Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Perikarditas lot pericarditis širdiplėvės uždegimas kurį gali sukelti virusai bakterijos grybai kartais ligos priežastis
Perikarditas
Perikarditas (lot. pericarditis) – širdiplėvės uždegimas, kurį gali sukelti virusai, bakterijos, grybai, kartais ligos priežastis lieka neaiški.
Priklausomai nuo to, kaip greitai išsivystė susirgimas ir kiek laiko jis truko, skiriamas ūmus (trunka mažiau negu 6 sav.), poūmis ir lėtinis perikarditas. Dažniausiai perikardito eiga yra ūminė. Ūminis perikarditas gali būti fibrininis (sausasis) ir šlapiasis. Lėtinis perikarditas gali būti šlapiasis, sąauginis ir konstrikcinis. Pagal tai, koks skystis kaupiasi širdiplėvėje, skiriamas serozinis, pūlinis, kazeozinis, kraujingas ir kt. perikarditai. Kliniškai ūminis perikarditas diagnozuojamas 1 iš 1000 ligoninėje gydomų pacientų.
Ūminis perikarditas
Ūminį perikarditą gali sukelti virusai (idiopatinis perikarditas), bakterijos, grybai arba priežastis lieka neaiški. Infektas į perikardą patenka su krauju bei iš kaimyninių organų – pleuros, tarpuplaučio, širdies vožtuvų bei miokardo infekcijos židinių. Ūminis perikarditas, kuris gali būti sausasis, t. y., širdiplėvės ertmėje skysčio nedaugėja, o dėl uždegimo sudirgę lapeliai trinasi vienas į kitą ir sukelia skausmą; ir šlapiasis, kai širdiplėvėje susikaupia skysčio, tada sudirginti lapeliai skysčio atitolinami vienas nuo kito, ir skausmas išnyksta. Jei širdiplėvėje kaupiasi labai daug skysčio, pradedama spausti širdis, sutrikdoma jos kaip siurblio funkcija, į ją mažiau patenka kraujo, todėl mažiau kraujo širdis išmeta į vidaus organus. Jei visa tai vyksta labai greitai, širdiplėvė nespėja temptis ir net nedidelis skysčio kiekis gali sukelti širdies suspaudimą. Dėl per mažai išmetamo kraujo į aortą krenta spaudimas, vystosi ūminis širdies nepakankamumas.
Pagal uždegiminio skysčio (eksudato) pobūdį perikarditas skirstomas į serozinį, serozinį – fibrininį (reaktyvus miokardo infarkto vietoje, esant ), pūlinį (sukeltas bakterijų) ir hemoraginį. Serozinį – fibrininį arba hemoraginį eskudatą ir perikardo uždegiminę reakciją gali sukelti naviko metastazės.
Serozinis perikarditas
Serozinis perikarditas – tai parietalinio lapelio ir epikardito uždegimas su nedidele neutrofilinių granulocitų, limfocitų ir makrofagų infiltracija. Ertmėje skystis kaupiasi pamažu, jo būna nedaug (50– 200 ml). Uždegiminis skystis paprastai rezorbuojasi, organizuojasi ir retkarčiais sudaro sąaugų. Dažniausiai jis yra susijęs su neinfekcinėmis ligomis bei sindromais: , sistemine raudonąja , , poinfarktiniu sindromu. Kartais nustatoma aiški virusinė infekcija: viršutinių kvėpavimo takų ligos, ; tada perikarditas gali būti kaip vyraujantis infekcijos židinys. Iš uždegimo skysčio gali būti išskirtas virusas. Kartais, ypač jaunų žmonių, virusinis perikarditas gali būti kaip pirminis pažeidimas. Neretai serozinio perikardito etiologija lieka nežinoma.
Serozinis - fibrininis perikarditas ir fibrininis perikarditas
Serozinis - fibrininis perikarditas ir fibrininis perikarditas – tai dažniausios perikardo (širdiplėvės) uždegimo formos. Svarbiausios jų priežastys yra miokardo infarktas ir poinfarktinis (Dressler) sindromas, virusinė infekcija, tuberkuliozė, , krūtinės ląstos švitinimas jonizuojančiais spinduliais, , sisteminė raudonoji vilkligė, krūtinės ląstos trauma bei įvairios chirurginės atviros širdies intervencijos. Dažnai perikarditą sukelia enterovirusai, Coxsackie A ir B virusų, poliovirusų sukeltas perikarditas būna serozinis ar serozinis – fibrininis (serozinis – hemoraginis), neretai kartu ir su miokarditu, ir gali pereiti į dilatacinę . Kartais nustatoma prieš tai buvusi ūminė virusinė infekcija (pvz., viršutinių kvėpavimo takų liga, , tymai, vėjaraupiai). Sergant tokiu perikarditu, dažniausiai serozinis uždegiminis skystis rezorbuojasi, nesukeldamas šiek tiek ryškesnės klinikinės simptomatikos. Fibrininis uždegimo skystis gali rezorbuotis arba organizuotis, ir sudaryti perikardo (širdiplėvės) lapelių sąaugų arba ertmė obliteruotis (vadinamasis adhezinis perikarditas).
