ir Britanijos Karališkosios Oro Pajėgos (RAF). Mūšio pavadinimas kilo iš garsios Vinstono Čerčilio bendruomenių rūmuose pasakytos kalbos; „Prancūzijos mūšis jau baigtas. Manau, kad greitai prasidės ir Britanijos mūšis…” Britų istorikai mūšio pabaiga laiko 1940 m. spalio 31 d., nes nuo tos dienos buvo praktiškai nutrauktas bombardavimas dienos metu.
Britanijos mūšis buvo pirmoji didelė karinė kampanija, vykdyta tik karinių oro pajėgų. Taip pat šis mūšis iki tol buvo didžiausia ir ilgiausiai trukusi bombardavimų iš oro kampanija. Nuo 1940 metų liepos mėnesio Britanijos laivybos centrai ir kariniai uostai, tokie kaip Portsmutas, buvo pagrindiniai vokiečių aviacijos taikiniai. Po mėnesio Liuftvafė perėjo prie Karališkųjų oro pajėgų aerodromų ir infrastruktūros aviacinių atakų. Mūšiui įpusėjant, Vokietijos aviacijos taikiniais tapo ir orlaivių gamyklos ir sausumos infrastruktūra. Galiausiai Liuftvafė ėmė bombarduoti politiškai jautrius taikinius, siekdama bombardavimu įbauginti gyventojus.
Vokietijos nesėkmė kovojant su Britanijos priešlėktuvine gynyba ir nesugebėjimas priversti Britaniją svarstyti paliaubas arba kapituliaciją yra laikomi pirmuoju dideliu nacistinės Vokietijos pralaimėjimu ir vienu iš svarbiausių persilaužimų kare. Jei Vokietijai būtų pavykę pelnyti pranašumą oro erdvėje, Adolfas Hitleris būtų galėjęs įgyvendinti operaciją „Jūrų liūtas“, pagal kurią Vokietijos desantinėmis ir oro pajėgomis būtų užimta visa Didžioji Britanija.
Ištakos
XX a. ketvirtajame dešimtmetyje tiek politikai, tiek kariškiai manė, kad oro pajėgų vaidmuo karuose taps lemiamu. Ši nuomonė rėmėsi Pirmojo pasaulinio karo patirtimi, kai vokiečių dirižablių ir bombonešių antskrydžiai į Britaniją, nors ir nebuvo gausūs, bet padarė daug nuostolių karinei pramonei. Bombų padaroma žala buvo nedidelė, tačiau lėmė gamybos pertrūkius, nes fabrikų darbininkai, bijodami bombardavimo neatvykdavo į darbo vietas. Dėl to manyta, kad bombardavimas žymiai susilpnina gyventojų moralę.
Dėl technikos pažangos trečiajame ir ketvirtajame dešimtmetyje imti gaminti didesni ir greitesni bombonešiai, galintys gabenti didesnius bombų kiekius, nei Pirmajame pasauliniame kare. Dėl to kariškiai ir politikai tikėjosi, kad bombardavimų pasekmės bus žymiai didesnės nei per Pirmąjį pasaulinį karą. Kadangi naikintuvų, skirtų kovoti su bombonešiais pažanga nebuvo didelė, o oro erdvės stebėjimo sistema nebuvo efektyvi, manyta, kad naikintuvams bus sunku surasti ir numušti priešo bombonešius. Net ir suradus priešo bombonešius, kurie turi savigynos priemonių ir skrenda rikiuotėje bei yra palaikomi savų naikintuvų, galimybės sėkmingai atakuoti bombonešius laikytos menkomis.
Britai oro mūšiui su Vokietija ruoštis pradėjo nuo 1934 m. Planuota didinti oro pajėgas, sukurti puolamąsias bombonešių pajėgas, nukreiptas prieš Vokietiją, taip pat stiprinti priešlėktuvinę gynybą. Prioritetas buvo skirtas pilotams mokyti ir oro pajėgų bazėms kurti, o oro pajėgų aprūpinimas modernesniais lėktuvais buvo atidėtas iki planuoto modernizacijos laikotarpio pabaigos. Tai, kad Jungtinė Karalystė neturėjo stiprių puolamųjų oro pajėgų iš dalies lėmė ir susitaikėlišką Neville Chamberlain politiką. Tuo tarpu Trečiasis Reichas plačiai išnaudojo savo naujai sukurtas oro pajėgas Vokietijos ekspansijai remti.
