Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Trigubo Aljanso karasData 1864 1870 m Vieta Pietų AmerikaRezultatas Paragvajaus pralaimėjimasPriežastis Agresyvi valstyb
Paragvajaus karas
| Trigubo Aljanso karas | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||||
| Konflikto šalys | |||||||||
| Paragvajus | Argentina Urugvajus | ||||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||||
| Francisco Solano López José E. Díaz | Bartolomé Mitre | ||||||||
| Pajėgos | |||||||||
| 50 000 (pradžioje) | 26 000 (pradžioje) | ||||||||
| Nuostoliai | |||||||||
| 300 000 | 90 000 - 100 000 | ||||||||
Trigubo Aljanso karas (isp. Guerra de la Triple Alianza), dar vadinamas Paragvajaus karu (Guerra del Paraguay) bei Didžiuoju Karu (Guerra Grande) – didžiausias ir daugiausiai aukų pareikalavęs tarpvalstybinis karas Pietų Amerikos istorijoje. Vyko 1864–1870 m. tarp Paragvajaus iš vienos pusės ir trijų valstybių aljanso (Argentinos, Brazilijos ir Urugvajaus) iš kitos.
Karo pabaigoje Paragvajus buvo užimtas, sunaikinta jo ekonomika ir infrastruktūra, žuvo daug gyventojų. Tai lėmė didelį ekonominį Paragvajaus atsilikimą.
Karo ištakos
Nuo pat kolonijinių laikų tarp portugalų ir ispanų vykdavo konfliktai dėl sienų. Nors ir buvo pasirašyti Madrido bei San Ildefonso susitarimai, siena galutinai nenustatyta. Paragvajui tapus nepriklausoma šalimi sienų neapibrėžtumas su Brazilija išliko. Ginčytinos teritorijos buvo faktinėje Paragvajaus valdžioje. Nors Brazilija dėl to nereiškė didelių pretenzijų, tačiau tai turėjo įtakos tolesnei karo eigai.
Paragvajaus valstybė, dar kolonijiniais laikais turėjusi jėzuitišką autonomiją, vystėsi kitaip, nei jos kaimynės. Valdant ir šalis laikėsi izoliacinės politikos, ekonomika buvo vystoma autonomiškai. Valstybė buvo labai centralizuota, militarizuota ir pavaldi Lopesų (Carlos, vėliau Francisco) valdžiai. 98 % žemių priklausė valstybei, visa ekonomika buvo griežtai kontroliuojama. Į šalį pakviesti užsienio specialistai tiesė geležinkelius, telegrafo linijas, padėjo vystyti metalo apdirbimo, tekstilės, laivų statybos, ginklų gamybos pramonę. Prekyboje valstybė laikėsi protekcionizmo, griežtai kontroliavo eksportą ir importą, neėmė užsienio skolų. 1850 m. pradėta intensyvi patrankų, minosvaidžių, karo laivų gamyba.
Klestinčiai Paragvajaus ekonomikai reikėjo tarptautinės prekybos, tačiau žemyno gilumoje esanti šalis priklausė nuo Brazilijos ir Argentinos. Paragvajaus karo planuose buvo tikslai padaryti koridorių iki Atlanto vandenyno ir ten įkurti uostą.
Tuo tarpu nuo pat Brazilijos ir Argentinos valstybių susikūrimo, tarp jų nuolat vyko konfliktai dėl La Platos baseino. 1825–1828 m. tarp šių šalių įvyko , lėmęs Urugvajaus valstybės susikūrimą. Argentinos valstybė savo užsienio politika stengėsi atkurti buvusią La Platos vicekaralystę, į kurią įėjo Paragvajus su Urugvajumi. Būtent dėl to Brazilija rėmė Paragvajaus nepriklausomybę 1811 m., kad šis būtų kaip buferinė zona apsauganti nuo Argentinos agresijos. Paragvajus taip pat įsiveldavo į vietinės reikšmės konfliktus su argentiniečių pasienio teritorijomis. Brazilija padėjo Paragvajui kurti įtvirtinimus prie Paranos bei kitaip gintis nuo Argentinos. Brazilija ir Argentina grūmėsi dėl įtakos Urugvajuje. Jungtinė Karalystė taip pat siekė, kad La Platos regionas nesusivienytų ir ji galėtų gauti pigias žaliavas.
