Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Absurdizmas filosofijos teorija teigianti kad žmonijos pastangos suvokti visatos gyvenimo prasmę neišvengiamai bus bevai
Absurdizmas
Absurdizmas – filosofijos teorija, teigianti, kad žmonijos pastangos suvokti visatos, gyvenimo prasmę neišvengiamai bus bevaisės, ir todėl tokios pastangos yra . Pasak absurdistų, tokia prasmė, iš žmogaus perspektyvos, išvis neegzistuoja. Absurdas šiame kontekste reikštų ne „logiškai neįmanomą“, bet greičiau „žmogiškai neįmanomą“.
Absurdizmas siejamas su egzistencializmu, nors nėra tapatūs. Absurdizmo sąvokos pradininku laikomas XIX a. danų filosofas Sorenas Kirkegoras. Kaip atskira įsitikinimų sistema absurdizmas kilo iš egzistencialistinio judėjimo, prancūzų filosofui ir rašytojui Alberui Kamiu atsiskyrus nuo šios filosofinės krypties ir išleidus „Sizifo mitą“. Laikotarpis po Antrojo pasaulinio karo sudarė sąlygas tolesniam absurdistų požiūrių skatinimui bei vystymuisi, ypatingai Prancūzijoje.
Gyvenimo prasmė
Pagal absurdizmo teoriją, žmonės tradiciškai stengiasi surasti savo gyvenimo prasmę. Vieniems tokie ieškojimai baigiasi santykinai dvejopai: arba prieinama prie išvados, kad gyvenimas yra beprasmis, ir vienintelis tikras dalykas yra tai, kas yra čia ir dabar, arba „tuštuma“ užpildoma tam tikru tikslu, dažnai pavestu aukštesnės jėgos, kaip kad tikėjimas Dievu. Tačiau tokiu atveju, atradus žmogaus prasmę, gali iškilti klausimas, kokia paties Dievo prasmė. Pasak Kirkegoro, žmogui suvokiamo Dievo tikslo (prasmės) nėra, dėl to tikėjimas Dievu yra absurdiškas.
Kai kurie žmonės, susidūrę su beprasmiškumo suvokimu, gali rinktis savižudybę, nes tokia baigtis jų supratimu tėra neišvengiamos lemties paspartinimas ir pripažinimas, kad gyvenimas nėra vertas gyventi. Albero Kamiu „Sizifo mite“ parodoma, kad savižudybė negali būti tinkamas sprendimas, kadangi jei gyvenimas yra tikrai absurdiškas, tai kovojimas su absurdu yra dar didesnis absurdas; todėl žmogus turėtų gyventi susitaikydamas su faktu, kad gyvena pasaulyje, neturinčiame tikslo.
Pagal Kamiu, gyvenimas vertas gyventi dėl grožio, kurį jis suteikia žmogui. Žmogus gali susikurti savo gyvenimo prasmę, kuri nebūtinai būtų esminė, tačiau suteiktų tikslus, kurių jis galėtų siekti, nors ir su suvokimu, kad ta prasmė išgalvota.
Kritika
gali būti klasifikuojama kaip absurdizmo priešprieša. Šios krypties požiūriu, gyvenimas turi prasmę bet kokiomis aplinkybėmis, netgi ypatingai nepavydėtinomis ar liūdnomis; žmogaus pagrindinė motyvacija gyventi susidaro iš jo valios surasti gyvenimo prasmę; kiekvienas turi laisvę atrasti prasmę savo veiksmuose, patirtyje ar vien pozicijoje, kurią pasirenka priverstas kentėti.
Nuorodos
- New Absurdist svetainė Archyvuota kopija 2006-07-11 iš Wayback Machine projekto.
- Absurdizmo žurnalas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Absurdizmas, Kas yra Absurdizmas? Ką reiškia Absurdizmas?
Absurdizmas filosofijos teorija teigianti kad zmonijos pastangos suvokti visatos gyvenimo prasme neisvengiamai bus bevaises ir todel tokios pastangos yra Pasak absurdistu tokia prasme is zmogaus perspektyvos isvis neegzistuoja Absurdas siame kontekste reikstu ne logiskai neįmanoma bet greiciau zmogiskai neįmanoma Absurdizmas siejamas su egzistencializmu nors nera tapatus Absurdizmo savokos pradininku laikomas XIX a danu filosofas Sorenas Kirkegoras Kaip atskira įsitikinimu sistema absurdizmas kilo is egzistencialistinio judejimo prancuzu filosofui ir rasytojui Alberui Kamiu atsiskyrus nuo sios filosofines krypties ir isleidus Sizifo mita Laikotarpis po Antrojo pasaulinio karo sudare salygas tolesniam absurdistu poziuriu skatinimui bei vystymuisi ypatingai Prancuzijoje Gyvenimo prasmePagal absurdizmo teorija zmones tradiciskai stengiasi surasti savo gyvenimo prasme Vieniems tokie ieskojimai baigiasi santykinai dvejopai arba prieinama prie isvados kad gyvenimas yra beprasmis ir vienintelis tikras dalykas yra tai kas yra cia ir dabar arba tustuma uzpildoma tam tikru tikslu daznai pavestu aukstesnes jegos kaip kad tikejimas Dievu Taciau tokiu atveju atradus zmogaus prasme gali iskilti klausimas kokia paties Dievo prasme Pasak Kirkegoro zmogui suvokiamo Dievo tikslo prasmes nera del to tikejimas Dievu yra absurdiskas Kai kurie zmones susidure su beprasmiskumo suvokimu gali rinktis savizudybe nes tokia baigtis ju supratimu tera neisvengiamos lemties paspartinimas ir pripazinimas kad gyvenimas nera vertas gyventi Albero Kamiu Sizifo mite parodoma kad savizudybe negali buti tinkamas sprendimas kadangi jei gyvenimas yra tikrai absurdiskas tai kovojimas su absurdu yra dar didesnis absurdas todel zmogus turetu gyventi susitaikydamas su faktu kad gyvena pasaulyje neturinciame tikslo Pagal Kamiu gyvenimas vertas gyventi del grozio kurį jis suteikia zmogui Zmogus gali susikurti savo gyvenimo prasme kuri nebutinai butu esmine taciau suteiktu tikslus kuriu jis galetu siekti nors ir su suvokimu kad ta prasme isgalvota Kritikagali buti klasifikuojama kaip absurdizmo priespriesa Sios krypties poziuriu gyvenimas turi prasme bet kokiomis aplinkybemis netgi ypatingai nepavydetinomis ar liudnomis zmogaus pagrindine motyvacija gyventi susidaro is jo valios surasti gyvenimo prasme kiekvienas turi laisve atrasti prasme savo veiksmuose patirtyje ar vien pozicijoje kuria pasirenka priverstas kenteti NuorodosNew Absurdist svetaine Archyvuota kopija 2006 07 11 is Wayback Machine projekto Absurdizmo zurnalas