Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kaziuko mugė kasmetinė Lietuvoje rengiama folkloro mugė kurioje žmonės pardavinėja savo pagamintus liaudiškus dirbinius
Kaziuko mugė
Kaziuko mugė – kasmetinė Lietuvoje rengiama folkloro mugė, kurioje žmonės pardavinėja savo pagamintus liaudiškus dirbinius. Mugė dažniausiai rengiama artimiausią sekmadienį iki Šv. Kazimiero dienos, kovo 4 d.
Svarbiausias mugės atributas – verba, gaminama iš išdžiovintų margų gėlių ir žolių.
Istorija
Kaziuko mugės ištakos siekia XVII a. pradžią. 1602 m. lapkričio 7 d. popiežius Klemensas VIII savo breve oficialiai paskelbė Kazimierą šventuoju, kol kas tik lokaliniu, Lenkijos ir Lietuvos. Tuo tarpu jo įpėdinis Povilas V jau paskelbė šv. Kazimierą visos Katalikų bažnyčios šventuoju, o Urbonas VIII 1636 m. paskelbė šv. Kazimierą Lietuvos globėju. Tais pačiais metais šventojo palaikai buvo iškilmingai perkelti iš jėzuitų šv. Kazimiero bažnyčios, kur jie buvo saugomi nuo 1624 m., kai ji buvo pastatyta, į Zigmanto Vazos (tuomet jau mirusio) įsakymu specialiai pastatytą puošnią koplyčią Katedroje, kur jie yra ir dabar.
Spėjama, kad kaip tik nuo Šventojo palaikų perkėlimo 1636 m. ir prasideda Kaziuko mugės istorija. Tada Katedroje imti rengti šv. Kazimiero atlaidai, o neatskiriama atlaidų dalimi visada buvo taip vadinamas „kermošius“ (nuo vokiško kirchmesse), po bažnytinių iškilmių vykstanti prekyba ir pasilinksminimai. Tie „kermošiai“ vyko beveik du šimtus metų, tai per karus ar kitas nelaimes prigęsdami, tai vėl atsinaujindami, kol 1827 m. Vilniaus pirkliai neišsirūpino privilegijos rengti didesnį, kelias dienas vykstantį, prekymetį, taip vadinamą „jomarką“ (nuo vokiško jahrmarkt ir rusiško jarmarka). Tai jau buvo tikrosios Kaziuko mugės pradžia. Joje jau dalyvaudavo ne tik vilniečiai, bet suvažiuodavo pirkliai iš toliau, Katedros aikštėje būdavo sustatomos vadinamosios „būdos“, laikinos stoginės ar palapinės. Tuo laikotarpiu atsiranda ir vienas iš Kaziuko mugės atributų – saldus meduolis „Kaziuko širdis“.
XX a. pradžioje pasikeitė jomarko vieta. Mat 1901 m. rusų valdžia Katedros aikštėje pastatė paminklą Jekaterinai II, taigi prekymetis, labiau susijęs su katalikų šventojo garbinimu, caro valdininkų požiūriu pasidarė nepakankamai respektabilus tokiai rimtai „kaimynystei“. Mugė buvo iškelta į Lukiškių aikštę. Tuo laikotarpiu mugėje ėmė gausiai dalyvauti ne tik pirkliai, bet ir iš kaimų suvažiavę valstiečiai, prekiavę savo namudiniais dirbiniais. Į mugę suvažiuodavo iki 2400 vežimų, Lukiškių aikštės neužtekdavo ir „būdom“ būdavo užstatoma visa Neries pakrantė nuo Žvėryno iki Žaliojo tilto. Šį klestėjimą nutraukė I pasaulinis karas ir po jo sekę įvykiai, bet XX a. 3 deš. Vilniaus „Kaziukas“ vėl atsigavo, o ypač suklestėjo nuo 1935 m., kai prie mugės rengimo gausiai prisidėjo Vilniaus studentai, rengę triukšmingas kostiumines eisenas. Lenkijos turizmo skatinimo sąjunga net organizuodavo specialius traukinius į Vilnių iš kitų Lenkijos miestų. Ypač dideliu mastu Kaziukas buvo švenčiamas 1938 ir 1939 m.
II pasaulinis karas vėl nutraukė Kaziuko mugės klestėjimą. Pokarį Kaziuką „iškraustė“ ir iš Lukiškių aikštės – ten išdygo Lenino paminklas. Sovietmečiu mugė buvo perkelta į tuometinį kolūkinį (liaudyje vadinamą Dzeržinskio) turgų Kalvarijų (tada Dzeržinskio) gatvėje. Šioje vietoje vykstanti mugė nebuvo įspūdinga ir šventiška, kadangi buvo apribota erdvėje ir prekeivių skaičiumi. Senosios tradicijos atgijo atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Kaziuko mugė grįžo į senąją vietą, į Katedros aikštę, į Senamiesčio gatves ir net prasiplėtė į Tymo kvartalą.
