Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Acipenser oxyrinchus oxyrinchusBaltijos aštriašnipis eršketas Acipenser oxyrinchus oxyrinchus Apsaugos būklėBeveik nykst
Baltijos aštriašnipis eršketas
| Acipenser oxyrinchus oxyrinchus | ||||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Baltijos aštriašnipis eršketas (Acipenser oxyrinchus oxyrinchus) | ||||||||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||||||||
Beveik nykstantys (IUCN 3.1), | ||||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||||||
| Acipenser oxyrinchus oxyrinchus , 1815 |
Baltijos aštriašnipis eršketas, rečiau – atlantinis aštriašnipis eršketas (Acipenser oxyrinchus oxyrinchus) – eršketžuvių (Acipenseriformes) būrio, eršketinių (Acipenseridae) šeimos, aštriašnipio eršketo (Acipenser oxyrinchus) rūšies vienas iš dviejų porūšių. Tai jūrų ir gėlavandenė žuvis.
Anksčiau buvo manyta, kad Baltijos aštriašnipiai eršketai yra Atlantinio eršketo (Acipenser sturio), dar vadinamo sturiu, porūšis.
Apibūdinimas
Didelė žuvis. Didžiausias žinomas kūno ilgis iki 403 cm (patinėlių), 430 cm (patelių). Svoris iki 370 kg, nors įprastai suaugusios šios žuvys mažesnės. Migruojantys, subrendę patinai sveria apie 30–45 kg, patelės apie 50–110 kg.
Biologija
Kas dvejus ar šešerius metus patelės išneršia 0,8-3,75 milijonus ikrų. Patinėliai lytiškai subręsta sulaukę 12–14 metų. Patelės lytiškai subręsta vėliau už patinėlius, maždaug 14–17 metų, o neršia kartą į 3–4 metus. Žinomas seniausias aštriašnypis eršketas buvo 60 metų.
Paplitimas pasaulyje
Gyvena prie Šiaurės Amerikos žemyno rytinių pakrančių upėse įtekančiose į Atlanto vandenyną. Pačiuose pietvakariuose arealas prasideda nuo upės Floridos valstijos šiaurės rytuose, tęsiasi per Šv. Lauryno įlankos ir gretimas upes iki Kanadai priklausančio Labradoro pusiasalio rytinėje dalyje esančios Čerčilio upės, kuri yra šiauriausias jų paplitimo arealas Šiaurės Amerikos žemyne.
Kaip manoma, Baltijos aštriašnypių eršketų protėviai Europoje pasirodė po , o į Baltijos jūrą pateko 3000-2000 metais pr. m. erą.
Maždaug iki 1960 metų, dėl jų verslinės žvejybos, Baltijos populiacija buvo išnaikinta. XXI a. pradžioje, dalyje Baltijos jūros regiono šalių, įskaitant ir Lietuvą, pradėti reintrodukuoti.
Iki išnykimo, Baltijos aštriašnipiai eršketai gyveno Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos upėse, įtekančiose į Baltijos jūrą, Ladogos ir Onegos ežeruose. Vienas paskutinių Atlantinių aštriašnipių eršketų buvo sugautas 1996 metais netoli Muhu, kuri yra viena iš Vakarų Estijos salyno salų. Jo kūno ilgis siekė 2,9 m, svėrė 136 kg ir manoma jis buvo 50 metų amžiaus.
2009 m. bendradarbiaujant Vokietijos ir Lenkijos ichtiologams, Baltijos regione buvo pradėti reintrodukuoti Baltijos aštriašnipiai eršketai. Jie buvo atgabenti iš pietryčių Kanadoje esančios Sent Džono upės ir į Oderio upę, kurioje anksčiau jie neršdavo.
Paplitimas Lietuvoje
Lietuvoje tai savaiminė, vietinė rūšis. Dar iki XX a. vidurio, šios žuvys Lietuvoje buvo svarbus žvejybos objektas. Tarpukario Lietuvoje buvo sužvejojami 200–300 kilogramų sveriantys Baltijos aštriašnypiai eršketai. Karališkomis vadinamų šių žuvų mėsa bei juodieji ikrai ypač buvo vertinami gurmanų. Dėl žmonių kaltės intensyviai juo žvejojant, jie išnyko ar tapo ypatingai retais jau apie 1955 metais, nors Baltijos jūroje ties Palanga buvo sugautas ir 1975 metais. Iki išnykimo, šios žuvys dažniausiai buvo aptinkamos upėse, Nemuno intakuose – Neryje, Merkyje, Šventojoje, Ščiaroje.
2011 metų rugsėjį Baltijos aštriašnipiai eršketai pradėti reintrodukuoti, į Šventąją paleidžiant 2 tūkstančiai vienetų mailiaus, atvežto iš Lenkijos. Iš Kanados atsigabenus Baltijos aštriašnipių eršketų ikrų, Žuvininkystės tarnybos poskyriuose, esančiuose Rusnėje bei Simne juos inkubavus, eršketukus paauginus, 2012 metų rudenį į Šventąją pirmą kartą paleisti ne atvežtiniai iš užsienio, o Lietuvos žuvivaisos specialistų inkubuotas eršketų mailius. 2013 metais Ukmergėje į Šventąją pakartotinai išleido 200 aštriašnipių eršketų jauniklių.
2020 m. spalio 8 d. Vilniaus, Trakų ir Elektrėnų rajonų savivaldybėse į Neries upę įžuvinta 25 tūkst. vnt. Baltijos aštriašnipių eršketų šiųmetukų. Ukmergės ir Jonavos rajonų savivaldybėse į Šventosios upę išleista 20 tūkst. vnt. Baltijos aštriašnipių eršketų šiųmetukų. Vidutinis jauniklių svoris – 20 g.
Gyvenamas biotopas
Baltijos aštriašnipiai eršketai gyvena jūrų, vandenynų seklesnėse vietose netoli kranto ir į jūrą įtekančiose didesnėse upėse. Pavasarį į upes plaukia neršti. Pasibaigus nerštui, patinai pasilieka ir vasarai, bet patelės išneršę, netrukus, nors ne visada, vėl sugrįžta į jūrą. Išsiritę eršketukai, upėse dar gyvena 2–6 metus, kol išplaukia į jūrą – jauni patinėliai išplaukia pirmiau už pateles.
Mityba
Labiausiai ėda vėžiagyvius, kirmėlėmis ir moliuskais. Gėluose vandenyse gaudo žieduotasias kirmėles, vandens vabzdžius, nariuotakojus, jūroje – lygiakojus, žoniplaukas. Suaugę ėda ir .
Nykimo priežastys
Baltijos aštriašnipių eršketų populiacijos gausumui pagrindinis pavojus kyla tik iš žmonių veiklos – įstatymais legali ir nelegali verslinė ir mėgėjiška šių žuvų žūklė, ant upių pastatytos ir statomos užtvankos, kurios sutrukdo patekti į nerštavietes, pasitaikantis nerštaviečių sunaikinimas, vandens užterštumas, kuris labai dažnas didesnėse upėse, kuriose neršia.
Taip pat skaityti
- Lietuvos žuvys
Šaltiniai
- „IUCN Red List - Acipenser oxyrinchus ssp. oxyrinchus“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2006-01-31.