Po 1864 m. Brazilijos į Urugvajų (dėl fermerių pasienio konfliktų) Solano Lopesas netikėtai nutraukė diplomatinius santykius su Brazilija ir apkaltino šią dėl Urugvajaus okupacijos. Urugvajuje tuo metu veikė dvi priešiškos partijos – Colorado (palanki Brazilijai) ir Blanco (bendradarbiavo su Lopesu).
Karas
Paragvajaus puolimas
Brazilijai užėmus Urugvajų partija Blanco prašė Paragvajaus pagalbos. Reaguodamos į tai, Paragvajaus pajėgos užgrobė brazilų laivą ir 1864 m. gruodžio 13 d. paskelbė karą Brazilijai. Urugvajus, kurio valdžioje atsidūrė iš Colorado partijos stojo į Brazilijos ir Argentinos pusę. Karo pradžioje Paragvajus turėjo 60 tūkst. gerai treniruotų karių, 23 garlaivius, 5 navigacinius laivus, 400 patrankų. Aljanso pajėgos buvo tokios: Argentina turėjo 8500 karių, 4 garlaivius ir vieną goletą, Urugvajus teturėjo 2000 karių ir jokio laivyno, Brazilija turėjo 16 000 karių pietų garnizonuose, 42 karo laivus ir 239 patrankas. Kadangi Brazilija karui nesiruošė, jos armija buvo sudaryta iš rekrutų, savanorių, vergų bei iš Urugvajaus atitrauktų pajėgų. 1865 m. gegužės 1 d. Buenos Airėse sudaryta , o Argentinos prezidentas Bartolomé Mitre tapo aljanso pajėgų vadu.
Pirmoje karo dalyje iniciatyva priklausė Paragvajui. Lopeso pajėgos įsiveržė į Mato Grosą ir Pietų Rio Grandę Brazilijoje bei Korientesą Argentinoje. Paragvajiečiai užėmė Mato Grosą dėka pajėgų pranašumo. 1865 m. sausį užėmė Korumbos miestą. Kitą 4000 karių grupė, vadovaujama generolo Francisco Isidoro Resquín žygiavo per pietinį Mato Grosą, užėmė Douradosą, Nioakę, Mirandą, Košimą. Nepaisant savo pergalių paragvajiečiai nerengė žygio į valstijos sostinę Kujabą.
Antroji puolimo fazė vyko Pietų Rio Grandėje ir Korientese. Lopesas siekė įvesti pajėgas į Urugvajų. Jis paprašė Argentinos leidimo per jos teritoriją pervesti 25 tūkst. karių. Bartolomé Mitre atsisakė duoti leidimą ir 1865 m. kovo 18 d. Paragvajus paskelbė karą Argentinai. Paragvajaus eskadronas išplaukė žemyn Paranos upe ir užėmė Korienteso uostą. Čia Lopesas tikėjosi paramos iš įtakingo vietinio kaudilijo Justo José de Urquiza, kovojusio prieš Buenos Airių valdžią. Tačiau Urkisa prisidėti atsisakė.
Tuo pat metu generolo leitenanto Antonio de la Cruz Estigarriba pajėgos ties Enkarnasjonu kirto Argentinos sieną ir įsiveržė į Pietų Rio Grandę. Čia paragvajiečiai užėmė San Boržą ir Urugvajaną.
Brazilija galiausiai pasiuntė 2780 karių armiją išvaduoti Mato Groso. Tačiau dar prieš atvykstant brazilams, Paragvajaus armija apleido Košimą ir Mirandą. 1867 m. sausį brazilai pabandė įsiveržti į Paragvajų, bet įsiveržimas buvo atremtas. Nepaisant to, kad brazilų generolo Camisão pajėgos atgavo keletą miestų, Mato Grosas išliko Paragvajaus kontrolėje.
Paragvajiečiai atitraukė savo pajėgas iš Korienteso, o armija iš San Boržo per Urugvajaną patraukė į Urugvajų, bet Žatajaus mūšyje pralaimėjo Venancio Flores vadovaujamoms urugvajiečių pajėgoms. Entre Riose susitikusios aljanso pajėgos pradėjo užimtų teritorijų išvadavimą ir perėmė iniciatyvą į savo rankas.
