Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vilniaus radiofonas 1927 1944 m Vilniuje veikusi radiofoninės programos transliavimo įstaiga transliuotojas IstorijaIki
Vilniaus radiofonas
Vilniaus radiofonas – 1927–1944 m. Vilniuje veikusi radiofoninės programos transliavimo įstaiga (transliuotojas).
Istorija
Iki Vilniaus radiofono įsteigimo laikiną bandomąją radiofoninę stotį Vilniuje buvo įrengusi bendrovė „Vilniaus radiotechnikos biuras” (lenk. Wileńskie biuro radiotechniczne) – radijo imtuvų prekybos ir remonto įmonė, įsikūrusi Mickevičiaus gatvės (dabar – Gedimino pr.) 23 name. Per Kaziuko mugę 1927 m. kovo 4 d. ji surengė viešą transliaciją, sukėlusią didelį vilniečių susidomėjimą. Programą sudarė Šaulių sąjunga, todėl pirmiausia joje buvo perskaityta paskaita apie šią organizaciją, o po to prasidėjo koncertas, trukęs daugiau nei 2 valandas. Stotis dirbo 350 metrų banga.
1926 m. visas radijo programų transliavimo teises Lenkijoje (įsk. jos užimtą Vilniaus kraštą) gavo akcinė bendrovė „” (lenk. Polskie Radio). Vilniuje ji įsteigė savo filialą – Vilniaus radiofoną (lenk. Rozgłośnia Wileńska, Polskie Radio Wilno).
Redakciją, studiją ir siuntimo stotį buvo nutarta įrengti privačioje viloje Žvėryne, Vytauto g. 21, ant Neries kranto, išsinuomojant pastatą iki kol galės gauti nuolatines patalpas. Įrengimo darbai prasidėjo 1927 m. rugsėjo 25 d., o gruodžio 4 d. pradėtas normalus Vilniaus radiofono programos transliavimas, laikraščiuose skelbiant laidų tvarkaraščius. Gruodžio 8 d. įvyko neoficialus radiofono ir stoties atidarymas, o 1928 m. sausio 15 d. jie buvo oficialiai pašventinti.
Radiofonas ėmė transliuoti programą 5 valandas per dieną – nuo 17 iki 22 val. Didžiausią programos dalį užėmė savos gamybos laidos, taip pat buvo retransliuojamos laidos iš Varšuvos, rečiau – iš kitų Lenkijos radiofonų. Transliacijai buvo naudojama 435 m banga.
Pirmasis radiofono programų direktorius buvo (Witold Hulewicz, 1895–1941) – iš Poznanės apylinkių kilęs lenkų poetas, vertėjas, literatūros kritikas ir leidėjas. Jis parašė pirmąjį Lenkijoje originalų radijui skirtą vaidinimą „Kęstučio laidotuvės”, kurį pastatė ir 1928 m. gegužės 17 d. transliavo Vilniaus radiofonas.
1936–1937 m. Vilniaus radiofone dirbo Česlovas Milošas (Czesław Miłosz, 1911–2004), vėliau tapęs žymiu rašytoju, poetu, literatūrologu. Pirmaisiais radiofono gyvavimo metais jo muzikiniu redaktoriumi dirbo advokatas, teisės mokslų daktaras (Tadeusz Szeligowski, 1896–1963), vėliau tapęs žymiu kompozitoriumi.
Vos pradėjęs dirbti Vilniaus radiofonas įsijungė į propagandinę veiklą. Lenkų valdžia laikė jį atsvara Kauno ir Minsko radiofonų laidoms, kuriose dažnai būdavo pasisakoma antilenkiška dvasia: iš Kauno – dėl Vilniaus okupacijos, iš Minsko – komunistinė propaganda ir agitacija. Laidos lietuvių kalba prasidėjo jau kitą dieną po radiofono atidarymo – gruodžio 9 d. transliuotas pranešimas apie Lietuvos–Lenkijos ginčą Ženevos konferencijoje. Iš 547 laidų, transliuotų per Vilniaus radiofoną pirmaisiais jo darbo metais, 37 laidos buvo lietuvių kalba ir 12 – baltarusių.