Pūlinis perikarditas
Pūlinis perikarditas pasireiškia patekus į širdiplėvės ertmę bakterijų – stafilokokų, streptokokų, pneumokokų, meningokokų bei, kitų gramteigiamų ir gramneigiamų (H. influenzae, E. coli, Pseudomonas aeruginosa, Klebsiella pneumoniae) sukėlėjų: 1) tiesiogiai iš kaimyninių organų ir audinių, kai yra krūtinplėvės ertmės empiema, skiltinis plaučių uždegimas, tarpuplaučio infekcija, infekcinis endokarditas, iš kurio žiedinis pūlinys išplinta per miokardą arba aortą; 2) per kraują; 3) per limfą arba tiesiogiai – atliekant . Sukėlėjų visais šiais būdais patenka lengviau, kai gydoma imunosuperesantais. Pūlinio uždegimo skysčio prisirenka 400–500 ml, ir gali ištikti širdies tamponada (širdies sustojimas). Makroskopiškai – širdiplėvės lapelių paviršius paraudęs, grūdėtas, dengtas uždegiminiu skysčiu, mikroskopiškai – ūminis pūlinis uždegimas. Kartais uždegimas išplinta į aplinkinius audinius - mediastinoperikarditas. Dažniausiai, uždegiminiam skysčiui organizuojantis, susidaro konstrikcinis perikarditas.
Hemoraginis perikarditas
Hemoraginis perikarditas – kai fibriniame arba pūliniame uždegimo skystyje yra kraujo priemaiša. Dažniausiai taip būna sergant tuberkulioze arba navikais, taip pat hemoragine diateze arba po širdies operacijų. Paprastai sergančiojo naviko skystyje būna navikinių ląstelių. Jos nuskaitomos citologiškai.
Kai infektas patenka iš tracheobronchinių limfmazgių arba su krauju, ankstyvosiose fazėse buvęs fibrininis arba serozinis – fibrininis tuberkuliozinis perikarditas poūmiu periodu pereina į kazeozinį perikarditą. Šiam būdinga tuberkuliozinės granulomos ir kazeozinė jų nekrozė. Toks perikarditas dažniausiai pereina į chroninį fibrozinį kalkėjantį konstrikcinį perikarditą.
Chroninis perikarditas
Chroninis perikarditas – tai ūminio perikardito gijimo etapas. Fibroziniai pokyčiai, kai yra sąaugų tarp parietalinio ir visceralinio lapelių bei sąaugų su aplinkiniais audiniais, apibūdinami kaip adhezinis perikarditas. Sąaugos būna dalinės arba yra obliteravusi visa širdiplėvės ertmė plonu, lengvai atsiskiriančiu jungiamojo audinio sluoksniu. Kiekvieną kart širdis susitraukdama širdis traukiama ne tik parietalinio širdiplėvės lapelio link, bet ir prie prisitvirtinusių aplinkinių audinių. Dėl didelės perkrovos širdis hipertrofuoja (asimetriškai padidėja) bei išsiplečia ir gali imituoti idiopatinę dilatacinę – kongestinę kardiomiopatiją. Galiausiai išryškėja širdies nepakankamumas.
Konstrikcinis perikarditas
Konstrikcinis perikarditas – tai ryškus fibrozuojantis širdiplėvės pokytis, todėl suspaudžiama širdis ir sutrinka kraujo pratekėjimas. Trečdalis tokių perikarditų siejama su ankstesne tarpuplaučio spinduline terapija ir širdies chirurginėmis intervencijomis, kiti – su tuberkulioze bei pūline infekcija.
