Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiame straipsnyje pernelyg plačiai remiamasi su straipsnio objektu artimai susijusiais šaltiniais Dėl to straipsnyje pat
Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas
| Šiame straipsnyje pernelyg plačiai remiamasi su straipsnio objektu artimai susijusiais šaltiniais. Dėl to straipsnyje pateikiama informacija gali būti nepakankamai objektyvi. Jei galite, straipsnio informaciją pagrįskite nuorodomis į nepriklausomus antrinius šaltinius |
| Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas | |
| Įkurtas | 1579 m. |
|---|---|
| Tipas | Valstybinis |
| Dekanas | prof. dr. Jonas Dagys |
| Darbuotojų | 115 |
| Studentų | 1380 |
| Bakalaurai | 954 |
| Magistrantai | 319 |
| Doktorantai | 77 |
| Vieta | Vilnius, Lietuva |
| Svetainė | www.fsf.vu.lt |
54°41′02″š. pl. 25°17′13″r. ilg. / 54.683855°š. pl. 25.286953°r. ilg. Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas (sutrumpinimas – VU FsF) – struktūrinis Vilniaus universiteto (VU) padalinys, neatsiejama senojo Universiteto dalis, savo veiklą pradėjusi nuo pat jo įkūrimo – 1579 m. Fakultetas tęsia Europos kultūros ir mokslo tradicijas ir tuo pačiu esti atviras bei modernus. Tai plataus profilio mokslo ir studijų institucija, organizuojanti filosofijos, edukologijos, psichologijos, socialinio darbo, socialinės politikos, sociologijos, kriminologijos, pedagogų rengimo ir Azijos studijų programas bei šių sričių mokslinius tyrimus.
Istorija
Filosofinio lavinimo Lietuvoje ištakos
Kiekvienam žymiam įvykiui – o toks įvykis Vilniaus universiteto ir jo Filosofijos fakulteto įkūrimas – atsirasti reikia palankių sąlygų. Apsikrikštijusi Lietuva turėjo pasirodyti esanti vakarietiškos kultūros valstybė, o universitetinis išsilavinimas – vienas būdingiausių šios kultūros požymių. Jau nuo XV a. samdyti mokytojai didikų dvaruose ir turtingų miestiečių namuose tenkina poreikį lavintis. Mokėti lotyniškai skaityti bei rašyti ir skaičiuoti darosi per maža: kyla aukštojo mokslo – filosofijos studijų – poreikis. Ypač tai skatino besiplečianti vienuolijų veikla. Dominikonų vienuolyne Vilniuje 1507 m. įsteigiama tokia filosofijos ir teologijos studijų mokykla. Mokykla buvo skirta Lietuvos apygardai, stojantiems į dominikonų ordiną lavinti. Tad 1507 m. Lietuvoje atsiranda visai naujas reiškinys – profesionali filosofija. Ši Dominikonų mokykla Vilniuje buvo siauro pobūdžio, skirta jų ordino nariams, pasauliečių ji nelavino.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto priešistorė
Pasauliečių filosofinį lavinimą Lietuvoje pradėjo Jėzaus Draugija, tai jos istorinis nuopelnas. Žymaus įvykio istorija paprastai turi ir priešistorę. Tai būdinga ir mūsų Universiteto Filosofijos fakultetui. Jėzuitai 1570 m. Vilniuje įkūrė kolegiją, po metų joje įsteigė filosofijos studijas. 1571 m. kolegijoje įsteigus filosofijos katedrą atidaroma filosofijos klasė, kroatas Tomas Zdelaričas (Sdelaritius) logikos paskaitomis pradėjo trimetes filosofijos studijas, kurias, be logikos, dar sudarė gamtos filosofija ir metafizika, taip pat matematikos ir astronomijos kursas. Filosofijos skyrius kolegijoje – Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto priešistorė.