Aljanso invazija
Pagrindinė invazijų į Paragvajų vieta tapo Paranos ir Paragvajaus upių santaka, kur paragvajiečiai buvo įkūrę pagrindinius įtvirtinimus. 1866–1868 m. aljanso pajėgos bandė pralaužti Paragvajaus gynybą. Pirmoji užimta tvirtovė buvo Itapiru. Toliau aljansas laimėjęs Paso de La Patrijos ir Estero Beljako mūšius įžygiavo į Tujuti pelkes ir buvo užpultos paragvajiečių. 1866 m. gegužės 24 d. aljansas laimėjo . Brazilai užėmė Kuruti tvirtovę, tačiau paragvajiečiai laimėjo . Po šio aljanso pralaimėjimo, invazijos tempai sulėtėjo. 1866 m. spalio 10 d. brazilai į Paragvajų atsiuntė maršalą , Kašijaso kunigaikštį. Tuo metu brazilų armija buvo pakrikusi, Mitrė ir Floresas buvo grįžę į savo šalis dėl jose kilusių neramumų. Kašijasas perorganizavo armiją, parūpino medicininę pagalbą, bei suorganizavo tiekimo sistemą. Tuo metu su paragvajiečiais tevyko smulkūs susidūrimai, o Solano Lopesas sutvirtino savo pagrindinę tvirtovę.
Kašijasas siekė prasmukti pro Paragvajaus tvirtoves, nutraukti jų ryšius su Asunsjonu ir apsupti Paragvajaus pajėgas. Tačiau 1867 m. liepą grįžęs Mitrė perėmė pajėgų valdymą ir pagal seną planą užimti tvirtoves. 1868 m. sausį vėl Kašijasas perėmė valdymą. Liepos 25 d. galiausiai užimta Umaita. Toliau aljansui žygiuojant link Asunsjono Kašijasas atliko vadinamą Pikisiri manevrą: palikęs eskadroną kautis su paragvajiečiais, jis persikėlė per Paragvajaus upę, pelkėmis pasistūmėjo į šiaurės rytus, ties Viljeta vėl kirto upę ir užklupo Paragvajaus armiją iš užnugario. Toliau aljanso pajėgos laimėjo Itororo, Avai, Lmas Valentinas mūšius. Aljansas išsiuntė prašymą Lopesui pasiduoti, tačiau šis pasitraukė į kalnus. 1869 m. sausio 1 d. brazilų kariai įžengė į Asunsjoną.
Imperatoriaus sūnus paskirtas atsakingu už karo veiksmus Paragvajuje sustiprino Brazilijos įtaką ir paskyrė provizorinį prezidentą . Solano Lopesas kalnuose tebesipriešino. Gaston d’Orléans per metus laiko įveikė jų pasipriešinimą. Paragvajaus armiją sudarė daugiausia vaikai ir menkai ginkluoti kariai. 1870 m. kovo 1 d. brazilai laimėjo paskutinį . Jo metu mirtinai sužeistas Solano Lopesas.
Padariniai
Dėl karo didžiausius nuostolius patyrė Paragvajus. Nors tikslūs skaičiai nežinomi, manoma, kad žuvo 300 tūkst. paragvajiečių, dauguma civilių. Žuvo didžioji šalies gyventojų dalis, beveik 90 % Paragvajaus vyrų. Brazilai neteko 50 tūkst., Urugvajus 3100, Argentina 18-30 tūkst. žmonių. Daugiausia aukų nusinešė ne tarpusavio kovos, tačiau cholera, badas, užkrečiamos ligos.
Pagal Trigubo Aljanso sutartį Argentina ir Brazilija pasidalino Paragvajaus teritorijas: Argentinai atiteko dalis Gran Čiako (dabartinė Čiako provincija ir Formosos provincija), Brazilijai – dalis ginčytino Paragvajaus-Paranos tarpupio (išplėstas Mato Grosas). Iš Argentinos pusės buvo siūlymų pasidalinti visą Paragvajaus teritoriją, tačiau brazilai nebuvo suinteresuoti šalies panaikinimu. 1876 m. Brazilija išvedė savo pajėgas iš Paragvajaus, tačiau Argentina neatsisakė planų užimti visą Gran Čiaką. Argentinos-Paragvajaus siena nustatyta po ilgų ginčų, tarpininkaujant JAV prezidentui Rutherford B. Hayes. Brazilija pasirašė taiką su Paragvajumi pasilikusi teisę nevaržomai vystyti laivybą Paragvajaus upe.