1929 m. pradžioje Vilniaus radiofonas pirmasis Lenkijoje pradėjo transliuoti laidas esperanto kalba.
Iš pradžių Vilniaus radiofonas neturėjo savo šaukinio, bet 1928 m. gegužės 3 d. eteryje pasigirdo gegutės kukavimas „kaip Vilnijos šilų ir girių simbolis”. Garsas buvo išgaunamas mechaniniu įrenginiu, kurio sumanytojas buvo pirmasis radiofono direktorius (Roman Pikiel, 1893–19??), o įgyvendintojai – radiofono meistrai.
Silpnos 1,5 kW galios siunčiamosios stoties Žvėryne nepakako. Vos pradėjus dirbti Vilniaus radiofonui, vilniečiai ėmė masiškai pirkti radijo imtuvus – prasidėjo tikras radiofikavimosi bumas. Nuo 534 radijo abonentų Vilniaus mieste 1927 m. lapkričio 30 d. jų padaugėjo iki 5113 abonentų 1928 m. balandžio 1 d. Šie abonentai galėjo klausytis ne tik Vilniaus programos, bet ir kaimynų – Kauno radijo stoties galia tuo metu buvo 7 kW, Minsko – 4 kW (nuo 1931 m. lapkričio – 30 kW). Todėl buvo nutarta Vilniaus radiofonui pastatyti naują, galingesnę radijo stotį.
Nauja stotis pradėjo veikti 1931 m. gegužės 26 d. Liepkalnyje. Jos galia buvo jau 16 kW (nuo 1936 m. pabaigos – 50 kW). Stotis Žvėryne buvo uždaryta, tačiau radiofonas (administracija, redakcija ir studija) liko čia.
1935 m. spalio 25 d. Vilniaus radiofonas pradėjo darbą iš naujų, daug erdvesnių patalpų miesto centre, Mickevičiaus g. (dabar Gedimino pr.) 22. Senoji studija ir redakcija Žvėryne buvo uždaryta. Naujajai studijai buvo pritaikytas dviaukštis buvusio kinoteatro pastatas. 220 m² ploto ir 7,5 m aukščio kinoteatro salė buvo perdaryta į didžiąją koncertų studiją; tuo metu tai buvo didžiausia radijo studija visoje Lenkijoje. Bendras visų patalpų plotas – 1000 m² – buvo tris kartus didesnis už iki šiol Žvėryne turėtą plotą. Be didžiosios koncertų studijos buvo įrengtos dar trys studijos – literatūros ir vaidinimų, muzikinė bei pranešėjų.
Nuo 1937 m. Vilniaus radiofonas turėjo savo orkestrą ir reguliariai transliuodavo simfoninius bei kamerinius koncertus. Taip pat reguliariai buvo transliuojamos laidos vaikams – atskirai kaimiečiams ir miestiečiams. Laidų skyrimas miesto ir kaimo auditorijoms buvo visokeriopai pabrėžiamas – net ir jubiliejinis leidinys, išleistas radiofono dešimtmečio proga, buvo pavadintas „Radijas miestui ir kaimui”.
1939 m. Lietuvai atgavus Vilnių, Vilniaus radiofonas perėjo Valstybės radiofono žinion. 1940 m. Sovietų Sąjungai aneksavus Lietuvą jis, kaip ir Kauno radiofonas, tapo pavaldus Radiofikacijos ir radiofonijos komitetui prie Lietuvos SSR Liaudies komisarų tarybos. 1941 m. Vokietijai okupavus Lietuvą Vilniaus radiofonas buvo įjungtas į Reicho radijo bendrovę (vok. Reichsrundfunk GmbH) kaip Ostlando radijo stočių grupės (vok. Sendergruppe Ostland, su centru Rygoje) dalis.