Tik Antrasis pasaulinis karas parodė, kad lūkesčiai dėl bombonešių efektyvumo kare buvo gerokai perdėti. Jau 1939 m. po britų antpuolių prieš vokiečių karinius laivus ir jūrų pajėgų rėmimo bazes Šiaurės jūroje tapo aišku, kad remdamiesi radarų duomenimis naikintuvai gali padaryti didžiulių nuostolių bombonešių rikiuotėms, nepaisant jų gynybinės ginkluotės. Dėl šios patirties britai ėmė didesnį dėmesį skirti oro gynybos sistemai. Nepaisant to, britai manė, kad karą nulems bombardavimo poveikis gyventojams.
Situacija prieš mūšį
1939 m. rugsėjo 1 d. Trečiasis Reichas užpuolė Lenkiją. Prancūzija ir Jungtinė Karalystė paskelbė Vokietijai karą ir prasidėjo Antrasis pasaulinis karas.
Per keletą Vokietijos operacijų 1940 m. Sąjungininkai patyrė didelių nuostolių, o po Mūšio dėl Prancūzijos Vokietija okupavo Beneliukso šalis ir didelę dalį Prancūzijos. Britų ekspedicinės pajėgos pateko į apsupimą prie Diunkerko ir išsigelbėjo nuo visiško sunaikinimo tik sėkmingos metu. Išsigelbėjusią ekspedicinę armiją sudarė 240 000 britų karių bei 100 000 sąjunginių valstybių karių, tačiau visa sunkioji ginkluotė buvo palikta ir galimybės gintis nuo Vokietijos įsiveržimo buvo susilpnintos. Po ir Prancūzijos kapituliavimo 1940 m. birželio 22 d. Hitleris manė, kad Antrasis pasaulinis karas praktiškai baigtas; jis taip pat manė, kad nugalėti žemyne ir likę be sąjungininkų britai greitai sutiks sudaryti taiką.
Birželio 22 d, tarp Prancūzijos armijos ir Vokietijos Vermachto buvo sudarytos Kompjeno paliaubos, o tai labai nuvylė Jungtinę Karalystę ir JAV.
Nugalėjus visus priešininkus, išskyrus Jungtinę Karalystę, tikėtasi, kad britai taip pat sieks sudaryti paliaubas, tuo labiau kad Britanijoje buvo to siekusių politinių ir visuomeninių jėgų. N. Čemberlenas, iki tol siekęs susitarimo su Vokietija, 1940 m. gegužės 10 d. atsistatydino iš premjerministrų, o jį pakeitė energingasis Vinstonas Čerčilis. 1940 m. gegužės 11 d. RAF bombardavo Vokietijos miestus. Nors užsienio reikalų sekretorius ir dalis britų visuomenės bei politikų norėjo tartis su Vokietija dėl taikos, naujasis premjeras Vinstonas Čerčilis ir ministrų kabineto dauguma atsisakė svarstyti paliaubų su Vokietija galimybę. Vietoje to Čerčilis išnaudojo savo retorinius sugebėjimus sustiprinti viešosios nuomonės paramą ilgam karui ir pasipriešinimą kapituliacijai. Hitleris apsisprendė pulti Tarybų Sąjungą iki galo nenugalėjęs savo priešo Vakaruose.
1940 m. liepos 16 d. Hitleris nurodė parengti įsiveržimo į Britaniją planą „Jūrų liūtas“. Siekiant įgyvendinti šį planą Vokietijos Generalinio štabo nuomone buvo būtina užsitikrinti viešpatavimą virš Anglijos oro erdvės. Hitlerio kalba Reichstage liepos 19 d., kurioje jis kreipėsi į Angliją siūlydamas nutraukti kraujo liejimą ir apeliavo į britų „protą“, nesulaukė jokios reakcijos.
