Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Katalonija kat Catalunya nuo Karolio Didžiojo laikų iki XVII a vidurio buvo vientisas istorinis regionas reikalingas šal
Katalonijos istorija
Katalonija (kat. Catalunya) nuo Karolio Didžiojo laikų iki XVII a. vidurio buvo vientisas istorinis regionas,[reikalingas šaltinis] tačiau 1659 m. pagal Pirėnų sutartį buvo padalintas tarp Ispanijos ir Prancūzijos karalysčių. Šiuo metu Katalonija turi autonominį statusą Ispanijos karalystėje.
| Europos regionas Catalunya | |
|---|---|
| Vėliava | |
| Šalis | šiaurės rytų Ispanija, Andora, gretimos sritys Prancūzijoje |
| Tautos | katalonai |
| Kalba | katalonų kalba |
| Valstybės | Barselonos grafystė, |
| Miestai | Barselona, Cherona, Taragona, |
Istorinio regiono apibrėžimas
Nuo XVII a. vidurio Katalonijos istorinis regionas paprastai tapatinamas su dabartinio Katalonijos autonominio regiono teritorija Ispanijos sudėtyje. Šis regionas apima šiaurės rytinę Pirėnų pusiasalio dalį, kur vakaruose yra ribojamas Viduržemio jūros, šiaurėje – Pirėnų kalnų, rytuose – Aragono, o pietuose siekiasi su Valensija.
Platesne prasme istorinei Katalonijai taip pat gali būti priskiriamas Šiaurės Katalonijos regionas (dab. Rytų Pirėnų departamentas), kuris buvo atskirtas nuo katalonų žemių ir prijungtas prie Prancūzijos XVII a.
Dar platesne prasme Katalonijai (kat. Països Catalans) priskiriamos visos katalonų kalba kalbančios teritorijos – taigi, ir Andora, didžioji dalis Valensijos bei Balearų salos, o taip pat siauras rytinis Aragono regiono ruožas la Franža (kat. La Franja) .
Priešistorė ir senovė
Katalonijos istorijos periodizacija iš esmės sutampa su bendra Europos istorijos periodizacija.
Priešistorė apibūdinama pagal archeologinius radinius Katalonijos teritorijoje ir apima pirmykščių žmonių kultūrų (įskaitant neandertaliečius), paleolito, mezolito radinius, neolito stovyklas. Periodas tęsiasi iki brozos amžiaus pradžios (1200 m. pr. m. e.).
Seniausi žmogaus pėdsakai Katalonijos teritorijoje aptinkami iš Viduriniojo paleolito, datuojami apie 200 tūkst metų. Dėl gausaus krašto miškingumo, kuris leido sėkmingai plėtoti medžioklę ir rinkimą, mezolitas ir epipaleolitas čia užsitęsė ilgiau: revoliucija čia vyko tik V tūkst. pr. m. e. Nuo III tūkst. pr. m. e. Katalonijos teritorijose pradėtas vartoti varis, taigi, persiritama į eneolito fazę, o pirmieji bronzos dirbiniai datuojami II tūkst. pr. m. e. pirmąja puse.
II tūkst. pr. m. e. II pusėje Katalonijos bronzos gamintojai greičiausiai buvo indoeuropiečiai, mat šis kraštas sudarė pietvakariausią laidojimo laukų kultūros arealą. Būtent šios kultūros kūrėjai pasižymėjo pirmosiomis urbanizuotomis gyvenvietėmis.
Apie VIII a. pr. m. e. Katalonijoje įsigalėjo geležies naudojimas, kurio tradicijos siejamos su svarbiausia senovės tauta iberais. Šie sukūrė pažangią civilizaciją,[reikalingas šaltinis] kuriai būdingos nemažos miestų tipo gyvenvietės, išvystytas žemės ūkis ir rašymo tradicija. Nors iberai buvo paplitę visame Pirėnų pusiasalyje, stipriausios jų tradicijos buvo būtent rytinėje jo dalyje, t. y. dabartinėse Katalonijos ir Valensijos žemėse (didžiausios gyvenvietės , , Saguntas ir kt.). Kitose krašto dalyse iberų kultūrą ir kalbą ilgainiui išstūmė keltai bei keltiberai.
Nuo VI a. pr. m. e. dabartinių Katalonijos ir Valensijos žemių iberai aktyviai vystė ryšius su . Pastarieji čia įkūrė savo kolonijas, tokias kaip , ir Zakintas. Aktyvūs krašte buvo ir finikiečiai.
