Endokarditas

Endokarditas (lot. endocarditis) – širdies vidinio dangalo (endokardo) uždegimas. Paprastai būna kartu su širdies raumens uždegimu – miokarditu.

Priežastys

Infekcinis endokarditas – dažniausiai pažeidžia aortos arba dviburį vožtuvus, arba abu. Izoliuotas dviburio vožtuvo pažeidimas dažnesnis moterims negu vyrams, aortos vožtuvo – vyrams. Dažniausia ligos priežastis – reumatas, kuris pažeidžia širdies vožtuvų endokardą (80–90% sergančiųjų).

Narkomanams dažnai pažeidžiamas triburis vožtuvas. Dešiniosios ir kairiosios širdies pusių vožtuvai kartu pažeidžiami 2-7 proc atvejų. Ant vožtuvų ties burių ar pusmėnulių užsidarymo kraštu susidaro nuo smulkių iki kelių centimetrų dydžio vegetacijų iš kraujo plokštelių, fibrino, leukocitų, ląstelių detrito su mikroorganizmais. Mikroorganizmai lokalizuojasi fibrino pakraštyje, kuris kontaktuoja su kraujo srove. Vožtuvai po vegetacijos būna pabrinkę, infiltruoti uždegimo ląstelėmis.. Kartais audinys nekrozuoja, burės (pusmėnuliniai vožtuvėliai) perforuoja, dėl to pasireiškia vožtuvo nesandarumas. Procesas gali išplisti į vožtuvų žiedą, pasieninį endikardą ir net miokardą bei sausgyslinius siūlus. Gydant antibiotikais, vegetacijos pamažu perauga granuliaciniu audiniu, bakterijos fagocituojamos, galiausiai vegetacijos hialinizuojasi endotelizuojasi ir sukalkėja. Vožtuvai daugiau ar mažiau deformuojasi.

Ligos eiga

Daugiausia pažeidžiami širdies vožtuvai: čia vyksta nekrozė, jie išopėja. Ant pažeistų vožtuvų susidaro trombų, kurie gali atitrūkti ir užkimšti smegenų, inkstų ar blužnies arterijas, sukeldami šių organų infarktą, Gana dažnai ligą sukelia ; tuomet pažeidžiamas širdies skilvelių sienelių endokardas; širdies ydų dažniausiai neatsiranda. Liga gali kilti ir po miokardo infarkto, širdies traumos, nuo kitos sunkios ligos išsekusiam ligoniui.

Infekcinis endokarditas – endokardo pažeidimas, kai širdies vožtuvus apninka mikroorganizmai ir yra bakteriemija. Iki antibiotikų eros tai buvo nepagydoma ir beveik visuomet mirtina liga. dabar apie 90 proc ligonių gali pasveikti, nors daliai jų tenka įsodinti dirbtinius vožtuvus. Pagal klinikinę eigą skiriamas ūminis ir poūmis endokarditas

Dažniausias sukėlėjas yra bakterijos, todėl jis dar vadinamas bakteriniu endokarditu. Kartais infekcinį endokarditą gali sukelti ir grybai (lot. Candida Aspergillus), chlamidijos bei riketsijos. Ūminį infekcinį endokarditą sukelia pūliniai mikroorganizmai, Staphylococcus aureus, Streptococcus faecalis .

Simptomai

Ligoniui būna uždegimo, širdies negalavimo požymiai:

• Krečia šaltis
• Skauda sąnarius
• Apetito stoka
• Karščiavimas
• Širdies nepakankamumas problemos įvardijimas.
• Juosmens skausmas
• Dažnas širdies plakimas
• Odos mėlynės
• Silpnumas
• „balintos kavos“ odos spalva, kraujo išsiliejimo dėmelės (petechijos) odoje, apatinio voko junginėje, ant gomurio, po nagais (vadinamasis „rakšties fenomenas“);
• dusulys, kraujo sąstovis, kiti širdies ydos simptomai;
• pilvo padidėjimas, skausmai;
• tinimai, paakių paburkimas (esant inkstų pakenkimui);
• galvos skausmai, traukuliai (dėl galvos smegenų kraujagyslių pakenkimo, kraujo išsiliejimo).

Gydytojas ligą gali įtarti įvertinęs nusiskundimus, išsiaiškinęs susirgimo aplinkybes, kruopščiai ištyręs pacientą (klausant širdį stetoskopu girdimas ūžesys, sukeltas vožtuvų pakenkimo; čiuopiant pilvą nustatoma padidėjusi blužnis).

Tyrimas

Tyrime padeda ligos simptomų išryškėjimas, eiga, ligonio apžiūra, širdies echoskopija, bakterijų paieška kraujyje, nespecifiniai uždegimo rodikliai kraujyje. Tiriant ligonį, gali būti girdimi širdies ūžesiai. Infekcinį endokarditą patvirtina sekantys tyrimai:

• kraujo pasėlis (nustatomas kraujyje esantis ligos sukėlėjas);
• echokardioskopija (galima matyti širdies struktūrų pakitimus – vožtuvų pakenkimą, vegetacijas);
• kraujo tyrimas (nustatomas uždegimo rodiklių padidėjimas);
• rentgenologiniai tyrimai – krūtinės ląstos rentgenografija, galvos smegenų ir pilvo kompiuterinė tomografija (aptinkami embolai, kraujo išsiliejimas);
• rengenokontrastinė kateterizacija (per kateterį į širdies ertmes suleidus dažo, įvertinamas jų dydis, veikla)