Žvelgiant iš šių laikų perspektyvos įsiveržimo į Didžiąją Britaniją planai buvo nerealūs. Nei jūrų pėstininkų, nei kariuomenės ginkluotė neatitiko šiai operacijai būtinų reikalavimų. Įsiveržimui trūko transporto priemonių. Iki 1939 m. vystydama savo karinę pramonę Vokietija net neplanavo užkariaujamojo karo prieš Didžiąją Britaniją.
Vokietijos veiksmų planas
Luftvafės vyriausiuoju vadu buvo generolas feldmaršalas Hermanas Geringas (Hermann Göring). Jis pasižymėjo ypatingu lojalumu Hitleriui, kuris liepos 19 d. suteikė jam specialiai sukurtą reichsmaršalo laipsnį. Po sėkmingo karo prieš Prancūziją Hitleris save laikė puikiu karvedžiu. Vieninteliu priešininku Vakaruose liko Didžioji Britanija, ir nors dar 1939 m. pradžioje tikino, kad nesiruošia niekad kariauti su Anglija, tačiau tai tapo tikėtina realybe.
Geringas nesugebėjo įvykdyti užduoties sunaikinti britų ekspedicines pajėgas ir sąjungininkams pavyko didelę dalį jų išgelbėti. Geringas norėjo pasinaudoti proga įrodyti oro pajėgų galią vykdant strateginį Britų salų bombardavimą.
Vermachto oro pajėgos buvo suskirstytos į tris oro laivynus. Trys jų buvo skirti puolimui:
- 2-asis oro laivynas (vadas generolas feldmaršalas Albert Kesselring) – užduotis pulti pietryčius ir Londoną;
- 3-asis oro laivynas (vadas generolas feldmaršalas ) – užduotis pulti Britanijos vakarus, Midlendas ir šiaurės vakarai;
- 5-asis oro laivynas (generolas pulkininkas ) – bazavosi Norvegijoje ir Danijoje, užduotis pulti Anglijos šiaurę bei Škotiją.
Oro mūšio pabaigoje į kovas įsitraukė ir italų Corpo Aereo Italiano padalinys
Göring įsakymu britų oro stebėjimo ir RAF pakrantės gynybiniai punktai turėjo būti sunaikinti per keturias dienas. Kitas žingsnis turėjo būti keturias savaites trukęs naikintuvų ir kitų lėktuvų gamybinių pajėgumų sunaikinimas. Vokiečiai praktiškai neturėjo žvalgybinės informacijos apie britų priešlėktuvinę gynybą ir nuolat neįvertindavo RAF pajėgų.
Britų veiksmų planas
Iki 1940 m. spalio britų oro pajėgų vadu buvo maršalas . Jo vardu buvo pavadinta britų priešlėktuvinės gynybos koncepcija.
Teritoriškai britų oro erdvės gynyba buvo padalinta į keturias aviacijos grupes (analogiškas aviacijos divizijoms) :
- Pietvakarių Anglija ir Velsas: 10-oji naikintuvų grupė (10 Fighter Group), vadas seras
- Pietryčių Anglija ir Londonas: 11-oji naikintuvų grupė (11 Fighter Group), vadas vicemaršalas
- Vidurio Anglija: 12-oji naikintuvų grupė (12 Fighter Group), vadas vicemaršalas
- Šiaurės Anglija: 13-oji naikintuvų grupė (13 Fighter Group), vadas vicemaršalas .
Šias grupes sudarė sparnai, kuriuos sudarė 2–4 eskadrilės.
Šaltiniai
- Battle of Britain 1940 Archyvuota kopija 2008-06-03 iš Wayback Machine projekto.
- Audio Clip of Churchill’s speech Archyvuota kopija 2010-08-28 iš Wayback Machine projekto.
- Bungay, Stephen. The Most Dangerous Enemy: A History of the Battle of Britain. London: Aurum Press, 2000. ISBN 1-85410-721-6 (hardcover), 2002, ISBN 1-85410-801-8 (paperback), p. 388.
