Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Rusijono provincija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Prancūzijos istorinė provincija: Roussillon / Rosselló | |
|---|---|
| Šalis | Prancūzija |
| Vėliava | |
| Tautos | katalonai |
| Kalba | katalonų kalba |
| Valstybės | Rusijono grafystė |
| Miestai | Perpinjanas |
Rusijonas (pranc. Roussillon, kat. Rosselló) – istorinė sritis (provincija) dabartinės Prancūzijos pietryčiuose. Beveik sutampa su Rytų Pirėnų departamentu. Didžiausias miestas − Perpinjanas.
Katalonų laikomas viena iš sudėtinių istorinės Katalonijos dalių, ir vadinamas Šiaurės Katalonija (kat. Catalunya del Nord). Šiame kontekste prancūzų kalba neretai vadinamas Prancūzijos Katalonija.
Geografija
Rusijonas apima trikampio formos teritoriją ryčiausiame Pirėnų kalnų pakraštyje. Šiaurėje jį supa Langedokas, rytuose – Viduržemio jūra, vakaruose – Fua, o pietuose – Katalonija (, ir ).
Vakarinė krašto dalis yra kalnuota (aukščiausi kalnai ir ). Rytinė Rusijono dalis leidžiasi į derlingas pajūrio žemumas, drėkinamas , ir upių. Didžiausias miestas yra Perpinjanas.
Tradiciškai Rusijonas dalinamas į 6 istorines žemes (comarcas). Šiame kontekste Rusijonu vadinamas tik pagrindinis žemumų regionas. Kalnuose yra istorinės žemės , , , o Techo baseinas siejamas su regionu. Paprastai šiaurinei Katalonijai ir Rusijonui nepriskiriama (dalis Rytų Pirėnų departamento), kuri laikoma tradicine Oksitanijos teritorija.
Istorija
Senovėje Rusijono regionas greičiausiai buvo iberų teritorijos dalis. Vėliau jį valdė Romos Imperija, Vestgotų karalystė, Omejadų Kalifatas. VIII a. pabaigoje Karolingai atkovojo žemes iš saracėnų ir įkūrė čia Rusijono grafystę. Ji tapo dalimi taip vadinamosios Ispanijos markos. Kadangi šios markos grafystės naudojo katalonų kalbą, joms ilgainiui prigijo Katalonijos grafysčių terminas.
IX–XII a. Rusijono grafystė vystėsi kaip nepriklausoma valstybė, turėjusi savo grafų dinastija, ir įvairiais dinastiniais bei kultūriniais ryšiais susieta su , Barselonos, ir kitomis grafystėmis. Regiono kalnuotoje dalyje teritorijas valdė ir , o pietuose – Valespiras.
1172 m. paskutinysis Rusijono grafas perleido grafystę (o vėliau – ir Ispanijos karalystei), kur ji buvo administraciškai inkorporuota į Barselonos grafystę. Tačiau istorinės jos feodalinės žemės buvo išlaikytos kaip administraciniai vienetai vegerijos (kat. vegueria). 1276–1344 m. kurį laiką Rusijonas buvo perduotas valdyti , kuri savo ruožtu buvo Aragono karūnos dalis. Tačiau šis paskirstymas nebuvo sėkmingas, ir vėliau Rusijonas vėl sugrąžintas Barselonai.
Po Ispanijai nesėkmingo Trisdešimties metų karo 1659 m. nuo Ispanijos atrėžta teritorija perduota Prancūzijai ir tapo Rusijono provincija. Nepaisant to, kad kraštas buvo kataloniškai kalbantis, katalonų kalbos vartojimas oficialiuose dokumentuose buvo uždraustas. Tiesa, regionas didžiąja dalimi ir toliau išliko kataloniškas.
Po Prancūzijos revoliucijos 1789 m. naikinant tradicines provincijas, prie Rusijono prijungta Fenoleda, ir suformuotas Rytų Pirėnų departamentas. Taip buvo bandoma ištrinti regiono tapatybę. Tam procesui pasitarnavo ir sparti krašto industrializacija, naikinusi vietos skirtumus su likusia Prancūzijos dalimi.