1944 m. liepos 15 d. sovietų valdžia atnaujino Radiofikacijos ir radiofonijos komiteto prie LSSR LKT veiklą ir Vilniaus radiofonas tapo jo dalimi.
| Radijo abonentų skaičius Vilniaus mieste 1926–1937 m. | |||||||
| 1926 | 1927 | 1928 | 1929 | 1930 | 1931 | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 268 | 1 273 | 6 644 | 6 365 | 6 044 | 6 083 | ||
| 1932 | 1933 | 1934 | 1935 | 1936 | 1937 | ||
| 5 488 | 5 480 | 6 618 | 7 355 | 9 729 | 15 213 | ||
| * Nurodomas paskutinės metų dienos stovis. | |||||||
| |||||||
Literatūra
- Radjo w Wilnie. Kurjer Wileński, 1927-03-03.
- Radjo Wilno na fali 435 m. Express Wileński, 1927-12-04.
- Program stacji Wileńskiej. Kurjer Wileński, 1927-12-08.
- Agituoja Lietuvos gyventojus. Vilniaus aidas, 1927-12-13.
- Kronika Wileńska. RAdjo, 1928 Nr. 18.
- 10 lat Rozgłośni Wileńskiej: radio dla miasta i wsi. Wilno : Polskie Radio, 1938.
- M. J. Kwiatkowski. Narodziny Polskiego Radia. Warszawa : PWN, 1972.
- J. Rimantas. Radijo problema Lietuvoje. Kaunas : Spaudos Fondas, 1940.
- H. Kriegler. Sendergruppe Ostland. Welt-Rundfunk, Heft 1, 1942.
- S. Štikelis. Eterio šviesa. Kaunas : Varpas, 2001. ISBN 9986-10-104-2.
- П.П.Виткевичюс. Развитие электро- и радиосвязи в Литве. Вильнюс : Минтис, 1972.
- M. Kosman. Radio Wileńskie i jego miejsce w kulturze Kresów Północno-Wschodnich Polski międzywojennej. Z dziejów polskiej radiofonii: Rocznik 2005/2006 Nr. 2. Warszawa : Polskie Radio SA, 2005. ISSN 1733-8204.
Šaltiniai
- Program stacji Wileńskiej. Kurjer Wileński, 1927-12-08.
- Agituoja Lietuvos gyventojus. Vilniaus aidas, 1927-12-13.
- Pola Esperantisto, 1929 m. Nr. 2, 25 p.
- RAdio 1929 m. Nr. 2 (cit. pagal M. J. Kwiatkowski. Narodziny Polskiego Radia. Warszawa : PWN, 1972, 277 p.).
- palyginimui: visoje Nepriklausomoje Lietuvoje 1928-04-01 buvo apie 6900 abonentų.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vilniaus radiofonas, Kas yra Vilniaus radiofonas? Ką reiškia Vilniaus radiofonas?
Vilniaus radiofonas 1927 1944 m Vilniuje veikusi radiofonines programos transliavimo įstaiga transliuotojas IstorijaIki Vilniaus radiofono įsteigimo laikina bandomaja radiofonine stotį Vilniuje buvo įrengusi bendrove Vilniaus radiotechnikos biuras lenk Wilenskie biuro radiotechniczne radijo imtuvu prekybos ir remonto įmone įsikurusi Mickeviciaus gatves dabar Gedimino pr 23 name Per Kaziuko muge 1927 m kovo 4 d ji surenge viesa transliacija sukelusia didelį vilnieciu susidomejima Programa sudare Sauliu sajunga todel pirmiausia joje buvo perskaityta paskaita apie sia organizacija o po to prasidejo koncertas trukes daugiau nei 2 valandas Stotis dirbo 350 metru banga 1926 m visas radijo programu transliavimo teises Lenkijoje įsk jos uzimta Vilniaus krasta gavo akcine bendrove lenk Polskie Radio Vilniuje ji įsteige savo filiala Vilniaus radiofona lenk Rozglosnia Wilenska Polskie Radio Wilno Redakcija studija ir siuntimo stotį buvo nutarta įrengti privacioje viloje Zveryne Vytauto g 21 ant Neries kranto