- Bungay 2000, p. 9.
- Bungay 2000, p. 11.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Britanijos mūšis, Kas yra Britanijos mūšis? Ką reiškia Britanijos mūšis?
Britanijos musisData 1940 m liepos 10 spalio 31 d Vieta Jungtines Karalystes oro erdveRezultatas uztikrinta Didziosios Britanijos pergalePriesininkai Jungtine Karalyste Kanada Vokietija ItalijaVadaiHermann Goring Albert KesselringPajegos1 963 orlaiviu 4 074 orlaiviuAukos554 zuvusiu 2 500 zuvusiu Britanijos musis Musis del Britanijos angl Battle of Britain Vokietijos kariniu oro pajegu Liuftvafes bombonesiu atakos pries britu karinius ir civilinius taikinius 1940 metu vasara 1941 m pradzioje siekiant priversti Didziaja Britanija kapituliuoti ar bent sudaryti salygas issilaipinimui į D Britanija Musio metu Britanijos kovojo Liuftvafe ir Britanijos Karaliskosios Oro Pajegos RAF Musio pavadinimas kilo is garsios Vinstono Cercilio bendruomeniu rumuose pasakytos kalbos Prancuzijos musis jau baigtas Manau kad greitai prasides ir Britanijos musis Britu istorikai musio pabaiga laiko 1940 m spalio 31 d nes nuo tos dienos buvo praktiskai nutrauktas bombardavimas dienos metu Britanijos musis buvo pirmoji didele karine kampanija vykdyta tik kariniu oro pajegu Taip pat sis musis iki tol buvo didziausia ir ilgiausiai trukusi bombardavimu is oro kampanija Nuo 1940 metu liepos menesio Britanijos laivybos centrai ir kariniai uostai tokie kaip Portsmutas buvo pagrindiniai vokieciu aviacijos taikiniai Po menesio Liuftvafe perejo prie Karaliskuju oro pajegu aerodromu ir infrastrukturos aviaciniu ataku Musiui įpusejant Vokietijos aviacijos taikiniais tapo ir orlaiviu gamyklos ir sausumos infrastruktura Galiausiai Liuftvafe eme bombarduoti politiskai jautrius taikinius siekdama bombardavimu įbauginti gyventojus Vokietijos nesekme kovojant su Britanijos prieslektuvine gynyba ir nesugebejimas priversti Britanija svarstyti paliaubas arba kapituliacija yra laikomi pirmuoju dideliu nacistines Vokietijos pralaimejimu ir vienu is svarbiausiu persilauzimu kare Jei Vokietijai butu pavyke pelnyti pranasuma oro erdveje Adolfas Hitleris butu galejes įgyvendinti operacija Juru liutas pagal kuria Vokietijos desantinemis ir oro pajegomis butu uzimta visa Didzioji Britanija IstakosXX a ketvirtajame desimtmetyje tiek politikai tiek kariskiai mane kad oro pajegu vaidmuo karuose taps lemiamu Si nuomone remesi Pirmojo pasaulinio karo patirtimi kai vokieciu dirizabliu ir bombonesiu antskrydziai į Britanija nors ir nebuvo gausus bet padare daug nuostoliu karinei pramonei Bombu padaroma zala buvo nedidele taciau leme gamybos pertrukius nes fabriku darbininkai bijodami bombardavimo neatvykdavo į darbo vietas Del to manyta kad bombardavimas zymiai susilpnina gyventoju morale Del technikos pazangos treciajame ir ketvirtajame desimtmetyje imti gaminti didesni ir greitesni bombonesiai galintys gabenti didesnius bombu kiekius nei Pirmajame pasauliniame kare Del to kariskiai ir politikai tikejosi kad bombardavimu pasekmes bus zymiai didesnes nei per Pirmajį pasaulinį kara Kadangi naikintuvu skirtu kovoti su bombonesiais pazanga nebuvo didele o oro erdves stebejimo sistema nebuvo efektyvi manyta kad naikintuvams bus sunku surasti ir numusti prieso