Paragvajuje Trigubo Aljanso karas tebevertinamas nevienareikšmiškai: vieni teigia, kad tai buvęs drąsus žingsnis, kad maža šalis sugebėjo pasipriešinti savo didelėms kaimynėms, tuo tarpu oponentai teigia jog tai buvo neprotingas žingsnis, pražudęs beveik visą šalį. Paragvajaus valstybė buvo visiškai palaužta: suniokoti ištisi kaimai ir miestai, žemė išparduota, sunaikinta pramonė, infrastruktūra, žemės ūkio produkcijos užteko tik išsimaitinimui. Tai lėmė didelį Paragvajaus ekonominį ir socialinį atsilikimą, tebejaučiamą ir dabar. Visos kare dalyvavusios šalys prasiskolino. Dėl karo kilo ekonominė krizė Brazilijoje, privedusi prie imperijos subyrėjimo.
Išnašos
- http://original.britannica.com/eb/article-9058388/War-of-the-Triple-Alliance[neveikianti nuoroda]
Nuorodos
- Minifilmas apie karą su istorikų komentarais
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Paragvajaus karas, Kas yra Paragvajaus karas? Ką reiškia Paragvajaus karas?
Trigubo Aljanso karasData 1864 1870 m Vieta Pietu AmerikaRezultatas Paragvajaus pralaimejimasPriezastis Agresyvi valstybiu politikaKonflikto salysParagvajus Argentina UrugvajusVadovai ir kariniai vadaiFrancisco Solano Lopez Jose E Diaz Bartolome MitrePajegos50 000 pradzioje 26 000 pradzioje Nuostoliai300 000 90 000 100 000 Trigubo Aljanso karas isp Guerra de la Triple Alianza dar vadinamas Paragvajaus karu Guerra del Paraguay bei Didziuoju Karu Guerra Grande didziausias ir daugiausiai auku pareikalaves tarpvalstybinis karas Pietu Amerikos istorijoje Vyko 1864 1870 m tarp Paragvajaus is vienos puses ir triju valstybiu aljanso Argentinos Brazilijos ir Urugvajaus is kitos Karo pabaigoje Paragvajus buvo uzimtas sunaikinta jo ekonomika ir infrastruktura zuvo daug gyventoju Tai leme didelį ekonominį Paragvajaus atsilikima Karo istakosNuo pat kolonijiniu laiku tarp portugalu ir ispanu vykdavo konfliktai del sienu Nors ir buvo pasirasyti Madrido bei San Ildefonso susitarimai siena galutinai nenustatyta Paragvajui tapus nepriklausoma salimi sienu neapibreztumas su Brazilija isliko Gincytinos teritorijos buvo faktineje Paragvajaus valdzioje Nors Brazilija del to nereiske dideliu pretenziju taciau tai turejo įtakos tolesnei karo eigai Paragvajaus valstybe dar kolonijiniais laikais turejusi jezuitiska autonomija vystesi kitaip nei jos kaimynes Valdant ir salis laikesi izoliacines politikos ekonomika buvo vystoma autonomiskai Valstybe buvo labai centralizuota militarizuota ir pavaldi Lopesu Carlos veliau Francisco valdziai 98 zemiu priklause valstybei visa ekonomika buvo grieztai kontroliuojama Į salį pakviesti uzsienio specialistai tiese gelezinkelius telegrafo linijas padejo vystyti metalo apdirbimo tekstiles laivu statybos ginklu gamybos pramone Prekyboje valstybe laikesi protekcionizmo grieztai kontroliavo eksporta ir importa neeme uzsienio skolu 1850 m pradeta intensyvi patranku minosvaidziu karo laivu gamyba Klestinciai Paragvajaus ekonomikai reikejo tarptautines prekybos taciau zemyno gilumoje esanti salis priklause nuo Brazilijos ir Argentinos Paragvajaus karo planuose buvo tikslai padaryti koridoriu iki Atlanto vandenyno ir ten įkurti uosta Tuo tarpu nuo pat Brazilijos ir Argentinos valstybiu susikurimo tarp ju nuolat vyko konfliktai del La Platos baseino 1825 1828 m tarp siu saliu įvyko lemes Urugvajaus valstybes susikurima Argentinos valstybe savo uzsienio politika stengesi atkurti buvusia La Platos vicekaralyste į kuria įejo Paragvajus su Urugvajumi Butent del to Brazilija reme Paragvajaus nepriklausomybe 1811 m kad sis butu kaip buferine zona apsauganti nuo Argentinos agresijos Paragvajus taip pat įsiveldavo į vietines reiksmes konfliktus