Makroskopiškai abu širdiplėvės sluoksniai yra fibroziški, sustorėję (nuo 0,5 cm iki 3 cm), ertmė obliteravusi, angos suspaustos. Į fibrozinį futliarą paprastai atsideda kalcio nuosėdų. Lyg įmūryta randiniame audinyje širdis negali hipertrofuoti ir išsiplėsti. Ir nors yra nepakankamumas, širdis maža, veninio kraujo priteka mažai, nuo rigidiško perikardo (širdiplėvės) priklauso širdies diastolinis tūris. Veninis spaudimas didelis, minutinis tūris ir pulso spaudimas maži, susilaiko skysčiai: ascitas ir periferinė edema.
Labai svarbu konstrikcinį perikarditą atskirti nuo restrikcinės infiltracinės kardiomiopatijos, nes šis perikarditas gydomas chirurgiškai – atliekama spaudžiančio fibrozinio audinio totalinė perikardektomija. Be kitų tyrimo metodų, diagnostikai svarbus endomiokardo biopsinės medžiagos tyrimas.
Lėtinis perikarditas
Lėtiniu perikarditu su širdies suspaudimu vadinamas lėtinis procesas, kai širdiplėvės ertmė išsitampo ir joje gali susikaupti net 3 litrai skysčio. Kraujas pradeda kauptis venose, gali atsirasti kojų tinimai, padidėti pilvas. Kai kada širdiplėvėje nesikaupia skystis, o širdiplėvės lapeliai suauga, ir tai irgi trukdo širdžiai dirbti, širdis „nebeslysta”. Lapeliai gali sukalkėti, o tai savo ruožtu dar pasunkina širdies darbą – širdis tarsi atsiduria šarvuose. Esant tokiai padėčiai vystosi lėtinis širdies nepakankamumas. Sergant ūminiu perikarditu galima visiškai pasveikti, sergant lėtiniu perikarditu dažniausiai vystosi širdies nepakankamumas, kurio vystymąsi gydant galime pristabdyti.
Ligos priežastys
Dažniausiai perikardito priežastis nėra nustatoma (tai vadinamasis idiopatinis perikarditas). Manoma, jog su susirgimo atsiradimu yra susiję virusai. Neretai perikarditas atsiranda visai netrukus po persirgto miokardo infarkto, pažeidus širdies raumenį. Kaip priežastys kartais įvardijami ir kiti veiksniai: įvairios sisteminės uždegiminės ligos (pvz., reumatoidinis artritas), širdies pažeidimas traumos metu, tuberkuliozė, AIDS.
Simptomai
Perikarditas paprastai trunka keletą savaičių. Vienas pagrindinių tipiškų ligos simptomų – tai stiprus, aštrus skausmas už krūtinkaulio ar kairėje krūtinės pusėje (skausmas gali būti ir kitokio pobūdžio, pvz., maudžiantis). Skausmas stiprėja gulint ar įkvepiant. Šie simptomai reiškiasi ligos pradžioje, kai širdiplėvėje dar nebūna pradėjęs kauptis skystis. Vėliau skausmas aprimsta, vystosi šlapiasis perikarditas. Būdingas dusulys, kosulys, širdies plakimo epizodai. Ligai užsitęsus širdiplėvė standėja, tampa neelastinga, susidaro sąaugos, trukdančios normalų širdies darbą.
Diagnostika
Į gydytoją būtina kreiptis tik atsiradus naujam skausmui krūtinėje. Liga diagnozuojama įvertinus esančius simptomus, fizinio ištyrimo duomenis, atlikus laboratorinius ir instrumentinius tyrimus. Laboratorinių tyrimų metu gali būti nustatyta, ar organizme yra infekcija. Instrumentinių tyrimų pagalba (elektrokardiograma, širdies ultragarsinis tyrimas, krūtinės ląstos rentgenograma, kompiuterinė tomograma) nustatomas skysčio kaupimasis perikarde (jei yra), susirgimas atskiriamas nuo kitų širdies ligų, pvz., miokardo infarkto.
Gydymas
Gydymo pasirinkimas priklauso nuo ligą sukėlusios priežasties bei ligos sunkumo. Lengvos eigos susirgimas gali pagerėti ir negydomas. Dažniausiai gydymui vartojami medikamentai uždegimo ir skysčių kaupimosi mažinimui. Gali būti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (ibuprofenas, aspirinas), narkotiniai analgetikai, colchicinas, steroidiniai vaistai, kortikosteroidai. Jei širdiplėvės ertmėje kaupiasi labai daug skysčio, tai kartais tenka atlikti perikardo punkciją: su adata įduriama į širdiplėvės ertmę ir ištraukiamas skystis. Jei skystis kaupiasi lėtai (lėtinis perikarditas), tai tokias procedūras tenka kartoti arba net paliekamas specialus vamzdelis širdiplėvės ertmėje. Jei širdiplėvė labai kalkėja, ryškiai apsunkindama širdies darbą, operuojama – pašalinama širdiplėvė.