Kaziuko mugė turi ir savo metraštį, kuris leidžiamas Vilniuje nuo 2003 m. (XXI a. pr.). „Kaziuko laikraštis“ remia tradicinių amatų puoselėjimą ir išsaugojimą. Jame ne tik dalinamasi amatų paslaptimis, bet ir aprašoma įdomioji Vilniaus ir mūsų krašto istorija, pateikiama praktinė mugės informacija dalyviams, amatininkams, lankytojams. „Kaziuko laikraštis“ leidžiamas vieną kartą per metus ir gausiai parduodamas Kaziuko mugėje Vilniuje. Jį galima įsigyti mobilioje laikraščio redakcijoje mugės metu Pilies gatvės pradžioje (ties Pilies g. 2, Vilniaus senamiestis) ir iš šurmuliuojančioje minioje pasklidusių laikraščio platintojų ir pardavėjų.
Tradiciniai pirkiniai
Svarbiausias pirkinys mugėje – širdelės formos sausainiai pavadinimu „Kaziuko širdis“, puošti piešiniais, vardais ar specialiais ženklais. Kitas tradicinis pirkinys – „barankių“ (trapučių) karoliai. Daugelis taip pat keliauja į mugę įsigyti verbų ir rankų darbo įrankių, naudojamų kasdieninėje buityje.
Taip pat skaitykite
- Kazimierinės
Šaltiniai
- „Muziejus laikraštyje“. 2008–2009 straipsnių rinkinys. Nr. 10 (62) „Kaziuko mugės tradicijos“, aut. muziejininkas Vytautas Tenešis, p. 66. (Trakų istorijos muziejus, 2011 m., ISBN 978-609-8056-01-3)
Literatūra
- Kaziuko mugė / Libertas Klimka. – Vilnius: Vilniaus etninės kultūros centras, 2009. – 95 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9308-1-5
Nuorodos
- Šv. Kazimiero diena Archyvuota kopija 2012-02-18 iš Wayback Machine projekto.
- Kaziuko mugė Vilnius (informacija dalyviams, bei šventės svečiams)
- Dokumentiniai konokadrai apie Kaziuko mugę 1936 m. (lietuviški titrai)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kaziuko mugė, Kas yra Kaziuko mugė? Ką reiškia Kaziuko mugė?
Kaziuko muge kasmetine Lietuvoje rengiama folkloro muge kurioje zmones pardavineja savo pagamintus liaudiskus dirbinius Muge dazniausiai rengiama artimiausia sekmadienį iki Sv Kazimiero dienos kovo 4 d Kaziuko muge Vilniuje 2007 m Verbos 2013 m Tarpukario muge Neries pakranteje Henriko Poddembskio foto Muges procesija 1936 m Riestainiu ir meduoliu pardavejos 1939 m Svarbiausias muges atributas verba gaminama is isdziovintu margu geliu ir zoliu IstorijaKaziuko muges istakos siekia XVII a pradzia 1602 m lapkricio 7 d popiezius Klemensas VIII savo breve oficialiai paskelbe Kazimiera sventuoju kol kas tik lokaliniu Lenkijos ir Lietuvos Tuo tarpu jo įpedinis Povilas V jau paskelbe sv Kazimiera visos Kataliku baznycios sventuoju o Urbonas VIII 1636 m paskelbe sv Kazimiera Lietuvos globeju Tais paciais metais sventojo palaikai buvo iskilmingai perkelti is jezuitu sv Kazimiero baznycios kur jie buvo saugomi nuo 1624 m kai ji buvo pastatyta į Zigmanto Vazos tuomet jau mirusio įsakymu specialiai pastatyta puosnia koplycia Katedroje kur jie yra ir dabar Spejama kad kaip tik nuo Sventojo palaiku perkelimo 1636 m ir prasideda Kaziuko muges istorija Tada Katedroje imti rengti sv Kazimiero atlaidai o neatskiriama atlaidu dalimi visada buvo taip vadinamas kermosius nuo vokisko kirchmesse po baznytiniu iskilmiu vykstanti prekyba ir pasilinksminimai Tie kermosiai vyko beveik du simtus metu tai per karus ar kitas nelaimes prigesdami tai vel atsinaujindami kol 1827 m Vilniaus pirkliai neissirupino privilegijos rengti didesnį kelias dienas vykstantį prekymetį taip vadinama jomarka nuo vokisko jahrmarkt ir rusisko jarmarka