III–II a. pr. m. e. sandūroje rytinėje Pirėnų pakrantėje susidūrė Romos ir pūnų interesai. Pasibaigus Pūnų karui, 195 m. pr. m. e. dabartinių Katalonijos ir Valensijos žemės buvo inkorporuotos į Romos valstybę ir tapo Artimosios Ispanijos provincija. Tai buvo anksčiausiai pusiasalyje romėnų užvaldytos žemės. Suklestėjus Tarako miestui, 27 m. pr. m. e. provincija pervardinta , ir jai priskirtos didelės teritorijos. Valdant romėnams, lotynų kalba pakeitė iberų kalbą, išvystytas žemės ūkis, kelių sistema.
Viduramžiai
Nuo III a. silpstant Romos imperijai kraštas patyrė nemažą ekonominę krizę, čia plito krikščionybė. V a. į Pirėnus atsikėlė vestgotai, kurie čia sukūrė Vestgotų karalystę. Iš pradžių jos centras buvo Tulūzoje, o vėliau perkeltas į Toledą.
VIII a. Pirėnų pusiasalį užkariavo musulmoniška Omejadų dinastija, kuri 720 m. nukariavo ir Kataloniją. Musulmonų Pirėnuose užvaldytos valdos tapo žinomos kaip Al Andalus. Nesitaikstydamas su saracėnų invazija, Karolis Didysis sulaikė jų veržimąsi ir 795 m. Katalonijos šiaurinėje dalyje sukūrė Ispanijos marką.
Vėlesniaisiais amžiais Ispanijos markoje reiškėsi feodalinis susiskaldymas. Ji buvo susiskaldžiusi į visą eilę smulkių grafysčių, tokių kaip Barselonos, , Urgelio, , , , , ir kt. Tačiau daugumoje jų ilgainiui įsigalėjo viena , kurios pradininku laikomas (870–897 m.).
Markos kunigaikščiai palaipsniui atitolo nuo Frankų imperijos. 987 m. vietos valdovai jau nebeprisiekė ištikimybės frankams. XII a. pradžioje aptinkamas ir ankstyvasis Katalonijos, kaip regiono, paminėjimas: tuometinis Barselonos grafas vadinamas „katalonų kunigaikščiu“ (lot. dux catalanensis).
Nuo XII a. Katalonijos grafai suartėjo su gretima Aragono karalyste. Aragono karaliui 1137 m. pasitraukus į vienuolystę, Barselonos grafas vedė mažametę jo dukrą Petronilją, taip tapdamas Aragono karaliumi. Tokiu būdu sukurta dinastinė unija, vadinama . Ją sudarė dvi atskiros valstybės su skirtingomis teisinėmis ir politinėmis sistemomis bei atskira teritorine administracija. Nuo tada Barselonos grafų valdytos žemės buvo apjungtos į vientisą vienetą, žinomą kaip .
XIII–XV a. Aragono karūna tapo viena galingiausių Europos politinių galių. Katalonija, turėjusi priėjimą prie jūros ir uostus, buvo ypač aktyvi plėsdama valstybės teritorijas. Ji aktyviai vykdė rekonkistą. Naujai iš musulmonų atkariautos žemės tapo žinomos kaip Naujoji Katalonija, o dar piečiau 1238 m. suformuota , tapusi trečiąja valstybės sudėtine dalimi. Taip pat buvo vykdoma jūrinė ekspansija: valstybė užvaldė Balearų salas (1231), Siciliją (1282), Sardiniją (1297), Andorą (1396), ir galiausiai Neapolio karalystę (1442).
Naujieji laikai
1410 m. mirus Aragono karaliui , baigėsi Barselonos dinastija, ir nauju valdovu tapo Ferdinandas I iš kastiliškos Trastamarų dinastijos. Tuometinė Katalonija patyrė nemažą socialinę bei ekonominę krizę, kuri reiškėsi valstiečių (remença) sukilimais, karais ir net teritorijų netektimis.
Naujoji dinastija suartino Aragoną (ir Kataloniją) su Kastilija. Galutinį žingsnį žengė , kuris sukūrė dinastinę uniją su Kastilija, o vėliau – ir Ispanijos karalystę. Nepaisant to, Katalonijos kunigaikštystė iki pat XVIII a. išlaikė autonomiją per atskirą teisinę sistemą, administravimą ir pinigus.