XX a. viduryje krašte buvo šiek tiek liberalizuota kalbos politika, ir leista pradinėse mokyklose vieną valandą per savaitę mokyti katalonų kalbos. Po 1970 m. katalonų kalbos naudojimas naudojamas iki vidurinio švietimo. 2007 m. Rytų Pirėnų departamente pripažintos trys oficialios regioninės kalbos – katalonų, prancūzų ir oksitanų. Manaoma, kad XXI a. pirmame dešimtmetyje apie trečdalis regiono gyventojų vartoja katalonų kalbą, o ją supranta dar 50 procentų.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rusijono provincija, Kas yra Rusijono provincija? Ką reiškia Rusijono provincija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Prancuzijos istorine provincija Roussillon RosselloSalis PrancuzijaVeliavaTautos katalonaiKalba katalonu kalbaValstybes Rusijono grafysteMiestai Perpinjanas Rusijonas pranc Roussillon kat Rossello istorine sritis provincija dabartines Prancuzijos pietryciuose Beveik sutampa su Rytu Pirenu departamentu Didziausias miestas Perpinjanas Katalonu laikomas viena is sudetiniu istorines Katalonijos daliu ir vadinamas Siaures Katalonija kat Catalunya del Nord Siame kontekste prancuzu kalba neretai vadinamas Prancuzijos Katalonija GeografijaRusijono komarkos Rusijonas apima trikampio formos teritorija ryciausiame Pirenu kalnu pakrastyje Siaureje jį supa Langedokas rytuose Vidurzemio jura vakaruose Fua o pietuose Katalonija ir Vakarine krasto dalis yra kalnuota auksciausi kalnai ir Rytine Rusijono dalis leidziasi į derlingas pajurio zemumas drekinamas ir upiu Didziausias miestas yra Perpinjanas Tradiciskai Rusijonas dalinamas į 6 istorines zemes comarcas Siame kontekste Rusijonu vadinamas tik pagrindinis zemumu regionas Kalnuose yra istorines zemes o Techo baseinas siejamas su regionu Paprastai siaurinei Katalonijai ir Rusijonui nepriskiriama dalis Rytu Pirenu departamento kuri laikoma tradicine Oksitanijos teritorija IstorijaPagrindinis straipsnis Rusijono grafyste Senoveje Rusijono regionas greiciausiai buvo iberu teritorijos dalis Veliau jį valde Romos Imperija Vestgotu karalyste Omejadu Kalifatas VIII a pabaigoje Karolingai atkovojo zemes is saracenu ir įkure cia Rusijono grafyste Ji tapo dalimi taip vadinamosios Ispanijos markos Kadangi sios markos grafystes naudojo katalonu kalba joms ilgainiui prigijo Katalonijos grafysciu terminas IX XII a Rusijono grafyste vystesi kaip nepriklausoma valstybe turejusi savo grafu dinastija ir įvairiais dinastiniais bei kulturiniais rysiais susieta su Barselonos ir kitomis grafystemis Regiono kalnuotoje dalyje teritorijas valde ir o pietuose Valespiras 1172 m paskutinysis Rusijono grafas perleido grafyste o veliau ir Ispanijos karalystei kur ji buvo administraciskai inkorporuota į Barselonos grafyste Taciau istorines jos feodalines zemes buvo islaikytos kaip administraciniai vienetai vegerijos kat vegueria 1276 1344 m kurį laika Rusijonas buvo perduotas valdyti kuri savo ruoztu buvo Aragono karunos dalis Taciau sis paskirstymas nebuvo sekmingas ir veliau Rusijonas vel sugrazintas Barselonai Po Ispanijai nesekmingo Trisdesimties metu karo 1659 m nuo Ispanijos atrezta teritorija perduota Prancuzijai ir tapo Rusijono provincija Nepaisant to kad krastas buvo kataloniskai kalbantis katalonu kalbos vartojimas oficialiuose dokumentuose buvo uzdraustas Tiesa regionas didziaja dalimi ir toliau isliko kataloniskas Po Prancuzijos revoliucijos 1789 m naikinant tradicines provincijas prie Rusijono prijungta Fenoleda ir suformuotas Rytu Pirenu departamentas Taip buvo bandoma istrinti regiono tapatybe Tam procesui pasitarnavo ir sparti krasto industrializacija naikinusi vietos skirtumus su likusia Prancuzijos dalimi XX a viduryje kraste buvo siek tiek liberalizuota kalbos politika ir leista pradinese mokyklose viena valanda per savaite mokyti katalonu kalbos Po 1970 m katalonu kalbos naudojimas naudojamas iki vidurinio svietimo 2007 m Rytu Pirenu departamente pripazintos trys oficialios regionines kalbos katalonu prancuzu ir oksitanu Manaoma kad XXI a pirmame desimtmetyje apie trecdalis regiono gyventoju vartoja katalonu kalba o ja supranta dar 50 procentu