Literatūra
- E. Stalioraitytė, R. Ptašekas, D. Pangonytė, J. Lašienė, L. Griciūtė, R. Gailys, M. Simanaitis, A. Laurinavičius, Z. Stukonienė, „Pataloginė anatomija“, „Naujas LANKAS“, Kaunas, 2001 m., ISBN 9955-03-095-X
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Perikarditas, Kas yra Perikarditas? Ką reiškia Perikarditas?
Perikarditas lot pericarditis sirdipleves uzdegimas kurį gali sukelti virusai bakterijos grybai kartais ligos priezastis lieka neaiski Parodytoje elektrokardiogramoje EKG matomi perikardito pozymiai Priklausomai nuo to kaip greitai issivyste susirgimas ir kiek laiko jis truko skiriamas umus trunka maziau negu 6 sav poumis ir letinis perikarditas Dazniausiai perikardito eiga yra umine uminis perikarditas gali buti fibrininis sausasis ir slapiasis Letinis perikarditas gali buti slapiasis saauginis ir konstrikcinis Pagal tai koks skystis kaupiasi sirdipleveje skiriamas serozinis pulinis kazeozinis kraujingas ir kt perikarditai Kliniskai uminis perikarditas diagnozuojamas 1 is 1000 ligonineje gydomu pacientu uminis perikarditasuminį perikardita gali sukelti virusai idiopatinis perikarditas bakterijos grybai arba priezastis lieka neaiski Infektas į perikarda patenka su krauju bei is kaimyniniu organu pleuros tarpuplaucio sirdies voztuvu bei miokardo infekcijos zidiniu uminis perikarditas kuris gali buti sausasis t y sirdipleves ertmeje skyscio nedaugeja o del uzdegimo sudirge lapeliai trinasi vienas į kita ir sukelia skausma ir slapiasis kai sirdipleveje susikaupia skyscio tada sudirginti lapeliai skyscio atitolinami vienas nuo kito ir skausmas isnyksta Jei sirdipleveje kaupiasi labai daug skyscio pradedama spausti sirdis sutrikdoma jos kaip siurblio funkcija į ja maziau patenka kraujo todel maziau kraujo sirdis ismeta į vidaus organus Jei visa tai vyksta labai greitai sirdipleve nespeja temptis ir net nedidelis skyscio kiekis gali sukelti sirdies suspaudima Del per mazai ismetamo kraujo į aorta krenta spaudimas vystosi uminis sirdies nepakankamumas Pagal uzdegiminio skyscio eksudato pobudį perikarditas skirstomas į serozinį serozinį fibrininį reaktyvus miokardo infarkto vietoje esant pulinį sukeltas bakteriju ir hemoraginį Serozinį fibrininį arba hemoraginį eskudata ir perikardo uzdegimine reakcija gali sukelti naviko metastazes Serozinis perikarditas Serozinis perikarditas tai parietalinio lapelio ir epikardito uzdegimas su nedidele neutrofiliniu granulocitu limfocitu ir makrofagu infiltracija Ertmeje skystis kaupiasi pamazu jo buna nedaug 50 200 ml Uzdegiminis skystis paprastai rezorbuojasi organizuojasi ir retkarciais sudaro saaugu Dazniausiai jis yra susijes su neinfekcinemis ligomis bei sindromais sistemine raudonaja poinfarktiniu sindromu Kartais nustatoma aiski virusine infekcija virsutiniu kvepavimo taku ligos tada perikarditas gali buti kaip vyraujantis infekcijos zidinys Is uzdegimo skyscio gali buti isskirtas virusas Kartais ypac jaunu zmoniu virusinis perikarditas gali buti kaip pirminis pazeidimas Neretai serozinio perikardito etiologija lieka nezinoma Serozinis fibrininis perikarditas ir fibrininis perikarditas Serozinis fibrininis perikarditas ir fibrininis perikarditas tai dazniausios perikardo sirdipleves uzdegimo formos Svarbiausios ju priezastys yra miokardo infarktas ir poinfarktinis Dressler sindromas virusine infekcija tuberkulioze krutines lastos svitinimas jonizuojanciais spinduliais sistemine raudonoji vilklige krutines lastos trauma bei įvairios chirurgines atviros sirdies intervencijos Daznai perikardita sukelia enterovirusai Coxsackie A ir B virusu poliovirusu sukeltas perikarditas buna serozinis ar serozinis