Didieji geografiniai atradimai stipriai paveikė Katalonijos ekonomiką. Prekybai ir ekonomikai persikoncentravus į Atlantinę sistemą, sumenko Viduržemio jūros prekyba, taigi, ir Katalonijos galia. Aragono karūnos žemėse sustiprėjo Valensija, kurios uostams buvo patogiau vydyti atlantinę prekybą. Pati Katalonija marginalizavosi, silpnėjo jos tapatybė, suklestėjo neigiami reiškiniai, tokie kaip piratavimas ar plėšikavimas.
Nepaisant to, katalonai aršiai gynė savo teises ir priešinosi Ispanijoje stiprėjančioms centralizacijos tendencijoms. Jie neleido didinti mokesčių Pilypo IV laikais. Vykstant Trisdešimties metų karui (1618–1648), katalonai priešinosi Ispanijos valdžiai, o karo pabaigoje netgi susivienijo su Prancūzija ir netgi savavališkai paskelbė Katalonų Respubliką. Tai – vadinamasis . Sukilimas baigėsi Ispanijos kontrolės atkūrimu Katalonijoje ir šiaurinės krašto dalies perdavimu Prancūzijai 1659 m. Ten suformuota Rusijono provincija.
XVIII a. žymėjo dar didesnius katalonų teisių ir laisvių suvaržymus. Po Katalonijai nesėkmingo Ispanijos įpėdinystės karo, 1714 m. karalius panaikino Katalonijos autonomiją, paleido kortesą ir net perkėlė Barselonos universitetą. Dar vėliau katalonų kalba buvo išstumta iš pradinio bei vidurinio švietimo.
Naujausieji laikai
XIX a. pradžioje į Kataloniją įsiveržė revoliucinės Prancūzijos armija, kuri, nepaisant aktyvaus priešinimosi, 1812 m. prijungė kraštą prie Prancūzijos Imperijos ir valdė keletą metų. Tiesa, Napoleonas katalonams trumpam sugrąžino autonomiją. Prancūzų valdžiai pasibaigus 1814 m., katalonai įsivėlė į , tikėdamiesi gauti daugiau teisių ir autonomijos Ispanijos sudėtyje. Tačiau jų viltys nepasiteisino.
Nepaisant politinio nestabilumo, XIX a. Katalonija sparčiai vystė ekonomiką ir industrializaciją, tapdama pirmaujančiu pramoniniu regionu Europoje. Čia dygo naujos gamyklos, daugėjo gyventojų. Tai stiprino vietos žmonių savimonę, sudarė prielaidas klestėti kultūrai bei tapatybei, o galiausiai išsivystyti ir katalonų nacionalizmui. XX a. pirmoji pusė žymėjo didžiausią katalonų stiliaus meno suklestėjimą, kuris prasiveržė vietos architektų ir dailininkų kūryboje.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Katalonijos istorija, Kas yra Katalonijos istorija? Ką reiškia Katalonijos istorija?
Katalonija kat Catalunya nuo Karolio Didziojo laiku iki XVII a vidurio buvo vientisas istorinis regionas reikalingas saltinis taciau 1659 m pagal Pirenu sutartį buvo padalintas tarp Ispanijos ir Prancuzijos karalysciu Siuo metu Katalonija turi autonominį statusa Ispanijos karalysteje Europos regionas CatalunyaVeliavaSalis siaures rytu Ispanija Andora gretimos sritys PrancuzijojeTautos katalonaiKalba katalonu kalbaValstybes Barselonos grafyste Miestai Barselona Cherona Taragona Istorinio regiono apibrezimasKatalonu kalbos arealas Nuo XVII a vidurio Katalonijos istorinis regionas paprastai tapatinamas su dabartinio Katalonijos autonominio regiono teritorija Ispanijos sudetyje Sis regionas apima siaures rytine Pirenu pusiasalio dalį kur vakaruose yra ribojamas Vidurzemio juros siaureje Pirenu kalnu rytuose Aragono o pietuose siekiasi su Valensija Platesne prasme istorinei Katalonijai taip pat gali buti priskiriamas Siaures Katalonijos regionas dab Rytu Pirenu departamentas kuris buvo atskirtas nuo katalonu zemiu ir prijungtas prie Prancuzijos XVII a Dar platesne prasme Katalonijai kat Paisos Catalans priskiriamos visos katalonu kalba kalbancios teritorijos taigi ir Andora didzioji dalis Valensijos bei Balearu salos o taip pat siauras rytinis Aragono regiono ruozas la Franza kat La