Tai jau buvo tikrosios Kaziuko muges pradzia Joje jau dalyvaudavo ne tik vilnieciai bet suvaziuodavo pirkliai is toliau Katedros aiksteje budavo sustatomos vadinamosios budos laikinos stogines ar palapines Tuo laikotarpiu atsiranda ir vienas is Kaziuko muges atributu saldus meduolis Kaziuko sirdis XX a pradzioje pasikeite jomarko vieta Mat 1901 m rusu valdzia Katedros aiksteje pastate paminkla Jekaterinai II taigi prekymetis labiau susijes su kataliku sventojo garbinimu caro valdininku poziuriu pasidare nepakankamai respektabilus tokiai rimtai kaimynystei Muge buvo iskelta į Lukiskiu aikste Tuo laikotarpiu mugeje eme gausiai dalyvauti ne tik pirkliai bet ir is kaimu suvaziave valstieciai prekiave savo namudiniais dirbiniais Į muge suvaziuodavo iki 2400 vezimu Lukiskiu aikstes neuztekdavo ir budom budavo uzstatoma visa Neries pakrante nuo Zveryno iki Zaliojo tilto Sį klestejima nutrauke I pasaulinis karas ir po jo seke įvykiai bet XX a 3 des Vilniaus Kaziukas vel atsigavo o ypac suklestejo nuo 1935 m kai prie muges rengimo gausiai prisidejo Vilniaus studentai renge triuksmingas kostiumines eisenas Lenkijos turizmo skatinimo sajunga net organizuodavo specialius traukinius į Vilniu is kitu Lenkijos miestu Ypac dideliu mastu Kaziukas buvo svenciamas 1938 ir 1939 m II pasaulinis karas vel nutrauke Kaziuko muges klestejima Pokarį Kaziuka iskrauste ir is Lukiskiu aikstes ten isdygo Lenino paminklas Sovietmeciu muge buvo perkelta į tuometinį kolukinį liaudyje vadinama Dzerzinskio turgu Kalvariju tada Dzerzinskio gatveje Sioje vietoje vykstanti muge nebuvo įspudinga ir sventiska kadangi buvo apribota erdveje ir prekeiviu skaiciumi Senosios tradicijos atgijo atkurus Lietuvos nepriklausomybe Kaziuko muge grįzo į senaja vieta į Katedros aikste į Senamiescio gatves ir net prasiplete į Tymo kvartala Kaziuko muge turi ir savo metrastį kuris leidziamas Vilniuje nuo 2003 m XXI a pr Kaziuko laikrastis remia tradiciniu amatu puoselejima ir issaugojima Jame ne tik dalinamasi amatu paslaptimis bet ir aprasoma įdomioji Vilniaus ir musu krasto istorija pateikiama praktine muges informacija dalyviams amatininkams lankytojams Kaziuko laikrastis leidziamas viena karta per metus ir gausiai parduodamas Kaziuko mugeje Vilniuje Jį galima įsigyti mobilioje laikrascio redakcijoje muges metu Pilies gatves pradzioje ties Pilies g 2 Vilniaus senamiestis ir is surmuliuojancioje minioje pasklidusiu laikrascio platintoju ir pardaveju Tradiciniai pirkiniaiSvarbiausias pirkinys mugeje sirdeles formos sausainiai pavadinimu Kaziuko sirdis puosti piesiniais vardais ar specialiais zenklais Kitas tradicinis pirkinys barankiu trapuciu karoliai Daugelis taip pat keliauja į muge įsigyti verbu ir ranku darbo įrankiu naudojamu kasdienineje buityje Taip pat skaitykiteKazimierinesSaltiniai Muziejus laikrastyje 2008 2009 straipsniu rinkinys Nr 10 62 Kaziuko muges tradicijos aut muziejininkas Vytautas Tenesis p 66 Traku istorijos muziejus 2011 m ISBN 978 609 8056 01 3 LiteraturaKaziuko muge Libertas Klimka Vilnius Vilniaus etnines kulturos centras 2009 95 p iliustr ISBN 978 9955 9308 1 5NuorodosVikiteka Kaziuko muge vaizdine ir garsine medziagaSv Kazimiero diena Archyvuota kopija 2012 02 18 is Wayback Machine projekto Kaziuko muge Vilnius informacija dalyviams bei sventes sveciams Dokumentiniai konokadrai apie Kaziuko muge 1936 m lietuviski titrai