Eil nr	Pavadinimas Lietuvių k	Pavadinimas Lotynų k	Pavadinimas Anglų k
1.	Aorta	Aorte	Aorta
2.	Plaučių arterijos vožtuvas	Pulmonalis arterija valva	The upper vein is blank
3.	Dešinysis prieširdis	Artrium dextrum	Pulmonary valve
4.	Triburis vožtuvas	Valva atrioventricularis dextra	Tricuspid valve
5.	Dešinysis skilvelis	Ventriculus dexter	The right ventricle
6.	Apatinė tuščioji vena	V. cava inferior	Lower blank vein
7.	Plaučių arterija	Pulmonalis arteria	Pulmonary artery
8.	Plaučių vena	Pulmonalis venus	Pulmonary vein
9.	Kairysis prieširdis	Atrium sinistrum	The left atrium
10.	Aortos vožtuvas	Valva aortae	Aortic valve
11.	Mitralinis vožtuvas	Valva mitralis	Mitral valve
12	Kairysis skilvelis	Ventriculus sinister	The left ventricle

Gydymas

Kaip ir esant širdies nepakankamumui, ligoniui ribojama druska ir skysčiai bei fizinis aktyvumas. Gydoma antibiotikais (priklausomai nuo ligos sukelėjo), priešuždegiminiais vaistais, kartais gliukokortikoidais.

• Jei ligos sukėlėjai yra streptokokai, skiriami dviejų antibiotikų deriniai – penicilinas ir gentamicinas injekcijomis į veną; kai yra alergija penicilinui, jis keičiamas į cefalosporiną arba imipenemą.
• Jei ligos sukėlėjai stafilokokai, taikomi trijų antibiotikų deriniai – penicilinazei atsparus izoksazopenicilinas (oksacilinas, nafticilinas), gentamicinas. Gydymas trunka mažiausiai 4-6 savaitės bei papildomas 2 savaites, susireguliavus temperatūrai. Kai kuriais atvejais reikia operuoti – pakeisti suardytą vožtuvą nauju, t.y vožtuvo protezu.

Skiriamos kardialinės ir ekstrakardialinės komplikacijos. Kai yra ūminis infekcinis endokarditas, pažeisti iki tol buvę normalūs vožtuvai greitai suardomi, ir ligonis gali mirti per 6 savaites nuo ūminio širdies nepakankamumo arba neįveiktos infekcijos. Svarbiausia kardialinė poūmio infekcinio endokardito komplikacija yra kongestinis širdies nepakankamumas (tai dažniausia mirties priežastis gydant ar po gydymo)dėl nesandarių išopėjusių bei perforavusių vožtuvų ir kraujo regurgitacijos arba stenozės, jei vegetacijos stambios, bei infekcinio miokardito. Kartais gali prasidėti miokardo abscesas su nuo jo lokalizacijos priklausomomis komplikacijomis, įskaitant ir perikarditą ar infarktą dėl embolo vainikinėje arterijoje .

Ekstrakardialinės komplikacijos-tai židininis nekrozinis glomerulonefritas, emboliniai inkstų taip kitų didžiojo kraujo apytakos rato organų infarktai. Antibakterinė terapija efektyviai sumažina sergamumą ir mirštamumą. Tačiau prognozė priklauso nuo nustatyto mikroorganizmo išplitimo ir laiko, kada infekcija pradėta gydyti .25-40 proc Staphylococcus aureus sukeltų endokarditų dar yra mirtini. Vietoj deformuotų vožtuvų būtina įsodinti dirbtinius vožtuvus.

Ligos prevencija

Svarbi tinkama burnos ir odos higiena, infekcinių židinių gydymas. Pagrindinė profilaktinė priemonė – trumpas antibiotikų (, eritromicino, klindamicino) kursas po procedūrų ar operacijų, galinčių sukelti bakterijų patekimą į kraują (pvz., po danties ištraukimo, tonzilių pašalinimo, pūlinio atvėrimo, šlapimo takų ir virškinamojo trakto operacijų). Antibiotikai privalomi žmonėms, priklausantiems rizikos grupei (turintiems įgimtą ar įgytą širdies ydą, sergantiems hipertrofine kardiopatija, po širdies vožtuvų protezavimo, jau anksčiau sirgusiems infekciniu endokarditu .

Literatūra

• Medicinos enciklopedija 1; A.Baubinienė, A.Dembinskas, V.Grabauskas, V.Gurauskas, P.Kaltenis, A.Mickis, B.Padegimas, S.Pavilionis, A.Praškevičius, A.Raugalė, E.Razgauskas, J.Tamulaitienė, A.Venckauskas, A.Žiugžda; 1991 m.
• Elena Stalioraitytė Patologinė Anatomija 2001 m Kaunas

Nuorodos

• Sveikas.lt – Infekcinis endokarditas Archyvuota kopija 2013-01-18 iš Wayback Machine projekto.
• http://www.heart.lt/pagrindinis_meniu/kas_yra_sirdis/3918/ Archyvuota kopija 2013-03-12 iš Wayback Machine projekto.
• http://www.pasveik.lt/ligos-ir-sindromai/infekcinis-endokarditas/4308