Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Zenonas NorkusGimė 1958 m birželio 22 d Kelmės raj Grinių kaimasTautybė lietuvisTėvas Bronius NorkusMotina Morta Norkien
Zenonas Norkus
| Zenonas Norkus | |
|---|---|
| Gimė | 1958 m. birželio 22 d. Kelmės raj. Grinių kaimas |
| Tautybė | lietuvis |
| Tėvas | Bronius Norkus |
| Motina | Morta Norkienė (Zevelskytė) |
| Sutuoktinis (-ė) | Jūratė Černevičiūtė |
| Vaikai | Milda Norkutė (g. 1991) |
| Veikla | Vilniaus universiteto Sociologijos katedros vedėjas |
| Organizacijos | Vilniaus universitetas |
| Pareigos | Profesorius |
| Išsilavinimas | Habilituotas mokslų daktaras |
| Alma mater | Leningrado universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
| Lietuvos mokslo premija (2009); Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius (2016) | |
Zenonas Norkus (g. 1958 m. birželio 22 d. Griniuose, Kelmės rajonas) – filosofas, sociologas Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto (FsF) profesorius, vertėjas, socialinių mokslų habilituotas daktaras, Lietuvos mokslo premijos (2009), Vilniaus universiteto Rektoriaus mokslo premijos (2002, 2008 m.) laureatas.
Biografija
Mama Morta Norkienė (Zevelskytė) (1929–1987), fizikos ir matematikos mokytoja. Paskutinė darbovietė – Pakražančio vidurinė mokykla (Kelmės rajonas), kurią 1976 m. baigė ir sūnus Zenonas Norkus.
Tėvas Bronius Norkus (g. 1930 m.), „Naujos vagos“ kolūkio traktorininkas. Sesuo Birutė gimė ir mirė 1964 m.
1965–1976 m. lankė Pakražančio vidurinę mokyklą. 1976–1981 m. studijavo filosofiją Leningrado universiteto Filosofijos fakultete, 1981-1984 m. aspirantas. 1984 m. gruodžio mėn. apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją „Edmundo Huserlio logikos filosofija" (nostrifikuota 1993 m.).
2002 m. birželio 15 d. socialinių tyrimų institute apgynė habilitacinę disertaciją „Maxas Weberis ir racionalus pasirinkimas".
Stažavosi užsienyje: Istorijos ir filosofijos fakultetas (1993 m. balandžio 1 d. iki 1993 m. birželio 30 d.), Filosofijos institutas Šveicarija (1994 m. spalis-1995 m. kovas), ( Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos ir mokslo teorijos katedroje su Aleksanderio fon Humbolto fondo stipendija (1996 m. spalis – 1997 m. liepa), nuo 1998 m. spalio iki 1999 m. liepos 31 d. , nuo 2003 m. liepos 14 d. iki 2003 m. rugojūčio 12 d. Kembridžo universiteto Darvino koledže (Didžioji Britanija), nuo 2003 m. rugsėjo 1 iki 2004 m. birželio 1 d. (su Fulbraito stipendija) Berkeley universiteto , Rytų Europos ir Eurazijos tyrimų institute (JAV), nuo 2009 m. sausio 12 d. iki 2009 m. balandžio 12 d. Berlyno Europos lyginamosios istorijos kolegija (Berlyno laisvasis universitetas).
Vedęs, žmona Jūratė Černevičiūtė (g. 1958); dukra Milda Norkutė (g. 1991).
Pedagoginė, mokslinė veikla
Nuo 1988 m. rugsėjo 1 d. iki 1989 m. rugpjūčio 31 d. VU Filosofijos katedros vyr. asistentas, 1989–2002 m. docentas. Nuo 1999–2001 m. dėstė Atviros visuomenės kolegijoje prie Atviros Lietuvos fondo.
Nuo 2002 m. rugsėjo iki 2003 m. VU FsF Filosofijos katedros, nuo 2003 m. rugsėjo iki 2004 m. rugsėjo Socialinės teorijos katedros profesorius, nuo 2004 m. VU Filosofijos fakulteto prodekanas, nuo 2004 m. rugsėjo – VU FsF Sociologijos katedros profesorius., nuo 2018 metų Vilniaus universiteto Sociologijos katedros vedėjas.
2018 m. Zenonui Norkui suteiktas Vilniaus Universiteto išskirtinio profesoriaus statusas.
Moksliniai interesai – Lyginamoji istorinė imperijų sociologija, Pokomunistinė socialinė transformacija, Racionalaus pasirinkimo teorija, Makso Vėberio , Istorijos ir socialinių mokslų filosofija.