issinuomojant pastata iki kol gales gauti nuolatines patalpas Įrengimo darbai prasidejo 1927 m rugsejo 25 d o gruodzio 4 d pradetas normalus Vilniaus radiofono programos transliavimas laikrasciuose skelbiant laidu tvarkarascius Gruodzio 8 d įvyko neoficialus radiofono ir stoties atidarymas o 1928 m sausio 15 d jie buvo oficialiai pasventinti Radiofonas eme transliuoti programa 5 valandas per diena nuo 17 iki 22 val Didziausia programos dalį uzeme savos gamybos laidos taip pat buvo retransliuojamos laidos is Varsuvos reciau is kitu Lenkijos radiofonu Transliacijai buvo naudojama 435 m banga V Hulevicius Pirmasis radiofono programu direktorius buvo Witold Hulewicz 1895 1941 is Poznanes apylinkiu kiles lenku poetas vertejas literaturos kritikas ir leidejas Jis parase pirmajį Lenkijoje originalu radijui skirta vaidinima Kestucio laidotuves kurį pastate ir 1928 m geguzes 17 d transliavo Vilniaus radiofonas 1936 1937 m Vilniaus radiofone dirbo Ceslovas Milosas Czeslaw Milosz 1911 2004 veliau tapes zymiu rasytoju poetu literaturologu Pirmaisiais radiofono gyvavimo metais jo muzikiniu redaktoriumi dirbo advokatas teises mokslu daktaras Tadeusz Szeligowski 1896 1963 veliau tapes zymiu kompozitoriumi Vos pradejes dirbti Vilniaus radiofonas įsijunge į propagandine veikla Lenku valdzia laike jį atsvara Kauno ir Minsko radiofonu laidoms kuriose daznai budavo pasisakoma antilenkiska dvasia is Kauno del Vilniaus okupacijos is Minsko komunistine propaganda ir agitacija Laidos lietuviu kalba prasidejo jau kita diena po radiofono atidarymo gruodzio 9 d transliuotas pranesimas apie Lietuvos Lenkijos ginca Zenevos konferencijoje Is 547 laidu transliuotu per Vilniaus radiofona pirmaisiais jo darbo metais 37 laidos buvo lietuviu kalba ir 12 baltarusiu 1929 m pradzioje Vilniaus radiofonas pirmasis Lenkijoje pradejo transliuoti laidas esperanto kalba R Pikielis Is pradziu Vilniaus radiofonas neturejo savo saukinio bet 1928 m geguzes 3 d eteryje pasigirdo gegutes kukavimas kaip Vilnijos silu ir giriu simbolis Garsas buvo isgaunamas mechaniniu įrenginiu kurio sumanytojas buvo pirmasis radiofono direktorius Roman Pikiel 1893 19 o įgyvendintojai radiofono meistrai Silpnos 1 5 kW galios siunciamosios stoties Zveryne nepakako Vos pradejus dirbti Vilniaus radiofonui vilnieciai eme masiskai pirkti radijo imtuvus prasidejo tikras radiofikavimosi bumas Nuo 534 radijo abonentu Vilniaus mieste 1927 m lapkricio 30 d ju padaugejo iki 5113 abonentu 1928 m balandzio 1 d Sie abonentai galejo klausytis ne tik Vilniaus programos bet ir kaimynu Kauno radijo stoties galia tuo metu buvo 7 kW Minsko 4 kW nuo 1931 m lapkricio 30 kW Todel buvo nutarta Vilniaus radiofonui pastatyti nauja galingesne radijo stotį Nauja stotis pradejo veikti 1931 m geguzes 26 d Liepkalnyje Jos galia buvo jau 16 kW nuo 1936 m pabaigos 50 kW Stotis Zveryne buvo uzdaryta taciau radiofonas administracija redakcija ir studija liko cia Radiofono pastatas Mickeviciaus g 1938 m 1935 m spalio 25 d Vilniaus