bombonesius Net ir suradus prieso bombonesius kurie turi savigynos priemoniu ir skrenda rikiuoteje bei yra palaikomi savu naikintuvu galimybes sekmingai atakuoti bombonesius laikytos menkomis Britai oro musiui su Vokietija ruostis pradejo nuo 1934 m Planuota didinti oro pajegas sukurti puolamasias bombonesiu pajegas nukreiptas pries Vokietija taip pat stiprinti prieslektuvine gynyba Prioritetas buvo skirtas pilotams mokyti ir oro pajegu bazems kurti o oro pajegu aprupinimas modernesniais lektuvais buvo atidetas iki planuoto modernizacijos laikotarpio pabaigos Tai kad Jungtine Karalyste neturejo stipriu puolamuju oro pajegu is dalies leme ir susitaikeliska Neville Chamberlain politika Tuo tarpu Treciasis Reichas placiai isnaudojo savo naujai sukurtas oro pajegas Vokietijos ekspansijai remti Tik Antrasis pasaulinis karas parode kad lukesciai del bombonesiu efektyvumo kare buvo gerokai perdeti Jau 1939 m po britu antpuoliu pries vokieciu karinius laivus ir juru pajegu remimo bazes Siaures juroje tapo aisku kad remdamiesi radaru duomenimis naikintuvai gali padaryti didziuliu nuostoliu bombonesiu rikiuotems nepaisant ju gynybines ginkluotes Del sios patirties britai eme didesnį demesį skirti oro gynybos sistemai Nepaisant to britai mane kad kara nulems bombardavimo poveikis gyventojams Situacija pries musįPadetis Europoje 1940 m 1939 m rugsejo 1 d Treciasis Reichas uzpuole Lenkija Prancuzija ir Jungtine Karalyste paskelbe Vokietijai kara ir prasidejo Antrasis pasaulinis karas Per keleta Vokietijos operaciju 1940 m Sajungininkai patyre dideliu nuostoliu o po Musio del Prancuzijos Vokietija okupavo Beneliukso salis ir didele dalį Prancuzijos Britu ekspedicines pajegos pateko į apsupima prie Diunkerko ir issigelbejo nuo visisko sunaikinimo tik sekmingos metu Issigelbejusia ekspedicine armija sudare 240 000 britu kariu bei 100 000 sajunginiu valstybiu kariu taciau visa sunkioji ginkluote buvo palikta ir galimybes gintis nuo Vokietijos įsiverzimo buvo susilpnintos Po ir Prancuzijos kapituliavimo 1940 m birzelio 22 d Hitleris mane kad Antrasis pasaulinis karas praktiskai baigtas jis taip pat mane kad nugaleti zemyne ir like be sajungininku britai greitai sutiks sudaryti taika Birzelio 22 d tarp Prancuzijos armijos ir Vokietijos Vermachto buvo sudarytos Kompjeno paliaubos o tai labai nuvyle Jungtine Karalyste ir JAV Nugalejus visus priesininkus isskyrus Jungtine Karalyste tiketasi kad britai taip pat sieks sudaryti paliaubas tuo labiau kad Britanijoje buvo to siekusiu politiniu ir visuomeniniu jegu N Cemberlenas iki tol siekes susitarimo su Vokietija 1940 m geguzes 10 d atsistatydino is premjerministru o jį pakeite energingasis Vinstonas Cercilis 1940 m geguzes 11 d RAF bombardavo Vokietijos miestus Nors uzsienio reikalu sekretorius ir dalis britu visuomenes bei politiku norejo tartis su Vokietija del taikos naujasis premjeras Vinstonas Cercilis ir ministru kabineto dauguma atsisake svarstyti paliaubu su Vokietija galimybe Vietoje to Cercilis isnaudojo savo retorinius sugebejimus sustiprinti viesosios nuomones parama ilgam karui ir pasipriesinima kapituliacijai Hitleris apsisprende pulti Tarybu Sajunga iki galo nenugalejes savo prieso Vakaruose 1940 m liepos 16 d Hitleris nurode