Daugiau nei 100 straipsnių lietuvių ir užsienio kalba, taip pat daugelio knygų autorius.
Moka lietuvių, rusų, anglų, vokiečių kalbas.
Veikla
- Vykdantysis koordinatorius, respublikinė mokslinė konferencija „Filosofijos prigimtis ir paskirtis“, Vilniaus universitetas, 1988 m. vasario mėn.
- Vykdantysis koordinatorius, respublikinė mokslinė konferencija „Dvasinės vertybės kultūros struktūroje“.
- Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Tarybos narys, nuo 1994 m.
- Lietuvos filosofų draugijos narys
- Lietuvos sociologų draugijos vykdomosios tarybos narys
- Leidinio „Problemos“ redaktorių kolegijos narys, nuo 1998 m.
- Žurnalo „Sociologija“ redakcijos tarybos narys, nuo 1998 m.
- Žurnalo „Santalka“ redakcinės kolegijos narys, nuo 2006 m.
- Žurnalo „Filosofija. Sociologija“ redakcinės kolegijos narys, nuo 2001.
- Atviros visuomenės kolegijos prie George’o Soroso Atviros Lietuvos fondo tutorius, 1999/2000 ir 2000/2001 m.
- Leidinio „Problemos“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas 2000–2009 m. m.
- VU Mokslo komiteto narys, nuo 2002–2006 m. m.
- Tarpuniversitetinio socialinių ir politinių tyrimų konsorciumo (Inter-University Consortium for Political and Social Research, ICPSR) atstovas Lietuvoje (nuo 2009 m.)
- VU Filosofijos fakulteto mokslo ir strateginės plėtros prodekanas, nuo 2004 m.
- 2008 m. Professor Optimus, išrinktas VU TSPMI studentų korporacijos RePublica
Bibliografija
- Istorika: istorinis įvadas, V.: Taura, 1996, 246 p.
- Max Weber und Rational Choice, Marburg: Metropolis Verlag, 2001.
- Max Weber ir racionalusis pasirinkimas. – Iš vokiečių kalbos vertė Albinas Lozuraitis. V.: Margi raštai, 2003, 512 p.
- Kokia demokratija, koks kapitalizmas? Pokomunistinė transformacija Lietuvoje lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu, V.: VU leidykla, 2008, 744p. ISBN 978-9955-33-231-2.
- Nepasiskelbusioji imperija: Lietuvos Didžioji Kunigaikštija lyginamosios istorinės imperijų sociologijos požiūriu, V.: Aidai, 2009, 476 p. ISBN: 978-9955-656-73-9
- Norkus Z. On Baltic Slovenia and Adriatic Lithuania. A Qualitative Comparative Analysis of Patterns in Post-communist Transformation. 375 p. Vilnius: Apostrofa/CEU Pres, 2012, 375 p.
Vertimai
- M. Weber. Protestantiškoji etika ir kapitalizmo dvasia. V.: Pradai, 1997. -365p.
- M. Weber. Religijos sociologija. – V.:Pradai, 2000. – 335p.
- N. Elias. Rūmų dvaro visuomenė: karaliaus ir rūmų dvaro aristokratijos sociologijos tyrimai. – V.: Aidai, 2004. – 307p.
- Weber, M. Mokslas kaip profesinis pašaukimas. Problemos, 1990, 42, 69-82.
- Weber, M. Politika kaip profesinis pašaukimas. Politologija, 1991, 2, 27-61 (su T. Grinkevičiene).
- Spengler O. Vakarų saulėlydis (ištrauka). Žmogus ir visuomenė, 1994, 2, 56-59 (su J. Baranova).
- Scaff, L. A. Veržiantis iš geležinio narvo. Max Weber ir moderniosios sociologijos atsiradimas. V.: Pradai, 1995.
- Dilthey, W. Sapnas. Kn.: Kultūra ir istorija. Sud. V. Berenis. V.: Gervelė, 1996, 37-42.
- Merton, R. Socialinė struktūra ir anomija. Sociologija, 1997, 66-84.
- Pingel, F. Nuo pasaulinės revoliucijos iki postmoderno neapibrėžtumo – kas yra „naujausioji istorija“ šiandien? Kn.: Istoriografija ir atvira visuomenė. Tarptautinės mokslinės konferencijos medžiaga. Sud. U.A. J.Becher, A. Bumblauskas, J. Rüsenas. V. :Vaga, 275–292.
- Esser, H. (1991) 1998. “Ar žlunga ‘sociologinis metodas’?” Sociologija, 1998, 2, 44-56.
- Vanberg, V. Organizacijos kaip konstitucinės sistemos. Sociologija, 1999, 4(6), 5-16; 2000, 1-2(8), 5-13.
Šaltiniai
- Pakražančio vidurinė mokykla Archyvuota kopija 2007-10-16 iš Wayback Machine projekto.
- Pakražančio vid. m. inf. Archyvuota kopija 2008-06-07 iš Wayback Machine projekto.
- VU TSPMI inf.[neveikianti nuoroda]
- Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. XVI: Nah–Om. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2009
- LMT inf.
- VU FSF inf.
- VU Filosofijos fakultetas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Zenonas Norkus, Kas yra Zenonas Norkus? Ką reiškia Zenonas Norkus?
Zenonas NorkusGime 1958 m birzelio 22 d Kelmes raj Griniu kaimasTautybe lietuvisTevas Bronius NorkusMotina Morta Norkiene Zevelskyte Sutuoktinis e Jurate CerneviciuteVaikai Milda Norkute g 1991 Veikla Vilniaus universiteto Sociologijos katedros vedejasOrganizacijos Vilniaus universitetasPareigos ProfesoriusIssilavinimas Habilituotas mokslu daktarasAlma mater Leningrado universitetasZymus apdovanojimaiLietuvos mokslo premija 2009 Lietuvos didziojo kunigaikscio Gedimino ordino Riterio kryzius 2016 Zenonas Norkus g 1958 m birzelio 22 d Griniuose Kelmes rajonas filosofas sociologas Vilniaus universiteto VU Filosofijos fakulteto FsF profesorius vertejas socialiniu mokslu habilituotas daktaras Lietuvos mokslo premijos 2009 Vilniaus universiteto Rektoriaus mokslo premijos 2002 2008 m laureatas BiografijaMama Morta Norkiene Zevelskyte 1929 1987 fizikos ir matematikos mokytoja Paskutine darboviete Pakrazancio vidurine mokykla Kelmes rajonas kuria 1976 m baige ir sunus Zenonas Norkus Tevas Bronius Norkus g 1930 m Naujos vagos kolukio traktorininkas Sesuo Birute gime ir mire 1964 m 1965 1976 m lanke Pakrazancio vidurine mokykla 1976 1981 m studijavo filosofija Leningrado universiteto Filosofijos fakultete 1981 1984 m aspirantas 1984 m gruodzio men apgyne filosofijos mokslu kandidato disertacija Edmundo Huserlio logikos filosofija nostrifikuota 1993 m 2002 m birzelio 15 d socialiniu tyrimu institute apgyne habilitacine disertacija Maxas Weberis ir racionalus pasirinkimas Stazavosi uzsienyje Istorijos ir filosofijos fakultetas 1993 m balandzio 1 d iki 1993 m birzelio 30 d Filosofijos institutas Sveicarija 1994 m spalis 1995 m kovas Socialiniu mokslu fakulteto Sociologijos ir mokslo teorijos katedroje su Aleksanderio fon Humbolto fondo stipendija 1996 m spalis 1997 m liepa nuo 1998 m spalio iki 1999 m liepos 31 d nuo 2003 m liepos 14 d iki 2003 m rugojucio 12 d Kembridzo universiteto Darvino koledze Didzioji Britanija nuo 2003 m rugsejo 1 iki 2004 m birzelio 1 d su Fulbraito stipendija Berkeley universiteto Rytu Europos ir Eurazijos tyrimu institute JAV nuo 2009 m sausio 12 d iki 2009 m balandzio 12 d Berlyno Europos lyginamosios istorijos kolegija Berlyno laisvasis universitetas Vedes zmona Jurate Cerneviciute g 1958 dukra Milda Norkute g 1991 Pedagogine moksline veiklaNuo 1988 m rugsejo 1 d iki 1989 m rugpjucio 31 d VU Filosofijos katedros vyr asistentas 1989 2002 m docentas Nuo 1999 2001 m deste Atviros visuomenes kolegijoje prie Atviros Lietuvos fondo Nuo 2002 m rugsejo iki 2003 m VU FsF Filosofijos katedros nuo 2003 m rugsejo iki 2004 m rugsejo Socialines teorijos katedros profesorius nuo 2004 m VU Filosofijos fakulteto prodekanas nuo 2004 m rugsejo VU FsF Sociologijos katedros profesorius nuo 2018 metu Vilniaus universiteto Sociologijos katedros vedejas 2018 m Zenonui Norkui suteiktas Vilniaus Universiteto isskirtinio profesoriaus statusas Moksliniai interesai Lyginamoji istorine imperiju sociologija Pokomunistine socialine transformacija Racionalaus