Studijos Filosofijos fakultete
Universiteto Filosofijos fakulteto priešistorė turtinga įvykių. Dar įvairesnė kartu su Universitetu įsteigto Filosofijos fakulteto veikla: pamažu daugėjo profesorių – jų buvo trys, įsteigus etikos katedrą – keturi, o su matematikos profesoriumi – penki; daugėjo studentų, atėjo laikai, kai Filosofijos fakulteto trijuose kursuose kasmet mokėsi apie šimtą ir kiek daugiau studentų. Daugelis jų fakultetą baigdavo įgiję laisvųjų menų ir filosofijos bakalauro arba aukščiausiąjį – laisvųjų menų ir filosofijos – magistro laipsnį, apgynę tezes arba išlaikę solidų egzaminą. Negalutiniais duomenimis, senasis Vilniaus universitetas 1583–1781 m. mokslo laipsnius suteikė 4076 asmenims: filosofijos bakalaurų – 1810, filosofijos magistrų (nuo XVIII a. juos imta vadinti daktarais) – 1700, teologijos bakalaurų – 46, teologijos licenciatų – 58, teologijos daktarų – 312, kanonų teises daktarų ir licenciatų-113, kanonų ir civilinės teises daktarų ir licenciatų – 36. Šie duomenys rodo, kad Filosofijos fakultete buvo daugiausia studentų. Fakultetą administravo dekanas, padedamas studijų prefektų, skiriamų prižiūrėti studijų eigą ir padėti studentams.
Fakulteto pokyčiai Apšvietos epochoje
XVIII a. viduryje scholastika Vilniaus universitete ir LDK kolegijose žlunga. Baigėsi ilgiausiai – apie pustrečio šimto metų – trukęs filosofijos raidos mūsų krašte laikotarpis. Naujųjų amžių filosofijos plitimo laikotarpiu pasirodė ir naujos modernaus turinio disciplinos-ontologija, psichologija, prigimtinė teologija, bendroji ir specialioji fizika. Kadangi į tuometinės filosofijos studijas įėjo ir naujųjų amžių gamtos mokslai, tai baigę fakultetą įgydavo išsamų gamtamokslinį išsilavinimą. Tačiau susivokti audringai besiplėtojančioje gamtotyroje darėsi vis kebliau pačiam filosofijos profesoriui – buvo vis sunkiau aprėpti tuometinius gamtos mokslus, jam tiesiog trūko kvalifikacijos. Universalūs filosofai tapo net nepageidautini – kraštui reikėjo ne jų, bet atskirų sričių specialistų – gydytojų, mokytojų, agronomų, inžinierių, architektų. Specializaciją įvedė Edukacinė komisija, supasaulietinusi švietimo darbą. Tačiau Edukacinė komisija nuėjo taip toli, kad ne tik panaikino filosofijos fakultetą, bet net išbraukė filosofiją iš studijų programų. Filosofijos fakultetas buvo įsteigtas Lietuvos universitete Kaune, tik kartu su teologijos ir pavadintas Teologijos-filosofijos fakultetu. Humanitarinių mokslų fakultete buvo atskiras filosofijos skyrius. 1939 m. atgavus Vilnių bei Vilniaus krašto dalį, Lietuvos vyriausybė reorganizavo abu universitetus: iš Kauno į Vilnių persikėlė ir Humanitarinių mokslų fakultetas su filosofijos skyriumi, o Teologijos-filosofijos fakultetas liko Kaune. Šis sprendimas – abejuose krašto universitetuose turėti filosofijos židinį – gana pagrįstas. Pirmosios sovietų invazijos metu Teologijos-filosofijos fakultetas panaikinamas, o profesoriai represuojami. Lietuvos Laikinosios vyriausybės dekretu 1941 m. Vytauto Didžiojo universitete atkuriamas Filosofijos fakultetas.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas
Sovietmečiu dėjome pastangų Vilniaus universitete atkurti filosofijos fakultetą. Deja, pastangos nebuvo sėkmingos. Tepavyko pasiekti, kad dalis psichologijos studentų specializavosi filosofijos srityje. Dabartinis modernus Filosofijos fakultetas atkurtas daugiau nei po 200 metų pertraukos – 1989 metais. Buvo sudarytos šiuolaikinės filosofijos ir sociologijos studijų programos, įtraukta Istorijos fakultete besiglaudusi psichologija, 1992 m. prasidėjo socialinio darbo studijos pagal sutartį su LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Filosofijos fakultetas vėl tapo plataus humanitarinio ir socialinio mokymo ir mokslo institucija, kurioje dirba per 50 žymiausių Lietuvos mokslininkų ir dėstytojų. 2005 m. vasario mėn. Filosofijos fakultetas vėl grįžo į senąjį Universiteto architektūrinį ansamblį (Universiteto g. 9/1).
Studijos
Filosofijos fakultete vykdomos 3 pakopų studijos: pirmosios (bakalauro), antrosios (magistrantūros) ir trečiosios (doktorantūros).