su argentinieciu pasienio teritorijomis Brazilija padejo Paragvajui kurti įtvirtinimus prie Paranos bei kitaip gintis nuo Argentinos Brazilija ir Argentina grumesi del įtakos Urugvajuje Jungtine Karalyste taip pat sieke kad La Platos regionas nesusivienytu ir ji galetu gauti pigias zaliavas Po 1864 m Brazilijos į Urugvaju del fermeriu pasienio konfliktu Solano Lopesas netiketai nutrauke diplomatinius santykius su Brazilija ir apkaltino sia del Urugvajaus okupacijos Urugvajuje tuo metu veike dvi priesiskos partijos Colorado palanki Brazilijai ir Blanco bendradarbiavo su Lopesu KarasParagvajaus puolimas Brazilijos kariai Brazilijai uzemus Urugvaju partija Blanco prase Paragvajaus pagalbos Reaguodamos į tai Paragvajaus pajegos uzgrobe brazilu laiva ir 1864 m gruodzio 13 d paskelbe kara Brazilijai Urugvajus kurio valdzioje atsidure is Colorado partijos stojo į Brazilijos ir Argentinos puse Karo pradzioje Paragvajus turejo 60 tukst gerai treniruotu kariu 23 garlaivius 5 navigacinius laivus 400 patranku Aljanso pajegos buvo tokios Argentina turejo 8500 kariu 4 garlaivius ir viena goleta Urugvajus teturejo 2000 kariu ir jokio laivyno Brazilija turejo 16 000 kariu pietu garnizonuose 42 karo laivus ir 239 patrankas Kadangi Brazilija karui nesiruose jos armija buvo sudaryta is rekrutu savanoriu vergu bei is Urugvajaus atitrauktu pajegu 1865 m geguzes 1 d Buenos Airese sudaryta o Argentinos prezidentas Bartolome Mitre tapo aljanso pajegu vadu Pirmoje karo dalyje iniciatyva priklause Paragvajui Lopeso pajegos įsiverze į Mato Grosa ir Pietu Rio Grande Brazilijoje bei Korientesa Argentinoje Paragvajieciai uzeme Mato Grosa deka pajegu pranasumo 1865 m sausį uzeme Korumbos miesta Kita 4000 kariu grupe vadovaujama generolo Francisco Isidoro Resquin zygiavo per pietinį Mato Grosa uzeme Douradosa Nioake Miranda Kosima Nepaisant savo pergaliu paragvajieciai nerenge zygio į valstijos sostine Kujaba Antroji puolimo faze vyko Pietu Rio Grandeje ir Korientese Lopesas sieke įvesti pajegas į Urugvaju Jis paprase Argentinos leidimo per jos teritorija pervesti 25 tukst kariu Bartolome Mitre atsisake duoti leidima ir 1865 m kovo 18 d Paragvajus paskelbe kara Argentinai Paragvajaus eskadronas isplauke zemyn Paranos upe ir uzeme Korienteso uosta Cia Lopesas tikejosi paramos is įtakingo vietinio kaudilijo Justo Jose de Urquiza kovojusio pries Buenos Airiu valdzia Taciau Urkisa prisideti atsisake Tuo pat metu generolo leitenanto Antonio de la Cruz Estigarriba pajegos ties Enkarnasjonu kirto Argentinos siena ir įsiverze į Pietu Rio Grande Cia paragvajieciai uzeme San Borza ir Urugvajana Brazilija galiausiai pasiunte 2780 kariu armija isvaduoti Mato Groso Taciau dar pries atvykstant brazilams Paragvajaus armija apleido Kosima ir Miranda 1867 m sausį brazilai pabande įsiverzti į Paragvaju bet įsiverzimas buvo atremtas Nepaisant to kad brazilu generolo Camisao pajegos atgavo keleta miestu Mato Grosas isliko Paragvajaus kontroleje Paragvajieciai atitrauke savo pajegas is Korienteso o armija is San Borzo per Urugvajana patrauke į Urugvaju bet Zatajaus musyje pralaimejo Venancio Flores vadovaujamoms urugvajieciu pajegoms Entre Riose susitikusios aljanso pajegos pradejo uzimtu teritoriju isvadavima ir pereme iniciatyva į savo rankas Aljanso invazija Paragvajaus karys prie mirusio sunaus piesinys Pagrindine invaziju į Paragvaju vieta tapo Paranos ir Paragvajaus upiu santaka kur paragvajieciai buvo įkure pagrindinius įtvirtinimus 1866 1868 m aljanso pajegos bande pralauzti Paragvajaus gynyba Pirmoji uzimta tvirtove buvo Itapiru Toliau aljansas laimejes Paso de La Patrijos ir Estero Beljako musius įzygiavo į Tujuti pelkes ir buvo uzpultos paragvajieciu 1866 m geguzes 24 d aljansas laimejo Brazilai uzeme Kuruti tvirtove taciau paragvajieciai laimejo Po sio aljanso pralaimejimo invazijos tempai suletejo 1866 m spalio 10 d brazilai į Paragvaju atsiunte marsala Kasijaso kunigaikstį Tuo metu brazilu armija buvo pakrikusi Mitre ir Floresas buvo grįze į savo salis del jose kilusiu neramumu Kasijasas perorganizavo armija parupino medicinine pagalba bei suorganizavo tiekimo sistema Tuo metu su paragvajieciais tevyko smulkus susidurimai o Solano Lopesas sutvirtino savo pagrindine tvirtove Kasijasas sieke prasmukti pro Paragvajaus tvirtoves nutraukti ju rysius su Asunsjonu ir apsupti Paragvajaus pajegas Taciau 1867 m liepa grįzes Mitre pereme pajegu valdyma ir pagal sena plana uzimti tvirtoves 1868 m sausį vel Kasijasas pereme valdyma Liepos 25 d galiausiai uzimta Umaita Toliau aljansui zygiuojant link Asunsjono Kasijasas atliko vadinama Pikisiri manevra palikes eskadrona kautis su paragvajieciais jis persikele per Paragvajaus upe pelkemis pasistumejo į siaures rytus ties Viljeta vel kirto upe ir uzklupo Paragvajaus armija is uznugario Toliau aljanso pajegos laimejo Itororo Avai Lmas Valentinas musius Aljansas issiunte prasyma Lopesui pasiduoti taciau sis pasitrauke į kalnus 1869 m sausio 1 d brazilu kariai įzenge į Asunsjona Imperatoriaus sunus paskirtas atsakingu uz karo veiksmus Paragvajuje sustiprino Brazilijos įtaka ir paskyre provizorinį prezidenta Solano Lopesas kalnuose tebesipriesino Gaston d Orleans per metus laiko įveike ju pasipriesinima Paragvajaus armija sudare daugiausia vaikai ir menkai ginkluoti kariai 1870 m kovo 1 d brazilai laimejo paskutinį Jo metu mirtinai suzeistas Solano Lopesas PadariniaiParagvajaus prarastos teritorijos Del karo didziausius nuostolius patyre Paragvajus Nors tikslus skaiciai nezinomi manoma kad zuvo 300 tukst paragvajieciu dauguma civiliu Zuvo didzioji salies gyventoju dalis beveik 90 Paragvajaus vyru Brazilai neteko 50 tukst Urugvajus 3100 Argentina 18 30 tukst zmoniu Daugiausia auku nusinese ne tarpusavio kovos taciau cholera badas uzkreciamos ligos Pagal Trigubo Aljanso sutartį Argentina ir Brazilija pasidalino Paragvajaus teritorijas Argentinai atiteko dalis Gran Ciako dabartine Ciako provincija ir Formosos provincija Brazilijai dalis gincytino Paragvajaus Paranos tarpupio isplestas Mato Grosas Is Argentinos puses buvo siulymu pasidalinti visa Paragvajaus teritorija taciau brazilai nebuvo suinteresuoti salies panaikinimu 1876 m Brazilija isvede savo pajegas is Paragvajaus taciau Argentina neatsisake planu uzimti visa Gran Ciaka Argentinos Paragvajaus siena nustatyta po ilgu gincu tarpininkaujant JAV prezidentui Rutherford B Hayes Brazilija pasirase taika su Paragvajumi pasilikusi teise nevarzomai vystyti laivyba Paragvajaus upe Paragvajuje Trigubo Aljanso karas tebevertinamas nevienareiksmiskai vieni teigia kad tai buves drasus zingsnis kad maza salis sugebejo pasipriesinti savo didelems kaimynems tuo tarpu oponentai teigia jog tai buvo neprotingas zingsnis prazudes beveik visa salį Paragvajaus valstybe buvo visiskai palauzta suniokoti istisi kaimai ir miestai zeme isparduota sunaikinta pramone infrastruktura zemes ukio produkcijos uzteko tik issimaitinimui Tai leme didelį Paragvajaus ekonominį ir socialinį atsilikima tebejauciama ir dabar Visos kare dalyvavusios salys prasiskolino Del karo kilo ekonomine krize Brazilijoje privedusi prie imperijos subyrejimo Isnasoshttp original britannica com eb article 9058388 War of the Triple Alliance neveikianti nuoroda NuorodosVikisritis Lotynu Amerika Minifilmas apie kara su istoriku komentarais