Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Romos istorija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
- Šis straipsnis apie Italijos miesto, – Romos, – istoriją. Apie senovinės valstybės istoriją skaitykite straipsnyje Senovės Romos istorija.
Miesto įkūrimo legenda
Romos miesto atsiradimas siejamas su legenda apie brolius dvynius Romulą ir Remą, Marso ir vestalės Rėjos Silvijos sūnus, karaliaus Numitoro vaikaičius. Nedoras karaliaus brolis Amulijus paleido naujagimius pintinėje į Tiberio upę. Tačiau kūdikiai išsigelbėjo, kelias dienas juos žindė vilkė, o paskui juos rado ir išaugino piemuo. Įkūręs Romą, Romulas nužudė brolį Remą ir tapo pirmuoju karaliumi. Po Romulo buvo dar šeši karaliai.
Miestas įkurtas 753 m. pr. m. e. balandžio 21 d. Roma buvo įkurta ant Saulės kalvos, kuri vėliau buvo pavadinta Palatino kalva. Pasak legendos, netrukus po miesto įkūrimo romėnai susigaudė, kad neturi žmonių. Tuomet jie nusprendė pagrobti moterų iš sabinų genties, kuri buvo įsikūrusi ant Kapitolijaus kalvos. Iš tiesų pirmą gyvenvietę ant Palatino kalvos įkūrė lotynai, o gyvenvietes ant Kapitolijaus ir Kvirinalės – sabinai atėję iš Apeninų. Gyvenvietės susijungė ir jau VII a. pr. m. e. Roma tapo galingiausiu regiono miestu.
Nuo VI a. pr. m. e. pabaigos iki I a. vidurio Roma buvo respublika. Valdomas imperatorių Augusto, Nerono, Trajano, Adriano ir Marko Aurelijaus ant septynių kalvų išsidėstęs miestas vis stiprėjo. Taigi, Roma įsikūrė ant septynių kalvų: Palatinas, Aventinas, Kapitolijus, , , , . Anksčiau jos buvo vadinamos Romėnų dievų garbei: Mėnulio, Merkurijaus, Veneros, Marso, Jupiterio, Saturno. Manoma, kad prieš įkuriant Romą ant kiekvienos kalvos buvo savita gyvenvietė.
Palatino kalva, ant kurios įkurtas miestas, buvo maždaug kvadrato formos, kurio plotas apie 65 arus. Ši gyvenvietė buvo vadinama Romos Kvadratas (Roma Quadrata). Palatino kalva, palyginus su kitom kalvom, yra puiki vieta gyvenvietei. Jos statūs šlaitai iškilę virš visuomet pelkėtų ar užliejamų Tiberio upes žemių buvo puiki gynybiniu požiūriu vieta.
Gatvių sistema
Funkcinės zonos buvo sujungtos gatvių sistema, kuri visuomet turėjo antikinį atspalvį ir išlaikė senus skirtumus, kurie dominavo kaimiškosios visuomenės vystymosi metu. Gatvių sistemos:
- Itinera – keliai, skirti tik vyrams ir tik pėsčiomis vaikščioti;
- Actus – buvo leidžiamas eismas tik vieno vežimo vienu metu;
- Viae – leidžiamas buvo eismas dviejų vežimų eile.
Tuo metu kelio statusą turėjo tik du keliai: Sacra Via, kuris ėjo tarp Koliziejaus ir Kapitolijaus kalvos ir paralelinis Via Nova, kuris ėjo nuo Palatino kalvos į šiaurės vakarus…
Apgyvendinimas
Buvo du pagrindiniai tipai pastatų mieste. Domus tipas skirtas buvo privilegijuotoms šeimoms. Insula tipas – tai pastatas blokas, kuriame daug butų, kurie vadinami cenacula. IV a. tokių domus tipo namų buvo 1797, insula tipo – 46602. Vidutiniškai insula tipo pastatuose buvo 5 butai. Kiekviename gyveno 5-6 žmonės. Tuo metu iš viso Romos mieste gyveno apie 2 milijonai gyventojų. Roma buvo daugiausia butuose gyvenančiuose žmonių miestu.