Bakalauro pakopoje siūlomos filosofijos, psichologijos, socialinio darbo, socialinės politikos, sociologijos, kriminologijos, Azijos studijų, gamtamokslinio ugdymo ir vaikystės pedagogikos studijos. Fakultete vykdoma net trylika Filosofijos, Psichologijos, Socialinio darbo, Sociologijos, Edukologijos, Azijos studijų krypties magistrantūros programų, kuriose studentai gali mokytis tiek nuosekliu, tiek ištęstiniu būdu. Be to, organizuojamos Etnologijos, Edukologijos, Filosofijos, Psichologijos, Sociologijos doktorantūros studijos.
Mokslas
Fakulteto mokslinių tyrimų kryptys ir mokslo tiriamieji darbai:
Azijos ir transkultūrinių studijų institutas
Tekstologiniai, istoriografiniai bei lyginamieji Azijos tyrimai.
Sociokultūriniai antropologiniai Azijos tyrimai.
Filosofijos institutas
Filosofijos istorija ir dabartis: pamatinės metodologinės kontroversijos.
Kontinentinės filosofijos tradicijos ir religijos šiuolaikiniai tyrimai.
Gamtos mokslo formavimosi socialinių, metafizinių ir metodologinių prielaidų tyrimas.
Psichologijos institutas
Pažinimo procesų veikimo principų tyrimas.
Vaikų ir jaunuolių raida ir paremianti aplinka: įvertinimas, sąveikų analizė, ugdymas.
Psichosocialinių sąveikų ir priimamų sprendimų veiksniai bei padariniai.
Psichosocialinio streso ir psichologinių sutrikimų rizikos ir įveikos veiksniai ir pagalbos efektyvumas.
Darbuotojų veiklos ir gerovės psichologiniai, socialiniai ir organizaciniai veiksniai šiuolaikinėse organizacijose.
Sociologijos ir socialinio darbo institutas
Sociologinė visuomenės struktūros ir kaitos analizė.
Socialinė kontrolė ir kriminologinių diskursų konstravimas.
Inovatyvių socialinio darbo ir socialinių paslaugų paradigmų ir modelių tyrimai.
Iššūkiai socialinei politikai bei jos tobulinimo galimybės.
Ugdymo mokslų institutas
Švietimo ir ugdymo kultūra darniai plėtrai.
Globalios ir lokalios švietimo politikos raida.
Ugdymo turinio kaita ir mokytojų rengimas.
Fakultete leidžiami mokslo darbai:
- Acta paedagogica Vilnensia
- Acta Orientalia Vilnensia
- Problemos
- Kriminologijos studijos
- Psichologija
- STEPP – Socialinio darbo teorija, empirija, politika ir praktika
- Sociologija. Mintis ir veiksmas (kartu su Klaipėdos universitetu)
Akademinis gyvenimas
Kasmet fakultetas švienčia savo dienas, kurių metu siūlo platų įvairių renginių ciklą, taip pradžiugindamas visus vilniečius. Šių dienų oficialus pavadinimas yra „“, kuris palaipsniui kito iš „FilosDi“.
Administracija
Fakulteto administraciją sudaro:
- Dekanas – prof. dr. Jonas Dagys
- Studijų prodekanė – dr. Jolanta Aleknevičienė
- Mokslo prodekanas prodekanas – prof. dr. Evaldas Kazlauskas
- Strategijos ir komunikacijos prodekanas – dr. Vytis Silius
Akademiniai padaliniai
2018 m. vasario mėn. Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete veiklą pradėjo penki institutai:
- Azijos ir transkultūrinių studijų institutas
- Filosofijos institutas
- Psichologijos institutas
- Sociologijos ir socialinio darbo institutas
- Ugdymo mokslų institutas
Institutai įsikūrė Vilniaus universiteto senatui, įgyvendinančiam Vilniaus universiteto 2015–2017 metų strateginį veiklos planą, 2017 m. balandžio 25 d. patvirtinus Filosofijos fakulteto nuostatus ir pritarus reorganizacijos planams.
