Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Stanislovas LazutkaGimė 1923 m gegužės 7 d Baisogala Novonikolajevsko gubernija Rusijos TFSR Sovietų SąjungaMirė 2009 m
Stasys Lazutka
| Stanislovas Lazutka | |
|---|---|
| Gimė | 1923 m. gegužės 7 d. Baisogala, Novonikolajevsko gubernija, Rusijos TFSR, Sovietų Sąjunga |
| Mirė | 2009 m. liepos 6 d. (86 metai) Vilnius, Lietuva |
| Vaikai | Juozas Rimantas Lazutka, Andrius Lazutka |
| Veikla | istorikas, pedagogas |
| Partija | 1945 m. SSKP |
| Alma mater | 1950 m. Vilniaus universitetas, 1958 m. Visuomeninių mokslų akademija prie SSKP CK |
Stanislovas Lazutka (1923 m. gegužės 7 d. Baisogaloje, Novonikolajevsko gubernija – 2009 m. liepos 6 d. Vilniuje) – Lietuvos istorikas.
Biografija
Gimė Novosibirsko srities Vengerovo rajono Baisogalos kaime, kurį dar 1883–1885 m. įkūrė kolonistai iš Lietuvos. Broliai ir seserys – Vincusė Lazutkaitė, Veronika Lazutkaitė, Juozas Lazutka, Pranas Lazutka ir Valentinas Lazutka, sūnūs Juozas Rimantas Lazutka ir Andrius Lazutka. 1941–1946 m. tarnavo SSRS kariuomenėje. Į protėvių gimtinę Lietuvą pirmąkart ir visiems laikams atvyko 1944 m. kartu su kariuomene.
1950 m. Vilniaus universitete įgijo istoriko diplomą. 1958 m. baigė Visuomeninių mokslų akademiją prie SSKP CK. 1958 m. apgynė disertaciją „1859–1862 m. revoliucinė situacija Lietuvoje (1863–1864 m. sukilimo prielaidos)“, istorijos mokslų kandidatas, 1974 m. apgynė disertaciją „Pirmasis Lietuvos Statutas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės feodalinis kodeksas“, istorijos mokslų daktaras.
1948–1952 m. ir 1959–2000 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, 1959–1963 m. mokymo reikalų prorektorius, nuo 1977 m. profesorius.
1945–1990 m. SSKP narys. 1951–1954 m. LKP CK mokslo ir kultūros skyriaus vedėjas. 1952–1954 m. kandidatas į LKP CK narius. 1954–1956 m. ir 1960–1963 m. LKP CK narys.
Mokslinė veikla
7-ojo dešimtmečio pabaigoje ėmėsi naujo darbo, tapusio jo opus vitae. Ištyrė 1529 m. Pirmojo Lietuvos Statuto rengimo sąlygas ir priežastis, interpretavo jo svarbiausias nuostatas ir jų reikšmę teisiškai įtvirtinant feodalinius santykius Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje. Padarė išlikusių Pirmojo Statuto XVI a. nuorašų paleografinę ir tekstologinę analizę, iš užsienio archyvų pirmą kartą spaudai parengė trijų svarbiausių nuorašų spalvotas faksimiles, grafinį raidyno atlasą. Su kitais parengė Pirmojo Statuto akademinį tekstą, pagrįstą visais išlikusiais XVI a. nuorašais. Su E. Gudavičiumi ir Pirmojo Statuto tekstą 2001 m. išvertė į lietuvių kalbą, 2004 m. jį paskelbė su vertimu į rusų k. bei trikalbiu žodynu. Išnagrinėjo Lietuvos Metrikos XVI a. rankraštines knygas, pateikė išsamią Teismų bylų penkių knygų (Nr. 4, 6, 8,10 ir 11) kodikologiją bei paleografiją ir jas su kitais 1995–2003 m. paskelbė.
1983–1991 m. drauge su mokiniais akademiniame leidinyje „Pirmasis Lietuvos Statutas“ publikuotas tekstas tarsi kompensavo originalo netektį. Paskelbęs beveik visų Statuto nuorašų faksimiles, nors ir kopijų pavidalu, profesorius Lietuvai sugrąžino neįkainojamą turtą – visi nuorašai šiandien saugomi kitų valstybių dokumentų saugyklose.
Jo vadovavimo Statutų ir metrikos grupei metu spaudai parengtos ir publikuotos kelios kito unikalaus mūsų istorijos šaltinio – Lietuvos Metrikos – knygos, o jo rašyti įvadiniai straipsniai – indėlis į metrikos istorijos bei Lietuvos XVI a. pirmosios pusės teisės istorijos problemų tyrimus. Šie ir kiti darbai profesoriui pelnė vieno autoritetingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos istorijos šaltinių žinovų pripažinimą.
Bibliografija
- Revoliucinė situacija Lietuvoje 1859–1862 m., 1961 m., rusų kalba
- Vilniaus universiteto istorija, vienas autorių ir atsakingasis redaktorius, 1979 m., rusų k.,
- Lietuvos Statutas – Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės feodalinis kodeksas, monografija, 1973 m., rusų k.
- Pirmasis Lietuvos Statutas: Paleografinė ir tekstologinė nuorašų analizė, su E. Gudavičiumi, 1.1 d. 1, 1983 m.
- Pirmasis Lietuvos Statutas. Dzialinskio, Lauryno ir Ališavos nuorašų faksimilės, su E. Gudavičiumi, 1.1 d. 2, 1985 m.
- Pirmasis Lietuvos Statutas. Tekstai senąja baltarusių, lotynų ir senąja lenkų kalbomis t. 2 d. 1, 1991 m.
- Vytauto Didžiojo 1388 m. privilegija žydams, su E. Gudavičiumi, 1993 m.
- Lietuvos metrika (1528–1547), 6-oji Teismų bylų knyga. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1994.
- Lietuvos metrika (1522–1530) 4-oji Teismų bylų knyga (XVI a. pabaigos kopija). – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1997. – ISBN 9986-19-270-6
- Leonas Sapiega: Gyvenimas, valstybinė veikla, politinės ir filosofinės pažiūros, 1998 m.; baltarusių k. 2004 m.
- Первый Литовский Статут (1529). – Vilnius: Margi raštai, 2004. – 522 p. – ISBN 9986-09-274-4
- Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.) = Первый Литовский Статут (1529 г.): Zamoiskių ir Firlėjų rankraščių nuorašų paleografija ir faksimilės. – Vilnius: Margi raštai, 2007. – ISBN 978-9986-09-345-9
Įvertinimas
- 1965 m. LTSR nusipelnęs kultūros veikėjas
- 1981 m. LSSR valstybinė premija
- 1995 m. Lietuvos mokslo premija
Šaltiniai
- Stanislovas Lazutka. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. - 498
- Stanislovas Lazutka. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. - 648 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Stasys Lazutka, Kas yra Stasys Lazutka? Ką reiškia Stasys Lazutka?
Stanislovas LazutkaGime 1923 m geguzes 7 d Baisogala Novonikolajevsko gubernija Rusijos TFSR Sovietu SajungaMire 2009 m liepos 6 d 86 metai Vilnius LietuvaVaikai Juozas Rimantas Lazutka Andrius LazutkaVeikla istorikas pedagogasPartija 1945 m SSKPAlma mater 1950 m Vilniaus universitetas 1958 m Visuomeniniu mokslu akademija prie SSKP CK Stanislovas Lazutka 1923 m geguzes 7 d Baisogaloje Novonikolajevsko gubernija 2009 m liepos 6 d Vilniuje Lietuvos istorikas BiografijaGime Novosibirsko srities Vengerovo rajono Baisogalos kaime kurį dar 1883 1885 m įkure kolonistai is Lietuvos Broliai ir seserys Vincuse Lazutkaite Veronika Lazutkaite Juozas Lazutka Pranas Lazutka ir Valentinas Lazutka sunus Juozas Rimantas Lazutka ir Andrius Lazutka 1941 1946 m tarnavo SSRS kariuomeneje Į proteviu gimtine Lietuva pirmakart ir visiems laikams atvyko 1944 m kartu su kariuomene 1950 m Vilniaus universitete įgijo istoriko diploma 1958 m baige Visuomeniniu mokslu akademija prie SSKP CK 1958 m apgyne disertacija 1859 1862 m revoliucine situacija Lietuvoje 1863 1864 m sukilimo prielaidos istorijos mokslu kandidatas 1974 m apgyne disertacija Pirmasis Lietuvos Statutas Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes feodalinis kodeksas istorijos mokslu daktaras 1948 1952 m ir 1959 2000 m Vilniaus universiteto destytojas 1959 1963 m mokymo reikalu prorektorius nuo 1977 m profesorius 1945 1990 m SSKP narys 1951 1954 m LKP CK mokslo ir kulturos skyriaus vedejas 1952 1954 m kandidatas į LKP CK narius 1954 1956 m ir 1960 1963 m LKP CK narys Moksline veikla7 ojo desimtmecio pabaigoje emesi naujo darbo tapusio jo opus vitae Istyre 1529 m Pirmojo Lietuvos Statuto rengimo salygas ir priezastis interpretavo jo svarbiausias nuostatas ir ju reiksme teisiskai įtvirtinant feodalinius santykius Lietuvos Didziojoje kunigaikstysteje Padare islikusiu Pirmojo Statuto XVI a nuorasu paleografine ir tekstologine analize is uzsienio archyvu pirma karta spaudai parenge triju svarbiausiu nuorasu spalvotas faksimiles grafinį raidyno atlasa Su kitais parenge Pirmojo Statuto akademinį teksta pagrįsta visais islikusiais XVI a nuorasais Su E Gudaviciumi ir Pirmojo Statuto teksta 2001 m isverte į lietuviu kalba 2004 m jį paskelbe su vertimu į rusu k bei trikalbiu zodynu Isnagrinejo Lietuvos Metrikos XVI a rankrastines knygas pateike issamia Teismu bylu penkiu knygu Nr 4 6 8 10 ir 11 kodikologija bei paleografija ir jas su kitais 1995 2003 m paskelbe 1983 1991 m drauge su mokiniais akademiniame leidinyje Pirmasis Lietuvos Statutas publikuotas tekstas tarsi kompensavo originalo netektį Paskelbes beveik visu Statuto nuorasu faksimiles nors ir kopiju pavidalu profesorius Lietuvai sugrazino neįkainojama turta visi nuorasai siandien saugomi kitu valstybiu dokumentu saugyklose Jo vadovavimo Statutu ir metrikos grupei metu spaudai parengtos ir publikuotos kelios kito unikalaus musu istorijos saltinio Lietuvos Metrikos knygos o jo rasyti įvadiniai straipsniai indelis į metrikos istorijos bei Lietuvos XVI a pirmosios puses teises istorijos problemu tyrimus Sie ir kiti darbai profesoriui pelne vieno autoritetingiausiu Lietuvos Didziosios Kunigaikstijos istorijos saltiniu zinovu pripazinima BibliografijaRevoliucine situacija Lietuvoje 1859 1862 m 1961 m rusu kalba Vilniaus universiteto istorija vienas autoriu ir atsakingasis redaktorius 1979 m rusu k Lietuvos Statutas Didziosios Lietuvos Kunigaikstystes feodalinis kodeksas monografija 1973 m rusu k Pirmasis Lietuvos Statutas Paleografine ir tekstologine nuorasu analize su E Gudaviciumi 1 1 d 1 1983 m Pirmasis Lietuvos Statutas Dzialinskio Lauryno ir Alisavos nuorasu faksimiles su E Gudaviciumi 1 1 d 2 1985 m Pirmasis Lietuvos Statutas Tekstai senaja baltarusiu lotynu ir senaja lenku kalbomis t 2 d 1 1991 m Vytauto Didziojo 1388 m privilegija zydams su E Gudaviciumi 1993 m Lietuvos metrika 1528 1547 6 oji Teismu bylu knyga Vilnius Vilniaus universiteto leidykla 1994 Lietuvos metrika 1522 1530 4 oji Teismu bylu knyga XVI a pabaigos kopija Vilnius Vilniaus universiteto leidykla 1997 ISBN 9986 19 270 6 Leonas Sapiega Gyvenimas valstybine veikla politines ir filosofines paziuros 1998 m baltarusiu k 2004 m Pervyj Litovskij Statut 1529 Vilnius Margi rastai 2004 522 p ISBN 9986 09 274 4 Pirmasis Lietuvos Statutas 1529 m Pervyj Litovskij Statut 1529 g Zamoiskiu ir Firleju rankrasciu nuorasu paleografija ir faksimiles Vilnius Margi rastai 2007 ISBN 978 9986 09 345 9Įvertinimas1965 m LTSR nusipelnes kulturos veikejas 1981 m LSSR valstybine premija 1995 m Lietuvos mokslo premijaSaltiniaiStanislovas Lazutka Tarybu Lietuvos enciklopedija T 2 Grudas Marveles Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1986 psl 498 Stanislovas Lazutka Visuotine lietuviu enciklopedija T XI Kremacija Lenzo taisykle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2007 648 psl