Franja Priesistore ir senoveKatalonijos istorijos periodizacija is esmes sutampa su bendra Europos istorijos periodizacija Priesistore apibudinama pagal archeologinius radinius Katalonijos teritorijoje ir apima pirmyksciu zmoniu kulturu įskaitant neandertaliecius paleolito mezolito radinius neolito stovyklas Periodas tesiasi iki brozos amziaus pradzios 1200 m pr m e Seniausi zmogaus pedsakai Katalonijos teritorijoje aptinkami is Viduriniojo paleolito datuojami apie 200 tukst metu Del gausaus krasto miskingumo kuris leido sekmingai pletoti medziokle ir rinkima mezolitas ir epipaleolitas cia uzsitese ilgiau revoliucija cia vyko tik V tukst pr m e Nuo III tukst pr m e Katalonijos teritorijose pradetas vartoti varis taigi persiritama į eneolito faze o pirmieji bronzos dirbiniai datuojami II tukst pr m e pirmaja puse II tukst pr m e II puseje Katalonijos bronzos gamintojai greiciausiai buvo indoeuropieciai mat sis krastas sudare pietvakariausia laidojimo lauku kulturos areala Butent sios kulturos kurejai pasizymejo pirmosiomis urbanizuotomis gyvenvietemis Pirenu gentys III a pr m e Apie VIII a pr m e Katalonijoje įsigalejo gelezies naudojimas kurio tradicijos siejamos su svarbiausia senoves tauta iberais Sie sukure pazangia civilizacija reikalingas saltinis kuriai budingos nemazos miestu tipo gyvenvietes isvystytas zemes ukis ir rasymo tradicija Nors iberai buvo paplite visame Pirenu pusiasalyje stipriausios ju tradicijos buvo butent rytineje jo dalyje t y dabartinese Katalonijos ir Valensijos zemese didziausios gyvenvietes Saguntas ir kt Kitose krasto dalyse iberu kultura ir kalba ilgainiui isstume keltai bei keltiberai Nuo VI a pr m e dabartiniu Katalonijos ir Valensijos zemiu iberai aktyviai vyste rysius su Pastarieji cia įkure savo kolonijas tokias kaip ir Zakintas Aktyvus kraste buvo ir finikieciai III II a pr m e sanduroje rytineje Pirenu pakranteje susidure Romos ir punu interesai Pasibaigus Punu karui 195 m pr m e dabartiniu Katalonijos ir Valensijos zemes buvo inkorporuotos į Romos valstybe ir tapo Artimosios Ispanijos provincija Tai buvo anksciausiai pusiasalyje romenu uzvaldytos zemes Suklestejus Tarako miestui 27 m pr m e provincija pervardinta ir jai priskirtos dideles teritorijos Valdant romenams lotynu kalba pakeite iberu kalba isvystytas zemes ukis keliu sistema ViduramziaiIspanijos markos grafystesViduramziska Taragonos katedra Nuo III a silpstant Romos imperijai krastas patyre nemaza ekonomine krize cia plito krikscionybe V a į Pirenus atsikele vestgotai kurie cia sukure Vestgotu karalyste Is pradziu jos centras buvo Tuluzoje o veliau perkeltas į Toleda VIII a Pirenu pusiasalį uzkariavo musulmoniska Omejadu dinastija kuri 720 m nukariavo ir Katalonija Musulmonu Pirenuose uzvaldytos valdos tapo zinomos kaip Al Andalus Nesitaikstydamas su saracenu invazija Karolis Didysis sulaike ju verzimasi ir 795 m Katalonijos siaurineje dalyje sukure Ispanijos marka Velesniaisiais amziais Ispanijos markoje reiskesi feodalinis susiskaldymas Ji buvo susiskaldziusi į visa eile smulkiu grafysciu tokiu kaip Barselonos Urgelio ir kt Taciau daugumoje ju ilgainiui įsigalejo viena kurios pradininku laikomas 870 897 m Markos kunigaiksciai palaipsniui atitolo nuo Franku imperijos 987 m vietos valdovai jau nebeprisieke istikimybes frankams XII a pradzioje aptinkamas ir ankstyvasis Katalonijos kaip regiono paminejimas tuometinis Barselonos grafas vadinamas katalonu kunigaiksciu lot dux catalanensis Aragono karuna Nuo XII a Katalonijos grafai suartejo su gretima Aragono karalyste Aragono karaliui 1137 m pasitraukus į vienuolyste Barselonos