- ncbi.nlm.nih.gov / Current Occurrence of the Atlantic Sturgeon Acipenser oxyrinchus in Northern Spain: A New Prospect for Sturgeon Conservation in Western Europe; Benigno Elvira, Sheila Leal, Ignacio Doadrio, and Ana Almodóvar. Caroline Durif, Editor | PLoS One. 2015; 10(12): e0145728. Published online 2015 Dec 30
- ncbi.nlm.nih.gov / Tracing the first steps of American sturgeon pioneers in Europe | Arne Ludwig, Ursula Arndt, Sebastian Lippold, Norbert Benecke, Lutz Debus, Timothy L King, aan Shuichi Matsumura. BMC Evol Biol. 2008; 8: 221. Published online 2008 Jul 29. doi: 10.1186/1471-2148-8-221
- alkas.lt / Baltijos jūrą įtekančiose upėse apgyvendinta 45 tūkstančiai aštriašnipių eršketų | 2020 10 16
- iucnredlist.org / Acipenser oxyrinchus ssp. oxyrinchus
- gzeme.lt / Ichtiologai Šventąją vadina švariausia Lietuvos upe, 2013-04-20
- alkas.lt / Baltijos jūrą įtekančiose upėse apgyvendinta 45 tūkstančiai aštriašnipių eršketų | 2020 10 16
- zuv.lt / Atlantinio eršketo (lot. Acipenser sturio) – endeminio Baltijos jūros aštriašnipio eršketo (lot. Acipenser oxyrhynchus) porūšio reintrodukcija Archyvuota kopija 2015-06-30 iš Wayback Machine projekto., 2011-07-01
Nuorodos
- grynas.delfi.lt / Išskirtinis atvejis: tinkluose surado vieną rečiausių Lietuvos žuvų Birutė Davidonytė, 2015 m. birželio 19 d.
- fishbase.org / Acipenser oxyrinchus Mitchill, 1815 Atlantic sturgeon, Anglų kalba
- ncbi.nlm.nih.gov / Atlantic sturgeons (Acipenser sturio, Acipenser oxyrinchus): American females successful in Europe. Tiedemann R1, Moll K, Paulus KB, Scheer M, Williot P, Bartel R, Gessner J, Kirschbaum F. Naturwissenschaften. 2007 Mar; 94(3):213-7. Epub 2006 Nov 18., anglų k.
- nmfs.noaa.gov / Atlantic Sturgeon (Acipenser oxyrinchus oxyrinchus), anglų k.
- fao.org / Acipenser oxyrinchus (Mitchill, 1815), anglų k.
- discoverlife.org / Acipenser oxyrinchus Mitchill, 1815 ATLANTIC STURGEON, anglų k.
- ecos.fws.gov / Atlantic sturgeon (Gulf subspecies) (Acipenser oxyrinchus (=oxyrhynchus) desotoi) Archyvuota kopija 2013-02-16 iš Wayback Machine projekto., anglų k.
- eol.org / Acipenser oxyrinchus Atlantic and Gulf Sturgeons Archyvuota kopija 2015-07-16 iš Wayback Machine projekto., anglų k.
- google.co.uk / Atlantic Sturgeon
- youtube.com / Tracking the Endangered Atlantic Sturgeon (video), anglų k.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Baltijos aštriašnipis eršketas, Kas yra Baltijos aštriašnipis eršketas? Ką reiškia Baltijos aštriašnipis eršketas?
Acipenser oxyrinchus oxyrinchusBaltijos astriasnipis ersketas Acipenser oxyrinchus oxyrinchus Apsaugos bukleBeveik nykstantys IUCN 3 1 Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Potipis Stuburiniai Vertebrata Antklasis Kaulines zuvys Osteichthyes Klase Stipinpelekes zuvys Actinopterygii Burys Ersketzuves Acipenseriformes Seima Ersketines Acipenseridae Gentis Ersketai Acipenser Rusis Astriasnipis ersketas Acipenser oxyrinchus Porusis Baltijos astriasnipis ersketas Acipenser oxyrinchus oxyrinchus BinomasAcipenser oxyrinchus oxyrinchus 1815 Baltijos astriasnipis ersketas reciau atlantinis astriasnipis ersketas Acipenser oxyrinchus oxyrinchus ersketzuviu Acipenseriformes burio ersketiniu Acipenseridae seimos astriasnipio ersketo Acipenser oxyrinchus rusies vienas is dvieju porusiu Tai juru ir gelavandene zuvis Anksciau buvo manyta kad Baltijos astriasnipiai ersketai yra Atlantinio ersketo Acipenser sturio dar vadinamo sturiu porusis ApibudinimasDidele zuvis Didziausias zinomas kuno ilgis iki 403 cm patineliu 430 cm pateliu Svoris iki 370 kg nors įprastai suaugusios sios zuvys mazesnes Migruojantys subrende patinai sveria apie 30 45 kg pateles apie 50 110 kg BiologijaKas dvejus ar seserius metus pateles isnersia 0 8 3 75 milijonus ikru Patineliai lytiskai subresta sulauke 12 14 metu Pateles lytiskai subresta veliau uz patinelius mazdaug 14 17 metu o nersia karta į 3 4 metus Zinomas seniausias astriasnypis ersketas buvo 60 metu Paplitimas pasaulyjeGyvena prie Siaures Amerikos zemyno rytiniu pakranciu upese įtekanciose į Atlanto vandenyna Paciuose pietvakariuose arealas prasideda nuo upes Floridos valstijos siaures rytuose tesiasi per Sv Lauryno įlankos ir gretimas upes iki Kanadai priklausancio Labradoro pusiasalio rytineje dalyje esancios Cercilio upes kuri yra siauriausias ju paplitimo arealas Siaures Amerikos zemyne Kaip manoma Baltijos astriasnypiu ersketu proteviai Europoje pasirode po o į Baltijos jura pateko 3000 2000 metais pr m era Mazdaug iki 1960 metu del ju verslines zvejybos Baltijos populiacija buvo isnaikinta XXI a pradzioje dalyje Baltijos juros regiono saliu įskaitant ir Lietuva pradeti reintrodukuoti Iki isnykimo Baltijos astriasnipiai ersketai gyveno Vokietijos Lenkijos Lietuvos Latvijos Estijos upese įtekanciose į Baltijos jura Ladogos ir Onegos ezeruose Vienas paskutiniu Atlantiniu astriasnipiu ersketu buvo sugautas 1996 metais netoli Muhu kuri yra viena is Vakaru Estijos salyno salu Jo kuno ilgis sieke 2 9 m svere 136 kg ir manoma jis buvo 50 metu amziaus 2009 m bendradarbiaujant Vokietijos ir Lenkijos ichtiologams Baltijos regione buvo pradeti reintrodukuoti Baltijos astriasnipiai ersketai Jie buvo atgabenti is pietryciu Kanadoje esancios Sent Dzono upes ir į Oderio upe kurioje anksciau jie nersdavo Paplitimas Lietuvoje Lietuvoje tai savaimine vietine rusis Dar iki XX a vidurio sios zuvys Lietuvoje buvo svarbus zvejybos objektas Tarpukario Lietuvoje buvo suzvejojami 200 300 kilogramu sveriantys Baltijos astriasnypiai ersketai Karaliskomis vadinamu siu zuvu mesa bei juodieji ikrai ypac buvo vertinami gurmanu Del zmoniu kaltes intensyviai juo zvejojant jie isnyko ar tapo ypatingai retais jau apie 1955 metais nors Baltijos juroje ties Palanga buvo sugautas ir 1975 metais Iki isnykimo sios zuvys dazniausiai buvo aptinkamos upese Nemuno intakuose Neryje Merkyje Sventojoje Sciaroje 2011 metu rugsejį Baltijos astriasnipiai ersketai pradeti reintrodukuoti į Sventaja paleidziant 2 tukstanciai vienetu mailiaus atvezto is Lenkijos Is Kanados atsigabenus Baltijos astriasnipiu ersketu ikru Zuvininkystes tarnybos poskyriuose esanciuose Rusneje bei Simne juos inkubavus ersketukus paauginus 2012 metu rudenį į Sventaja pirma karta paleisti ne atveztiniai is uzsienio o Lietuvos zuvivaisos specialistu inkubuotas ersketu mailius 2013 metais Ukmergeje į Sventaja pakartotinai isleido 200 astriasnipiu ersketu jaunikliu 2020 m spalio 8 d Vilniaus Traku ir Elektrenu rajonu savivaldybese į Neries upe įzuvinta 25 tukst vnt Baltijos astriasnipiu ersketu siumetuku Ukmerges ir Jonavos rajonu savivaldybese į Sventosios upe isleista 20 tukst vnt Baltijos astriasnipiu ersketu siumetuku Vidutinis