fibrininis serozinis hemoraginis neretai kartu ir su miokarditu ir gali pereiti į dilatacine Kartais nustatoma pries tai buvusi umine virusine infekcija pvz virsutiniu kvepavimo taku liga tymai vejaraupiai Sergant tokiu perikarditu dazniausiai serozinis uzdegiminis skystis rezorbuojasi nesukeldamas siek tiek ryskesnes klinikines simptomatikos Fibrininis uzdegimo skystis gali rezorbuotis arba organizuotis ir sudaryti perikardo sirdipleves lapeliu saaugu arba ertme obliteruotis vadinamasis adhezinis perikarditas Pulinis perikarditas Pulinis perikarditas pasireiskia patekus į sirdipleves ertme bakteriju stafilokoku streptokoku pneumokoku meningokoku bei kitu gramteigiamu ir gramneigiamu H influenzae E coli Pseudomonas aeruginosa Klebsiella pneumoniae sukeleju 1 tiesiogiai is kaimyniniu organu ir audiniu kai yra krutinpleves ertmes empiema skiltinis plauciu uzdegimas tarpuplaucio infekcija infekcinis endokarditas is kurio ziedinis pulinys isplinta per miokarda arba aorta 2 per krauja 3 per limfa arba tiesiogiai atliekant Sukeleju visais siais budais patenka lengviau kai gydoma imunosuperesantais Pulinio uzdegimo skyscio prisirenka 400 500 ml ir gali istikti sirdies tamponada sirdies sustojimas Makroskopiskai sirdipleves lapeliu pavirsius paraudes grudetas dengtas uzdegiminiu skysciu mikroskopiskai uminis pulinis uzdegimas Kartais uzdegimas isplinta į aplinkinius audinius mediastinoperikarditas Dazniausiai uzdegiminiam skysciui organizuojantis susidaro konstrikcinis perikarditas Hemoraginis perikarditas Tuberkuliozinis perikarditas Hemoraginis perikarditas kai fibriniame arba puliniame uzdegimo skystyje yra kraujo priemaisa Dazniausiai taip buna sergant tuberkulioze arba navikais taip pat hemoragine diateze arba po sirdies operaciju Paprastai serganciojo naviko skystyje buna navikiniu lasteliu Jos nuskaitomos citologiskai Kai infektas patenka is tracheobronchiniu limfmazgiu arba su krauju ankstyvosiose fazese buves fibrininis arba serozinis fibrininis tuberkuliozinis perikarditas poumiu periodu pereina į kazeozinį perikardita Siam budinga tuberkuliozines granulomos ir kazeozine ju nekroze Toks perikarditas dazniausiai pereina į chroninį fibrozinį kalkejantį konstrikcinį perikardita Chroninis perikarditas Chroninis perikarditas Chroninis perikarditas tai uminio perikardito gijimo etapas Fibroziniai pokyciai kai yra saaugu tarp parietalinio ir visceralinio lapeliu bei saaugu su aplinkiniais audiniais apibudinami kaip adhezinis perikarditas Saaugos buna dalines arba yra obliteravusi visa sirdipleves ertme plonu lengvai atsiskirianciu jungiamojo audinio sluoksniu Kiekviena kart sirdis susitraukdama sirdis traukiama ne tik parietalinio sirdipleves lapelio link bet ir prie prisitvirtinusiu aplinkiniu audiniu Del dideles perkrovos sirdis hipertrofuoja asimetriskai padideja bei issiplecia ir gali imituoti idiopatine dilatacine kongestine kardiomiopatija Galiausiai isryskeja sirdies nepakankamumas Konstrikcinis perikarditas Konstrikcinis perikarditas tai ryskus fibrozuojantis sirdipleves pokytis todel suspaudziama sirdis ir sutrinka kraujo pratekejimas Trecdalis tokiu perikarditu siejama su ankstesne tarpuplaucio spinduline terapija ir sirdies chirurginemis intervencijomis kiti su tuberkulioze bei puline infekcija Makroskopiskai abu sirdipleves sluoksniai yra fibroziski sustoreje nuo 0 5 cm iki 3 cm ertme obliteravusi angos suspaustos Į fibrozinį futliara paprastai atsideda kalcio nuosedu Lyg įmuryta randiniame audinyje sirdis negali hipertrofuoti ir issiplesti Ir nors yra nepakankamumas sirdis maza veninio kraujo priteka mazai nuo rigidisko perikardo sirdipleves