Bendradarbiavimas
Filosofijos fakultetas glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio institucijomis studijų programų įgyvendinimo, mokslinių tyrimų ir socialinės partnerystės srityse. Šiuo metu fakultetas yra pasirašęs nemažai dvišalių sutarčių su užsienio aukštojo mokslo institucijomis iš įvairių šalių dėl bendradarbiavimo organizuojant Erasmus dėstytojų ir studentų mainų programą. Inicijuota daugybė dvišalių praktikos organizavimo sutarčių su Lietuvos institucijomis dėl bakalauro ir magistrantūros studijų programų studentų praktikos. Aktyviai bendradarbiaujama su socialiniais partneriais vykdant bendrus projektus, mokslinius tyrimus, keičiantis aktualia informacija.
Nuorodos
- Oficialus Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto tinklalapis
- Oficialus Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Filosofijos fakultete puslapis
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas, Kas yra Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas? Ką reiškia Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas?
Siame straipsnyje pernelyg placiai remiamasi su straipsnio objektu artimai susijusiais saltiniais Del to straipsnyje pateikiama informacija gali buti nepakankamai objektyvi Jei galite straipsnio informacija pagrįskite nuorodomis į nepriklausomus antrinius saltiniusVilniaus universiteto Filosofijos fakultetasĮkurtas1579 m TipasValstybinisDekanasprof dr Jonas DagysDarbuotoju115Studentu1380Bakalaurai954Magistrantai319Doktorantai77VietaVilnius LietuvaSvetainewww fsf vu lt 54 41 02 s pl 25 17 13 r ilg 54 683855 s pl 25 286953 r ilg 54 683855 25 286953 Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas sutrumpinimas VU FsF strukturinis Vilniaus universiteto VU padalinys neatsiejama senojo Universiteto dalis savo veikla pradejusi nuo pat jo įkurimo 1579 m Fakultetas tesia Europos kulturos ir mokslo tradicijas ir tuo paciu esti atviras bei modernus Tai plataus profilio mokslo ir studiju institucija organizuojanti filosofijos edukologijos psichologijos socialinio darbo socialines politikos sociologijos kriminologijos pedagogu rengimo ir Azijos studiju programas bei siu sriciu mokslinius tyrimus IstorijaFilosofijos fakulteto kiemasFilosofinio lavinimo Lietuvoje istakos Kiekvienam zymiam įvykiui o toks įvykis Vilniaus universiteto ir jo Filosofijos fakulteto įkurimas atsirasti reikia palankiu salygu Apsikrikstijusi Lietuva turejo pasirodyti esanti vakarietiskos kulturos valstybe o universitetinis issilavinimas vienas budingiausiu sios kulturos pozymiu Jau nuo XV a samdyti mokytojai didiku dvaruose ir turtingu miestieciu namuose tenkina poreikį lavintis Moketi lotyniskai skaityti bei rasyti ir skaiciuoti darosi per maza kyla aukstojo mokslo filosofijos studiju poreikis Ypac tai skatino besiplecianti vienuoliju veikla Dominikonu vienuolyne Vilniuje 1507 m įsteigiama tokia filosofijos ir teologijos studiju mokykla Mokykla buvo skirta Lietuvos apygardai stojantiems į dominikonu ordina lavinti Tad 1507 m Lietuvoje atsiranda visai naujas reiskinys profesionali filosofija Si Dominikonu mokykla Vilniuje buvo siauro pobudzio skirta ju ordino nariams pasaulieciu ji nelavino Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto priesistore Pasaulieciu filosofinį lavinima Lietuvoje pradejo Jezaus Draugija tai jos istorinis nuopelnas Zymaus įvykio istorija paprastai turi ir priesistore Tai budinga ir musu Universiteto Filosofijos fakultetui Jezuitai 1570 m Vilniuje įkure kolegija po metu joje įsteige filosofijos studijas 1571 m kolegijoje įsteigus filosofijos katedra atidaroma filosofijos klase kroatas Tomas Zdelaricas Sdelaritius logikos paskaitomis pradejo trimetes filosofijos studijas kurias be logikos dar sudare gamtos filosofija ir metafizika taip pat matematikos ir astronomijos kursas Filosofijos skyrius kolegijoje Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto priesistore Studijos Filosofijos fakultete Universiteto Filosofijos