jaunikliu svoris 20 g Gyvenamas biotopasBaltijos astriasnipiai ersketai gyvena juru vandenynu seklesnese vietose netoli kranto ir į jura įtekanciose didesnese upese Pavasarį į upes plaukia nersti Pasibaigus nerstui patinai pasilieka ir vasarai bet pateles isnerse netrukus nors ne visada vel sugrįzta į jura Issirite ersketukai upese dar gyvena 2 6 metus kol isplaukia į jura jauni patineliai isplaukia pirmiau uz pateles MitybaLabiausiai eda veziagyvius kirmelemis ir moliuskais Geluose vandenyse gaudo zieduotasias kirmeles vandens vabzdzius nariuotakojus juroje lygiakojus zoniplaukas Suauge eda ir Nykimo priezastysBaltijos astriasnipiu ersketu populiacijos gausumui pagrindinis pavojus kyla tik is zmoniu veiklos įstatymais legali ir nelegali versline ir megejiska siu zuvu zukle ant upiu pastatytos ir statomos uztvankos kurios sutrukdo patekti į nerstavietes pasitaikantis nerstavieciu sunaikinimas vandens uzterstumas kuris labai daznas didesnese upese kuriose nersia Taip pat skaitytiLietuvos zuvysSaltiniai IUCN Red List Acipenser oxyrinchus ssp oxyrinchus IUCN Red list Nuoroda tikrinta 2006 01 31 ncbi nlm nih gov Current Occurrence of the Atlantic Sturgeon Acipenser oxyrinchus in Northern Spain A New Prospect for Sturgeon Conservation in Western Europe Benigno Elvira Sheila Leal Ignacio Doadrio and Ana Almodovar Caroline Durif Editor PLoS One 2015 10 12 e0145728 Published online 2015 Dec 30 ncbi nlm nih gov Tracing the first steps of American sturgeon pioneers in Europe Arne Ludwig Ursula Arndt Sebastian Lippold Norbert Benecke Lutz Debus Timothy L King aan Shuichi Matsumura BMC Evol Biol 2008 8 221 Published online 2008 Jul 29 doi 10 1186 1471 2148 8 221 alkas lt Baltijos jura įtekanciose upese apgyvendinta 45 tukstanciai astriasnipiu ersketu 2020 10 16 iucnredlist org Acipenser oxyrinchus ssp oxyrinchus gzeme lt Ichtiologai Sventaja vadina svariausia Lietuvos upe 2013 04 20 alkas lt Baltijos jura įtekanciose upese apgyvendinta 45 tukstanciai astriasnipiu ersketu 2020 10 16 zuv lt Atlantinio ersketo lot Acipenser sturio endeminio Baltijos juros astriasnipio ersketo lot Acipenser oxyrhynchus porusio reintrodukcija Archyvuota kopija 2015 06 30 is Wayback Machine projekto 2011 07 01Nuorodosgrynas delfi lt Isskirtinis atvejis tinkluose surado viena reciausiu Lietuvos zuvu Birute Davidonyte 2015 m birzelio 19 d fishbase org Acipenser oxyrinchus Mitchill 1815 Atlantic sturgeon Anglu kalba ncbi nlm nih gov Atlantic sturgeons Acipenser sturio Acipenser oxyrinchus American females successful in Europe Tiedemann R1 Moll K Paulus KB Scheer M Williot P Bartel R Gessner J Kirschbaum F Naturwissenschaften 2007 Mar 94 3 213 7 Epub 2006 Nov 18 anglu k nmfs noaa gov Atlantic Sturgeon Acipenser oxyrinchus oxyrinchus anglu k fao org Acipenser oxyrinchus Mitchill 1815 anglu k discoverlife org Acipenser oxyrinchus Mitchill 1815 ATLANTIC STURGEON anglu k ecos fws gov Atlantic sturgeon Gulf subspecies Acipenser oxyrinchus oxyrhynchus desotoi Archyvuota kopija 2013 02 16 is Wayback Machine projekto anglu k eol org Acipenser oxyrinchus Atlantic and Gulf Sturgeons Archyvuota kopija 2015 07 16 is Wayback Machine projekto anglu k google co uk Atlantic Sturgeon youtube com Tracking the Endangered Atlantic Sturgeon video anglu k Vikiteka Baltijos astriasnipis ersketas vaizdine ir garsine medziaga