priklauso sirdies diastolinis turis Veninis spaudimas didelis minutinis turis ir pulso spaudimas mazi susilaiko skysciai ascitas ir periferine edema Labai svarbu konstrikcinį perikardita atskirti nuo restrikcines infiltracines kardiomiopatijos nes sis perikarditas gydomas chirurgiskai atliekama spaudziancio fibrozinio audinio totaline perikardektomija Be kitu tyrimo metodu diagnostikai svarbus endomiokardo biopsines medziagos tyrimas Letinis perikarditasLetiniu perikarditu su sirdies suspaudimu vadinamas letinis procesas kai sirdipleves ertme issitampo ir joje gali susikaupti net 3 litrai skyscio Kraujas pradeda kauptis venose gali atsirasti koju tinimai padideti pilvas Kai kada sirdipleveje nesikaupia skystis o sirdipleves lapeliai suauga ir tai irgi trukdo sirdziai dirbti sirdis nebeslysta Lapeliai gali sukalketi o tai savo ruoztu dar pasunkina sirdies darba sirdis tarsi atsiduria sarvuose Esant tokiai padeciai vystosi letinis sirdies nepakankamumas Sergant uminiu perikarditu galima visiskai pasveikti sergant letiniu perikarditu dazniausiai vystosi sirdies nepakankamumas kurio vystymasi gydant galime pristabdyti Ligos priezastysDazniausiai perikardito priezastis nera nustatoma tai vadinamasis idiopatinis perikarditas Manoma jog su susirgimo atsiradimu yra susije virusai Neretai perikarditas atsiranda visai netrukus po persirgto miokardo infarkto pazeidus sirdies raumenį Kaip priezastys kartais įvardijami ir kiti veiksniai įvairios sistemines uzdegimines ligos pvz reumatoidinis artritas sirdies pazeidimas traumos metu tuberkulioze AIDS SimptomaiPerikarditas paprastai trunka keleta savaiciu Vienas pagrindiniu tipisku ligos simptomu tai stiprus astrus skausmas uz krutinkaulio ar kaireje krutines puseje skausmas gali buti ir kitokio pobudzio pvz maudziantis Skausmas stipreja gulint ar įkvepiant Sie simptomai reiskiasi ligos pradzioje kai sirdipleveje dar nebuna pradejes kauptis skystis Veliau skausmas aprimsta vystosi slapiasis perikarditas Budingas dusulys kosulys sirdies plakimo epizodai Ligai uzsitesus sirdipleve standeja tampa neelastinga susidaro saaugos trukdancios normalu sirdies darba DiagnostikaĮ gydytoja butina kreiptis tik atsiradus naujam skausmui krutineje Liga diagnozuojama įvertinus esancius simptomus fizinio istyrimo duomenis atlikus laboratorinius ir instrumentinius tyrimus Laboratoriniu tyrimu metu gali buti nustatyta ar organizme yra infekcija Instrumentiniu tyrimu pagalba elektrokardiograma sirdies ultragarsinis tyrimas krutines lastos rentgenograma kompiuterine tomograma nustatomas skyscio kaupimasis perikarde jei yra susirgimas atskiriamas nuo kitu sirdies ligu pvz miokardo infarkto GydymasGydymo pasirinkimas priklauso nuo liga sukelusios priezasties bei ligos sunkumo Lengvos eigos susirgimas gali pagereti ir negydomas Dazniausiai gydymui vartojami medikamentai uzdegimo ir skysciu kaupimosi mazinimui Gali buti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uzdegimo ibuprofenas aspirinas narkotiniai analgetikai colchicinas steroidiniai vaistai kortikosteroidai Jei sirdipleves ertmeje kaupiasi labai daug skyscio tai kartais tenka atlikti perikardo punkcija su adata įduriama į sirdipleves ertme ir istraukiamas skystis Jei skystis kaupiasi letai letinis perikarditas tai tokias proceduras tenka kartoti arba net paliekamas specialus vamzdelis sirdipleves ertmeje Jei sirdipleve labai kalkeja ryskiai apsunkindama sirdies darba operuojama pasalinama sirdipleve LiteraturaE Stalioraityte R Ptasekas D Pangonyte J Lasiene L Griciute R Gailys M Simanaitis A Laurinavicius Z Stukoniene Patalogine anatomija Naujas LANKAS Kaunas 2001 m ISBN 9955 03 095 X