fakulteto priesistore turtinga įvykiu Dar įvairesne kartu su Universitetu įsteigto Filosofijos fakulteto veikla pamazu daugejo profesoriu ju buvo trys įsteigus etikos katedra keturi o su matematikos profesoriumi penki daugejo studentu atejo laikai kai Filosofijos fakulteto trijuose kursuose kasmet mokesi apie simta ir kiek daugiau studentu Daugelis ju fakulteta baigdavo įgije laisvuju menu ir filosofijos bakalauro arba auksciausiajį laisvuju menu ir filosofijos magistro laipsnį apgyne tezes arba islaike solidu egzamina Negalutiniais duomenimis senasis Vilniaus universitetas 1583 1781 m mokslo laipsnius suteike 4076 asmenims filosofijos bakalauru 1810 filosofijos magistru nuo XVIII a juos imta vadinti daktarais 1700 teologijos bakalauru 46 teologijos licenciatu 58 teologijos daktaru 312 kanonu teises daktaru ir licenciatu 113 kanonu ir civilines teises daktaru ir licenciatu 36 Sie duomenys rodo kad Filosofijos fakultete buvo daugiausia studentu Fakulteta administravo dekanas padedamas studiju prefektu skiriamu priziureti studiju eiga ir padeti studentams Fakulteto pokyciai Apsvietos epochoje XVIII a viduryje scholastika Vilniaus universitete ir LDK kolegijose zlunga Baigesi ilgiausiai apie pustrecio simto metu trukes filosofijos raidos musu kraste laikotarpis Naujuju amziu filosofijos plitimo laikotarpiu pasirode ir naujos modernaus turinio disciplinos ontologija psichologija prigimtine teologija bendroji ir specialioji fizika Kadangi į tuometines filosofijos studijas įejo ir naujuju amziu gamtos mokslai tai baige fakulteta įgydavo issamu gamtamokslinį issilavinima Taciau susivokti audringai besipletojancioje gamtotyroje daresi vis kebliau paciam filosofijos profesoriui buvo vis sunkiau aprepti tuometinius gamtos mokslus jam tiesiog truko kvalifikacijos Universalus filosofai tapo net nepageidautini krastui reikejo ne ju bet atskiru sriciu specialistu gydytoju mokytoju agronomu inzinieriu architektu Specializacija įvede Edukacine komisija supasaulietinusi svietimo darba Taciau Edukacine komisija nuejo taip toli kad ne tik panaikino filosofijos fakulteta bet net isbrauke filosofija is studiju programu Filosofijos fakultetas buvo įsteigtas Lietuvos universitete Kaune tik kartu su teologijos ir pavadintas Teologijos filosofijos fakultetu Humanitariniu mokslu fakultete buvo atskiras filosofijos skyrius 1939 m atgavus Vilniu bei Vilniaus krasto dalį Lietuvos vyriausybe reorganizavo abu universitetus is Kauno į Vilniu persikele ir Humanitariniu mokslu fakultetas su filosofijos skyriumi o Teologijos filosofijos fakultetas liko Kaune Sis sprendimas abejuose krasto universitetuose tureti filosofijos zidinį gana pagrįstas Pirmosios sovietu invazijos metu Teologijos filosofijos fakultetas panaikinamas o profesoriai represuojami Lietuvos Laikinosios vyriausybes dekretu 1941 m Vytauto Didziojo universitete atkuriamas Filosofijos fakultetas Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas Sovietmeciu dejome pastangu Vilniaus universitete atkurti filosofijos fakulteta Deja pastangos nebuvo sekmingos Tepavyko pasiekti kad dalis psichologijos studentu specializavosi filosofijos srityje Dabartinis modernus Filosofijos fakultetas atkurtas daugiau nei po 200 metu pertraukos 1989 metais Buvo sudarytos siuolaikines filosofijos ir sociologijos studiju programos įtraukta Istorijos fakultete besiglaudusi psichologija 1992 m prasidejo socialinio darbo studijos pagal sutartį su LR socialines apsaugos ir darbo ministerija Filosofijos fakultetas vel tapo plataus humanitarinio ir socialinio mokymo ir mokslo institucija kurioje dirba per 50 zymiausiu Lietuvos mokslininku ir destytoju 2005 m vasario men Filosofijos fakultetas vel grįzo į senajį Universiteto architekturinį ansamblį Universiteto g 9 1 StudijosFilosofijos fakulteto studentai rugsejo pirmosios dienos eisenos metu Filosofijos fakultete vykdomos 3 pakopu studijos pirmosios bakalauro antrosios magistranturos ir treciosios doktoranturos