parengti įsiverzimo į Britanija plana Juru liutas Siekiant įgyvendinti sį plana Vokietijos Generalinio stabo nuomone buvo butina uzsitikrinti viespatavima virs Anglijos oro erdves Hitlerio kalba Reichstage liepos 19 d kurioje jis kreipesi į Anglija siulydamas nutraukti kraujo liejima ir apeliavo į britu prota nesulauke jokios reakcijos Zvelgiant is siu laiku perspektyvos įsiverzimo į Didziaja Britanija planai buvo nerealus Nei juru pestininku nei kariuomenes ginkluote neatitiko siai operacijai butinu reikalavimu Įsiverzimui truko transporto priemoniu Iki 1939 m vystydama savo karine pramone Vokietija net neplanavo uzkariaujamojo karo pries Didziaja Britanija Vokietijos veiksmu planasLuftvafes vyriausiuoju vadu buvo generolas feldmarsalas Hermanas Geringas Hermann Goring Jis pasizymejo ypatingu lojalumu Hitleriui kuris liepos 19 d suteike jam specialiai sukurta reichsmarsalo laipsnį Po sekmingo karo pries Prancuzija Hitleris save laike puikiu karvedziu Vieninteliu priesininku Vakaruose liko Didzioji Britanija ir nors dar 1939 m pradzioje tikino kad nesiruosia niekad kariauti su Anglija taciau tai tapo tiketina realybe Geringas nesugebejo įvykdyti uzduoties sunaikinti britu ekspedicines pajegas ir sajungininkams pavyko didele dalį ju isgelbeti Geringas norejo pasinaudoti proga įrodyti oro pajegu galia vykdant strateginį Britu salu bombardavima Vermachto oro pajegos buvo suskirstytos į tris oro laivynus Trys ju buvo skirti puolimui 2 asis oro laivynas vadas generolas feldmarsalas Albert Kesselring uzduotis pulti pietrycius ir Londona 3 asis oro laivynas vadas generolas feldmarsalas uzduotis pulti Britanijos vakarus Midlendas ir siaures vakarai 5 asis oro laivynas generolas pulkininkas bazavosi Norvegijoje ir Danijoje uzduotis pulti Anglijos siaure bei Skotija Oro musio pabaigoje į kovas įsitrauke ir italu Corpo Aereo Italiano padalinys Goring įsakymu britu oro stebejimo ir RAF pakrantes gynybiniai punktai turejo buti sunaikinti per keturias dienas Kitas zingsnis turejo buti keturias savaites trukes naikintuvu ir kitu lektuvu gamybiniu pajegumu sunaikinimas Vokieciai praktiskai neturejo zvalgybines informacijos apie britu prieslektuvine gynyba ir nuolat neįvertindavo RAF pajegu Britu veiksmu planasIki 1940 m spalio britu oro pajegu vadu buvo marsalas Jo vardu buvo pavadinta britu prieslektuvines gynybos koncepcija Teritoriskai britu oro erdves gynyba buvo padalinta į keturias aviacijos grupes analogiskas aviacijos divizijoms Pietvakariu Anglija ir Velsas 10 oji naikintuvu grupe 10 Fighter Group vadas seras Pietryciu Anglija ir Londonas 11 oji naikintuvu grupe 11 Fighter Group vadas vicemarsalas Vidurio Anglija 12 oji naikintuvu grupe 12 Fighter Group vadas vicemarsalas Siaures Anglija 13 oji naikintuvu grupe 13 Fighter Group vadas vicemarsalas Sias grupes sudare sparnai kuriuos sudare 2 4 eskadriles SaltiniaiBattle of Britain 1940 Archyvuota kopija 2008 06 03 is Wayback Machine projekto Audio Clip of Churchill s speech Archyvuota kopija 2010 08 28 is Wayback Machine projekto Bungay Stephen The Most Dangerous Enemy A History of the Battle of Britain London Aurum Press 2000 ISBN 1 85410 721 6 hardcover 2002 ISBN 1 85410 801 8 paperback p 388 Bungay 2000 p 9 Bungay 2000 p 11