Urbanistiniai pokyčiai III–XVII a
III mūsų eros amžiuje, prasidėjus barbarų puolimams, miestai tapo nebe tokie saugūs. Miestai buvo priversti apsimūryti sienomis. Norint apjuosti miestą siena reikėjo suspausti miesto centrą, įtraukti gamtinius objektus, pirmykštes ikiromėniškas sienas ir didžiuosius statinius, išsidėsčiusius aplink miestų centrus. Romoje imperatoriaus Aureliano siena buvo pastatyta 274 mūsų eros metais ir juosė 1350 ha plotą.
Nuo IV a. krikščionybės simboliai ir kulto pastatai tapo urbanistinio organizavimo ypatumu ir ėmė jį keisti. Daugumoje krikščioniškų bažnyčių buvo laidojami šventieji, o netoliese jų kuriamos kapinės, kurios pagal romėnų įstatymus turėjo būti už miesto sienų.
Romos struktūra liko didžiausia dalimi nepakitusi iki 1085 m. normandų užkariavimo. Tuo metu dalis gyventojų susitelkė žemumose abipus upės ir šios vienintelės potvynio užliejamos žemės ilgainiui tapo naująja Roma.
XV a. buvo kuriama nauja Romos miesto planavimo programa. Programoje akcentuota tai, kad miestą sudarė viduramžiškoji dalis prie Tibro, kurioje gyveno ne daugiau kaip 40 000 gyventojų, ir kur kas didesnis antikos ir ankstyvosios krikščionybės laikais susiformavęs rajonas. Pagal naująjį planą turėjo būti restauruoti naudojami pastatai, atstatyta keturiolika kryžiaus kelio bazilikų, o ant Vatikano kalvos pastatyta popiežiaus citadelė. Ši programa buvo po truputį, iš lėto įgyvendinama antrojoje XV a.pusėje. Ją imta vykdyti sparčiau po 1500 m., kai pasikeitė politinė ir ideologinė atmosfera.
Antrojoje XVI a. pusėje padidėjo dėmesys miesto aplinkai. Imta projektuoti tiesesnes ir erdvesnes gatves. Septintajame XVI a. dešimtmetyje buvo atnaujintas Romos antikinis kelias nuo Kvirinalo iki Nomentano vartų ir pratęsė jį 1600 metrų. 1572–1590 m. buvo sukurtas naujas rytinių kalvų bažnyčias jungiantis gatvių tinklas, beveik 3 km ilgio kelias, tai tiesus, tai vingiuojantis. Šie nauji keliai suskaidė viduramžių planą į trikampius.
Taip pat skaitykite
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Romos istorija, Kas yra Romos istorija? Ką reiškia Romos istorija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Sis straipsnis apie Italijos miesto Romos istorija Apie senovines valstybes istorija skaitykite straipsnyje Senoves Romos istorija Miesto įkurimo legendaRomos miesto atsiradimas siejamas su legenda apie brolius dvynius Romula ir Rema Marso ir vestales Rejos Silvijos sunus karaliaus Numitoro vaikaicius Nedoras karaliaus brolis Amulijus paleido naujagimius pintineje į Tiberio upe Taciau kudikiai issigelbejo kelias dienas juos zinde vilke o paskui juos rado ir isaugino piemuo Įkures Roma Romulas nuzude brolį Rema ir tapo pirmuoju karaliumi Po Romulo buvo dar sesi karaliai Miestas įkurtas 753 m pr m e balandzio 21 d Roma buvo įkurta ant Saules kalvos kuri veliau buvo pavadinta Palatino kalva Pasak legendos netrukus po miesto įkurimo romenai susigaude kad neturi zmoniu Tuomet jie nusprende pagrobti moteru is sabinu genties kuri buvo įsikurusi ant Kapitolijaus kalvos Is tiesu pirma gyvenviete ant Palatino kalvos įkure lotynai o gyvenvietes ant Kapitolijaus ir Kvirinales sabinai ateje is Apeninu Gyvenvietes susijunge ir jau VII a pr m e Roma tapo galingiausiu regiono miestu Nuo VI a pr m e pabaigos iki I a vidurio Roma buvo respublika Valdomas imperatoriu Augusto Nerono Trajano Adriano ir Marko Aurelijaus ant septyniu kalvu issidestes miestas vis stiprejo Taigi Roma įsikure ant septyniu kalvu Palatinas