Bakalauro pakopoje siulomos filosofijos psichologijos socialinio darbo socialines politikos sociologijos kriminologijos Azijos studiju gamtamokslinio ugdymo ir vaikystes pedagogikos studijos Fakultete vykdoma net trylika Filosofijos Psichologijos Socialinio darbo Sociologijos Edukologijos Azijos studiju krypties magistranturos programu kuriose studentai gali mokytis tiek nuosekliu tiek istestiniu budu Be to organizuojamos Etnologijos Edukologijos Filosofijos Psichologijos Sociologijos doktoranturos studijos MokslasFakulteto moksliniu tyrimu kryptys ir mokslo tiriamieji darbai Azijos ir transkulturiniu studiju institutas Tekstologiniai istoriografiniai bei lyginamieji Azijos tyrimai Sociokulturiniai antropologiniai Azijos tyrimai Filosofijos institutas Filosofijos istorija ir dabartis pamatines metodologines kontroversijos Kontinentines filosofijos tradicijos ir religijos siuolaikiniai tyrimai Gamtos mokslo formavimosi socialiniu metafiziniu ir metodologiniu prielaidu tyrimas Psichologijos institutas Pazinimo procesu veikimo principu tyrimas Vaiku ir jaunuoliu raida ir paremianti aplinka įvertinimas saveiku analize ugdymas Psichosocialiniu saveiku ir priimamu sprendimu veiksniai bei padariniai Psichosocialinio streso ir psichologiniu sutrikimu rizikos ir įveikos veiksniai ir pagalbos efektyvumas Darbuotoju veiklos ir geroves psichologiniai socialiniai ir organizaciniai veiksniai siuolaikinese organizacijose Sociologijos ir socialinio darbo institutas Sociologine visuomenes strukturos ir kaitos analize Socialine kontrole ir kriminologiniu diskursu konstravimas Inovatyviu socialinio darbo ir socialiniu paslaugu paradigmu ir modeliu tyrimai Issukiai socialinei politikai bei jos tobulinimo galimybes Ugdymo mokslu institutas Svietimo ir ugdymo kultura darniai pletrai Globalios ir lokalios svietimo politikos raida Ugdymo turinio kaita ir mokytoju rengimas Fakultete leidziami mokslo darbai Acta paedagogica Vilnensia Acta Orientalia Vilnensia Problemos Kriminologijos studijos Psichologija STEPP Socialinio darbo teorija empirija politika ir praktika Sociologija Mintis ir veiksmas kartu su Klaipedos universitetu Akademinis gyvenimasKasmet fakultetas sviencia savo dienas kuriu metu siulo platu įvairiu renginiu cikla taip pradziugindamas visus vilniecius Siu dienu oficialus pavadinimas yra kuris palaipsniui kito is FilosDi AdministracijaFakulteto administracija sudaro Dekanas prof dr Jonas Dagys Studiju prodekane dr Jolanta Alekneviciene Mokslo prodekanas prodekanas prof dr Evaldas Kazlauskas Strategijos ir komunikacijos prodekanas dr Vytis SiliusAkademiniai padaliniai2018 m vasario men Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete veikla pradejo penki institutai Azijos ir transkulturiniu studiju institutas Filosofijos institutas Psichologijos institutas Sociologijos ir socialinio darbo institutas Ugdymo mokslu institutas Institutai įsikure Vilniaus universiteto senatui įgyvendinanciam Vilniaus universiteto 2015 2017 metu strateginį veiklos plana 2017 m balandzio 25 d patvirtinus Filosofijos fakulteto nuostatus ir pritarus reorganizacijos planams BendradarbiavimasFilosofijos fakultetas glaudziai bendradarbiauja su Lietuvos ir uzsienio institucijomis studiju programu įgyvendinimo moksliniu tyrimu ir socialines partnerystes srityse Siuo metu fakultetas yra pasirases nemazai dvisaliu sutarciu su uzsienio aukstojo mokslo institucijomis is įvairiu saliu del bendradarbiavimo organizuojant Erasmus destytoju ir studentu mainu programa Inicijuota daugybe dvisaliu praktikos organizavimo sutarciu su Lietuvos institucijomis del bakalauro ir magistranturos studiju programu studentu praktikos Aktyviai bendradarbiaujama su socialiniais partneriais vykdant bendrus projektus mokslinius tyrimus keiciantis aktualia informacija NuorodosOficialus Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto tinklalapis Oficialus Vilniaus universiteto Studentu atstovybes Filosofijos fakultete puslapis