pasirinkimo teorija Makso Veberio Istorijos ir socialiniu mokslu filosofija Daugiau nei 100 straipsniu lietuviu ir uzsienio kalba taip pat daugelio knygu autorius Moka lietuviu rusu anglu vokieciu kalbas VeiklaVykdantysis koordinatorius respublikine moksline konferencija Filosofijos prigimtis ir paskirtis Vilniaus universitetas 1988 m vasario men Vykdantysis koordinatorius respublikine moksline konferencija Dvasines vertybes kulturos strukturoje Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Tarybos narys nuo 1994 m Lietuvos filosofu draugijos narys Lietuvos sociologu draugijos vykdomosios tarybos narys Leidinio Problemos redaktoriu kolegijos narys nuo 1998 m Zurnalo Sociologija redakcijos tarybos narys nuo 1998 m Zurnalo Santalka redakcines kolegijos narys nuo 2006 m Zurnalo Filosofija Sociologija redakcines kolegijos narys nuo 2001 Atviros visuomenes kolegijos prie George o Soroso Atviros Lietuvos fondo tutorius 1999 2000 ir 2000 2001 m Leidinio Problemos vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas 2000 2009 m m VU Mokslo komiteto narys nuo 2002 2006 m m Tarpuniversitetinio socialiniu ir politiniu tyrimu konsorciumo Inter University Consortium for Political and Social Research ICPSR atstovas Lietuvoje nuo 2009 m VU Filosofijos fakulteto mokslo ir strategines pletros prodekanas nuo 2004 m 2008 m Professor Optimus isrinktas VU TSPMI studentu korporacijos RePublicaBibliografijaIstorika istorinis įvadas V Taura 1996 246 p Max Weber und Rational Choice Marburg Metropolis Verlag 2001 Max Weber ir racionalusis pasirinkimas Is vokieciu kalbos verte Albinas Lozuraitis V Margi rastai 2003 512 p Kokia demokratija koks kapitalizmas Pokomunistine transformacija Lietuvoje lyginamosios istorines sociologijos poziuriu V VU leidykla 2008 744p ISBN 978 9955 33 231 2 Nepasiskelbusioji imperija Lietuvos Didzioji Kunigaikstija lyginamosios istorines imperiju sociologijos poziuriu V Aidai 2009 476 p ISBN 978 9955 656 73 9 Norkus Z On Baltic Slovenia and Adriatic Lithuania A Qualitative Comparative Analysis of Patterns in Post communist Transformation 375 p Vilnius Apostrofa CEU Pres 2012 375 p VertimaiM Weber Protestantiskoji etika ir kapitalizmo dvasia V Pradai 1997 365p M Weber Religijos sociologija V Pradai 2000 335p N Elias Rumu dvaro visuomene karaliaus ir rumu dvaro aristokratijos sociologijos tyrimai V Aidai 2004 307p Weber M Mokslas kaip profesinis pasaukimas Problemos 1990 42 69 82 Weber M Politika kaip profesinis pasaukimas Politologija 1991 2 27 61 su T Grinkeviciene Spengler O Vakaru saulelydis istrauka Zmogus ir visuomene 1994 2 56 59 su J Baranova Scaff L A Verziantis is gelezinio narvo Max Weber ir moderniosios sociologijos atsiradimas V Pradai 1995 Dilthey W Sapnas Kn Kultura ir istorija Sud V Berenis V Gervele 1996 37 42 Merton R Socialine struktura ir anomija Sociologija 1997 66 84 Pingel F Nuo pasaulines revoliucijos iki postmoderno neapibreztumo kas yra naujausioji istorija siandien Kn Istoriografija ir atvira visuomene Tarptautines mokslines konferencijos medziaga Sud U A J Becher A Bumblauskas J Rusenas V Vaga 275 292 Esser H 1991 1998 Ar zlunga sociologinis metodas Sociologija 1998 2 44 56 Vanberg V Organizacijos kaip konstitucines sistemos Sociologija 1999 4 6 5 16 2000 1 2 8 5 13 SaltiniaiPakrazancio vidurine mokykla Archyvuota kopija 2007 10 16 is Wayback Machine projekto Pakrazancio vid m inf Archyvuota kopija 2008 06 07 is Wayback Machine projekto VU TSPMI inf neveikianti nuoroda Visuotine lietuviu enciklopedija T XVI Nah Om Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas Vilnius 2009 LMT inf VU FSF inf VU Filosofijos fakultetas