Za dinastija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Za (dar žinoma kaip Dia, Zuwa ar Zaghe) – pusiau legendinė Afrikos dinastija ir jos valdyta karalystė, VIII–XIII a. egzistavusi dab. Malio (Tombuktu regiono pietinė dalis, Gao regiono vakarinė dalis) ir Nigerio teritorijose. Koncentravosi siaurame Nigerio upės slėnyje. Priklauso Sahelio civilizacijai.

Za dinastija
buvusi karalystė
VIII a. – XIII a. →
Za dinastijos valdomas Songajus ir kitos valstybės suirimo XIII a. pr.
Sostinė	Kaukau,
Valdymo forma	monarchija
Karaliai
(pirmasis)	Alajamanas
(paskutinis)	Bada
Era	Viduramžiai
- Susikūrimas	VIII a. m.
- Nukariauja Malis	XIII a. m.

Valstybės kūrėjai buvo songajai. Sostinės buvo Gao, arabų vadinamas Kaukau (Kawkaw) ir Sarnahas, tapatinamas su archeologine vietove (Gao-Saney). Todėl karalystė dar vadinama Gao karalyste ar net Gao imperija.

Iš šios karalystės laikų beveik nėra likę archeologinių radinių, o visos žinios apie ją gaunamos iš tuometinių arabų keliautojų, kurių nė vienas karalystės nebuvo pasiekęs. Todėl žinios apie šią dinastiją ir valstybę vis dar kelia daug klausimų.

Istorija

Songajų etninės žemės buvo Nigerio slėnio atkarpa, esanti į rytus nuo didžiosios kilpos. Jau VII a. čia susikūrė pirmosios didesnės gyvenvietės, lėtai konsolidavosi valdžia.

Anksčiausias karalystės paminėjimas yra IX a. Chorezmio raštuose. Tame pačiame amžiuje kitas geografas, Jakubas, rašė:

„Yra Kaukau karalystė, kuri yra didžiausia iš visų valstybių Sudane, svarbiausia ir galingiausia. Visi karaliai paklūsta jos karaliui. Al-Kaukau – miesto pavadinimas. Be to, yra daug karalysčių, kurių valdovai paklūsta jam ir pripažįsta jo viršenybę, nors jie yra karaliai savo žemėse.“

Karalystė klestėjo kaip svarbus karavanų prekybos taškas, mat per ją ėjo karavanų kelias iš Egipto į Vagadu vakaruose. Šiais keliais atėjo islamas ir bent nominaliai vietos valdovai ir gyventojai jį priėmė. Jau X a. šaltiniuose viena iš karalystės sostinių, Sarnah, buvo aprašoma kaip klestintis miestas ir karavanų kelių susikirtimo centras su turgumis, pirklių namais.

Ankstyviausias minimas karalystės valdovų sąrašas aptinkamas keliuose XVII a. šaltiniuose, tarp kurių yra . Čia minimi 32 karalystės valdovai (Zuwa dinastija), kurių 15-ajam eilėje, Kusojui, priskiriamas oficialus islamo įvedimas. Manoma, kad tai turėjo įvykti XI a. II pusėje, ir čia didelę įtaką turėjo tuo metu Sudane galinga Almoravidų dinastija. Kai kurių Za dinastijos valdovų istoriškumas buvo patvirtintas archeologiniais kasinėjimais, ypač 1939 m. aptikus karalių įrašus Gao-Sane, kur šie valdovai įvardijami kaip Zaghe dinastija.

XIII a. pabaigoje Malio imperijos įkūrėjas Sundiata Keita užkariavo songajus ir įjungė Za dinastijos valstybę į imperijos sudėtį. Nuo tada songajų regionas buvo administruojamas kaip Gao provincija. XIV a. iš čia kilo , kuri įkūrė Songajų imperiją.

Valdovų sąrašas

1. Alayaman
2. Zakoi
3. Takoi
4. Ikoi
5. Kū
6. ʿAlī Fay
7. Biya Kumay
8. Bī/Bay
9. Karay
10. Yama Karaway
11. Yuma Dunku
12. Yuma Kībuʿu
13. Kūkura
14. Kinkin
15. Kusoy
16. Kusur Dāri
17. Hin Kun Wunka Dum
18. Biyay Koi Kīma
19. Koy Kīmi
20. Nuntā Sanay
21. Biyay Kayna Kinba
22. Kayna Shinyunbu
23. Tib
24. Yama Dao
25. Fadazaw
26. ʿAlī Kur
27. Bēr Falaku
28. Yāsiboy
29. Dūru
30. Zunku Bāru
31. Bisi Bāru
32. Badā

Vakarų Sahelio istoriniai regionai ir imperijos
Regionai: (Kaarta) | Gana | | Manden (, Vasulu) | Segu | Vidinė Nigerio Delta (Masina, ) | Songajus Hegemonijos: Vagadu (VIII–XI a.) > Soso (XII–XIII a.) > Malis (XIII–XIV a.) > Songajus (XV–XVI a.) > Bamana (XVII–XVIII a.) > (XIX a.)