radiofonas pradejo darba is nauju daug erdvesniu patalpu miesto centre Mickeviciaus g dabar Gedimino pr 22 Senoji studija ir redakcija Zveryne buvo uzdaryta Naujajai studijai buvo pritaikytas dviaukstis buvusio kinoteatro pastatas 220 m ploto ir 7 5 m aukscio kinoteatro sale buvo perdaryta į didziaja koncertu studija tuo metu tai buvo didziausia radijo studija visoje Lenkijoje Bendras visu patalpu plotas 1000 m buvo tris kartus didesnis uz iki siol Zveryne tureta plota Be didziosios koncertu studijos buvo įrengtos dar trys studijos literaturos ir vaidinimu muzikine bei praneseju Nuo 1937 m Vilniaus radiofonas turejo savo orkestra ir reguliariai transliuodavo simfoninius bei kamerinius koncertus Taip pat reguliariai buvo transliuojamos laidos vaikams atskirai kaimieciams ir miestieciams Laidu skyrimas miesto ir kaimo auditorijoms buvo visokeriopai pabreziamas net ir jubiliejinis leidinys isleistas radiofono desimtmecio proga buvo pavadintas Radijas miestui ir kaimui 1939 m Lietuvai atgavus Vilniu Vilniaus radiofonas perejo Valstybes radiofono zinion 1940 m Sovietu Sajungai aneksavus Lietuva jis kaip ir Kauno radiofonas tapo pavaldus Radiofikacijos ir radiofonijos komitetui prie Lietuvos SSR Liaudies komisaru tarybos 1941 m Vokietijai okupavus Lietuva Vilniaus radiofonas buvo įjungtas į Reicho radijo bendrove vok Reichsrundfunk GmbH kaip Ostlando radijo stociu grupes vok Sendergruppe Ostland su centru Rygoje dalis 1944 m liepos 15 d sovietu valdzia atnaujino Radiofikacijos ir radiofonijos komiteto prie LSSR LKT veikla ir Vilniaus radiofonas tapo jo dalimi Radijo abonentu skaicius Vilniaus mieste 1926 1937 m 1926 1927 1928 1929 1930 1931268 1 273 6 644 6 365 6 044 6 0831932 1933 1934 1935 1936 19375 488 5 480 6 618 7 355 9 729 15 213 Nurodomas paskutines metu dienos stovis HistogramaLiteraturaRadjo w Wilnie Kurjer Wilenski 1927 03 03 Radjo Wilno na fali 435 m Express Wilenski 1927 12 04 Program stacji Wilenskiej Kurjer Wilenski 1927 12 08 Agituoja Lietuvos gyventojus Vilniaus aidas 1927 12 13 Kronika Wilenska RAdjo 1928 Nr 18 10 lat Rozglosni Wilenskiej radio dla miasta i wsi Wilno Polskie Radio 1938 M J Kwiatkowski Narodziny Polskiego Radia Warszawa PWN 1972 J Rimantas Radijo problema Lietuvoje Kaunas Spaudos Fondas 1940 H Kriegler Sendergruppe Ostland Welt Rundfunk Heft 1 1942 S Stikelis Eterio sviesa Kaunas Varpas 2001 ISBN 9986 10 104 2 P P Vitkevichyus Razvitie elektro i radiosvyazi v Litve Vilnyus Mintis 1972 M Kosman Radio Wilenskie i jego miejsce w kulturze Kresow Polnocno Wschodnich Polski miedzywojennej Z dziejow polskiej radiofonii Rocznik 2005 2006 Nr 2 Warszawa Polskie Radio SA 2005 ISSN 1733 8204 SaltiniaiProgram stacji Wilenskiej Kurjer Wilenski 1927 12 08 Agituoja Lietuvos gyventojus Vilniaus aidas 1927 12 13 Pola Esperantisto 1929 m Nr 2 25 p RAdio 1929 m Nr 2 cit pagal M J Kwiatkowski Narodziny Polskiego Radia Warszawa PWN 1972 277 p palyginimui visoje Nepriklausomoje Lietuvoje 1928 04 01 buvo apie 6900 abonentu