Aventinas Kapitolijus Anksciau jos buvo vadinamos Romenu dievu garbei Menulio Merkurijaus Veneros Marso Jupiterio Saturno Manoma kad pries įkuriant Roma ant kiekvienos kalvos buvo savita gyvenviete Palatino kalva ant kurios įkurtas miestas buvo mazdaug kvadrato formos kurio plotas apie 65 arus Si gyvenviete buvo vadinama Romos Kvadratas Roma Quadrata Palatino kalva palyginus su kitom kalvom yra puiki vieta gyvenvietei Jos status slaitai iskile virs visuomet pelketu ar uzliejamu Tiberio upes zemiu buvo puiki gynybiniu poziuriu vieta Gatviu sistemaFunkcines zonos buvo sujungtos gatviu sistema kuri visuomet turejo antikinį atspalvį ir islaike senus skirtumus kurie dominavo kaimiskosios visuomenes vystymosi metu Gatviu sistemos Itinera keliai skirti tik vyrams ir tik pesciomis vaikscioti Actus buvo leidziamas eismas tik vieno vezimo vienu metu Viae leidziamas buvo eismas dvieju vezimu eile Tuo metu kelio statusa turejo tik du keliai Sacra Via kuris ejo tarp Koliziejaus ir Kapitolijaus kalvos ir paralelinis Via Nova kuris ejo nuo Palatino kalvos į siaures vakarus ApgyvendinimasBuvo du pagrindiniai tipai pastatu mieste Domus tipas skirtas buvo privilegijuotoms seimoms Insula tipas tai pastatas blokas kuriame daug butu kurie vadinami cenacula IV a tokiu domus tipo namu buvo 1797 insula tipo 46602 Vidutiniskai insula tipo pastatuose buvo 5 butai Kiekviename gyveno 5 6 zmones Tuo metu is viso Romos mieste gyveno apie 2 milijonai gyventoju Roma buvo daugiausia butuose gyvenanciuose zmoniu miestu Urbanistiniai pokyciai III XVII aIII musu eros amziuje prasidejus barbaru puolimams miestai tapo nebe tokie saugus Miestai buvo priversti apsimuryti sienomis Norint apjuosti miesta siena reikejo suspausti miesto centra įtraukti gamtinius objektus pirmykstes ikiromeniskas sienas ir didziuosius statinius issidesciusius aplink miestu centrus Romoje imperatoriaus Aureliano siena buvo pastatyta 274 musu eros metais ir juose 1350 ha plota Nuo IV a krikscionybes simboliai ir kulto pastatai tapo urbanistinio organizavimo ypatumu ir eme jį keisti Daugumoje krikscionisku baznyciu buvo laidojami sventieji o netoliese ju kuriamos kapines kurios pagal romenu įstatymus turejo buti uz miesto sienu Romos struktura liko didziausia dalimi nepakitusi iki 1085 m normandu uzkariavimo Tuo metu dalis gyventoju susitelke zemumose abipus upes ir sios vieninteles potvynio uzliejamos zemes ilgainiui tapo naujaja Roma XV a buvo kuriama nauja Romos miesto planavimo programa Programoje akcentuota tai kad miesta sudare viduramziskoji dalis prie Tibro kurioje gyveno ne daugiau kaip 40 000 gyventoju ir kur kas didesnis antikos ir ankstyvosios krikscionybes laikais susiformaves rajonas Pagal naujajį plana turejo buti restauruoti naudojami pastatai atstatyta keturiolika kryziaus kelio baziliku o ant Vatikano kalvos pastatyta popieziaus citadele Si programa buvo po truputį is leto įgyvendinama antrojoje XV a puseje Ja imta vykdyti sparciau po 1500 m kai pasikeite politine ir ideologine atmosfera Antrojoje XVI a puseje padidejo demesys miesto aplinkai Imta projektuoti tiesesnes ir erdvesnes gatves Septintajame XVI a desimtmetyje buvo atnaujintas Romos antikinis kelias nuo Kvirinalo iki Nomentano vartu ir pratese jį 1600 metru 1572 1590 m buvo sukurtas naujas rytiniu kalvu baznycias jungiantis gatviu tinklas beveik 3 km ilgio kelias tai tiesus tai vingiuojantis Sie nauji keliai suskaide viduramziu plana į trikampius Taip pat skaitykiteSenoves Roma