grafas vede mazamete jo dukra Petronilja taip tapdamas Aragono karaliumi Tokiu budu sukurta dinastine unija vadinama Ja sudare dvi atskiros valstybes su skirtingomis teisinemis ir politinemis sistemomis bei atskira teritorine administracija Nuo tada Barselonos grafu valdytos zemes buvo apjungtos į vientisa vieneta zinoma kaip XIII XV a Aragono karuna tapo viena galingiausiu Europos politiniu galiu Katalonija turejusi priejima prie juros ir uostus buvo ypac aktyvi plesdama valstybes teritorijas Ji aktyviai vykde rekonkista Naujai is musulmonu atkariautos zemes tapo zinomos kaip Naujoji Katalonija o dar pieciau 1238 m suformuota tapusi treciaja valstybes sudetine dalimi Taip pat buvo vykdoma jurine ekspansija valstybe uzvalde Balearu salas 1231 Sicilija 1282 Sardinija 1297 Andora 1396 ir galiausiai Neapolio karalyste 1442 Naujieji laikai1410 m mirus Aragono karaliui baigesi Barselonos dinastija ir nauju valdovu tapo Ferdinandas I is kastiliskos Trastamaru dinastijos Tuometine Katalonija patyre nemaza socialine bei ekonomine krize kuri reiskesi valstieciu remenca sukilimais karais ir net teritoriju netektimis Naujoji dinastija suartino Aragona ir Katalonija su Kastilija Galutinį zingsnį zenge kuris sukure dinastine unija su Kastilija o veliau ir Ispanijos karalyste Nepaisant to Katalonijos kunigaikstyste iki pat XVIII a islaike autonomija per atskira teisine sistema administravima ir pinigus Didieji geografiniai atradimai stipriai paveike Katalonijos ekonomika Prekybai ir ekonomikai persikoncentravus į Atlantine sistema sumenko Vidurzemio juros prekyba taigi ir Katalonijos galia Aragono karunos zemese sustiprejo Valensija kurios uostams buvo patogiau vydyti atlantine prekyba Pati Katalonija marginalizavosi silpnejo jos tapatybe suklestejo neigiami reiskiniai tokie kaip piratavimas ar plesikavimas Nepaisant to katalonai arsiai gyne savo teises ir priesinosi Ispanijoje stiprejancioms centralizacijos tendencijoms Jie neleido didinti mokesciu Pilypo IV laikais Vykstant Trisdesimties metu karui 1618 1648 katalonai priesinosi Ispanijos valdziai o karo pabaigoje netgi susivienijo su Prancuzija ir netgi savavaliskai paskelbe Katalonu Respublika Tai vadinamasis Sukilimas baigesi Ispanijos kontroles atkurimu Katalonijoje ir siaurines krasto dalies perdavimu Prancuzijai 1659 m Ten suformuota Rusijono provincija XVIII a zymejo dar didesnius katalonu teisiu ir laisviu suvarzymus Po Katalonijai nesekmingo Ispanijos įpedinystes karo 1714 m karalius panaikino Katalonijos autonomija paleido kortesa ir net perkele Barselonos universiteta Dar veliau katalonu kalba buvo isstumta is pradinio bei vidurinio svietimo Naujausieji laikaiXIX a pradzioje į Katalonija įsiverze revoliucines Prancuzijos armija kuri nepaisant aktyvaus priesinimosi 1812 m prijunge krasta prie Prancuzijos Imperijos ir valde keleta metu Tiesa Napoleonas katalonams trumpam sugrazino autonomija Prancuzu valdziai pasibaigus 1814 m katalonai įsivele į tikedamiesi gauti daugiau teisiu ir autonomijos Ispanijos sudetyje Taciau ju viltys nepasiteisino Nepaisant politinio nestabilumo XIX a Katalonija sparciai vyste ekonomika ir industrializacija tapdama pirmaujanciu pramoniniu regionu Europoje Cia dygo naujos gamyklos daugejo gyventoju Tai stiprino vietos zmoniu savimone sudare prielaidas klesteti kulturai bei tapatybei o galiausiai issivystyti ir katalonu nacionalizmui XX a pirmoji puse zymejo didziausia katalonu stiliaus meno suklestejima kuris prasiverze vietos architektu ir dailininku kuryboje Sis straipsnis apie istorija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį