Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Sergejus Kovaliovas

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Sergejus Kovaliovas rus. Сергей Адамович Ковалёв | |
---|---|
Gimė | 1930 m. kovo 2 d. Seredina Buda, Sumų sritis, Ukrainos TSR, TSRS |
Mirė | 2021 m. rugpjūčio 9 d. (91 metai) Maskva, Rusija |
Veikla | buvęs disidentas ir politinis kalinys, žmonių teisių aktyvistas |
Alma mater | Maskvos universitetas |
Vikiteka | Sergejus Kovaliovas |
Sergejus Adamovičius Kovaliovas (rus. Сергей Адамович Ковалёв; 1930 m. kovo 2 d. – 2021 m. rugpjūčio 9 d.) – žymus disidentas ir politinis kalinys buvusioje Sovietų Sąjungoje, žmogaus teisių aktyvistas ir politikas postsovietinėje Rusijoje.
Biografija
Sergejus Kovaliovas gimė miestelyje, Ukrainoje. 1932 m. jo šeima persikėlė į Polipki kaimą, esantį netoli Maskvos. 1954 m. jis baigė Maskvos valstybinį universitetą. Kaip biofizikas, Kovaliovas parašė daugiau kaip 60 mokslinių straipsnių. Nuo XX a. šeštojo dešimtmečio vidurio jis prieštaravo Trofimo Lysenko teorijoms, kurios buvo mėgstamos tuometinės valdančiosios Sovietų sąjungos Komunistų partijos.
1969 m. jis įkūrė pirmąją sovietinę žmogaus teisių asociaciją, Iniciatyvinę grupę Žmogaus teisėms TSRS ginti, ir vėliau tapo pagrindine disidentinio judėjimo Lietuvoje jungtimi. Kovaliovas aktyviai dalyvavo publikuojant periodinius leidinius samizdato, tokius kaip Dabartinių įvykių kronika ir Katalikų bažnyčios kronika Lietuvoje. Jis buvo suimtas 1974 m. gruodžio 8 d. ir teisiamas Vilniuje, kaltinamas „antisovietine agitacija ir propaganda“ (RSFSR baudžiamojo kodekso 70-asis straipsnis) ir įkalintas septyneriems metams Permės srityje ir kalėjime, vėliau trejus metus praleido Magadano srityje, vėliau Kalinine, dab. Tverė.
Michailo Gorbačiovo inicijuotos perestroikos metu, Kovaliovas galėjo sugrįžti į Maskvą ir tęsti savo veiklą. Tuo metu Kovaliovas dalyvavo įkuriant šias humanitarines ir iniciatyvines organizacijas:
- Žmonių teisių sąjunga Memorialas, skirtas TSRS politinių represijų aukų atminimui ir reabilitacijai. Kovaliovas ėjo šios sąjungos pirmininko pareigas nuo 1990 metų.
- Tarptautinės Amnestijos padalinys Maskvoje.
- Tarptautinė humanitarinė konferencija (1987 metų gruodis).
- Spaudos klubas Glasnost.
1989 metais Andrėjus Saharovas rekomendavo jį kaip Iniciatyvinės grupės Žmonių teisių gynimui (vėliau pervadintos Rusų – amerikiečių Žmogaus teisių grupe) vadovą.
Po Sovietų Sąjungos žlugimo, Kovaliovos pasuko į oficialiąją politiką. 1991 m. sausį jis perkūrė Rusijos Žmogaus ir civilinių teisių deklaraciją ir buvo pagrindinis Rusijos federacijos Konstitucijos Antro straipsnio (Žmogaus ir piliečio laisvės ir teisės) autorius. 1990–1993 jis buvo išrinktas Rusijos Federacijos Žmonių deputatu, buvo Rusijos Federacijos Aukščiausiosios tarybos Prezidiumo narys ir buvo Prezidento Žmogaus teisių komisijos vadovu, bei Rusijos parlamento, valstybinės Dūmos, Žmogaus teisių Komisijos narys. 1993 – 2003 m. jis buvo Rusijos Valstybės Dūmos narys. 1996-aisiais Kovaliovas buvo Europos Sąjungos Parlamento Rusijos delegacijos narys.
1993 m. jis įkūrė judėjimą, o vėliau politinę partiją – Rusijos Pasirinkimas (Выбор России). Partija buvo panaikinta 2001 m.
Ankstyvaisiais 1994 m. Kovaliovas atvirai prieštaravo Rusijos kariniam įsikišimui į Čečėniją. Jis asmeniškai pranešinėjo apie Pirmojo Čečėnijos karo tikrovę. Jo dieniniai reportai telefonu ir televizijoje nuteikė rusišką publiką prieš karą. Dėl jo aktyvumo buvo pašalintas iš Dūmos posto 1995 m.
Kovaliovas buvo atviras autoritarinių požymių Boriso Jelcino ir Vladimiro Putino administracijoje kritikas. 1996 m. jis paskirtas Jelcino prezidentinės Žmonių teisės komisijos vadovu.
Apdovanojimai
Sergejus Kovaliovas yra daugybės apdovanojimų ir premijų gavėjas. 1995 ir 1996 m. Sergejus Kovaliovas buvo nominuotas Nobelio taikos premijai. 2011 m. apdovanotas Laisvės premija.
Šaltiniai
- Teresė Birutė Burauskaitė. Sergej Kovaliov. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-09-12. Nuoroda tikrinta 2021-08-09.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Sergejus Kovaliovas, Kas yra Sergejus Kovaliovas? Ką reiškia Sergejus Kovaliovas?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Sergejus Kovaliovas rus Sergej Adamovich KovalyovGime 1930 m kovo 2 d Seredina Buda Sumu sritis Ukrainos TSR TSRSMire 2021 m rugpjucio 9 d 91 metai Maskva RusijaVeikla buves disidentas ir politinis kalinys zmoniu teisiu aktyvistasAlma mater Maskvos universitetasVikiteka Sergejus Kovaliovas Sergejus Adamovicius Kovaliovas rus Sergej Adamovich Kovalyov 1930 m kovo 2 d 2021 m rugpjucio 9 d zymus disidentas ir politinis kalinys buvusioje Sovietu Sajungoje zmogaus teisiu aktyvistas ir politikas postsovietineje Rusijoje BiografijaSergejus Kovaliovas gime miestelyje Ukrainoje 1932 m jo seima persikele į Polipki kaima esantį netoli Maskvos 1954 m jis baige Maskvos valstybinį universiteta Kaip biofizikas Kovaliovas parase daugiau kaip 60 moksliniu straipsniu Nuo XX a sestojo desimtmecio vidurio jis priestaravo Trofimo Lysenko teorijoms kurios buvo megstamos tuometines valdanciosios Sovietu sajungos Komunistu partijos 1969 m jis įkure pirmaja sovietine zmogaus teisiu asociacija Iniciatyvine grupe Zmogaus teisems TSRS ginti ir veliau tapo pagrindine disidentinio judejimo Lietuvoje jungtimi Kovaliovas aktyviai dalyvavo publikuojant periodinius leidinius samizdato tokius kaip Dabartiniu įvykiu kronika ir Kataliku baznycios kronika Lietuvoje Jis buvo suimtas 1974 m gruodzio 8 d ir teisiamas Vilniuje kaltinamas antisovietine agitacija ir propaganda RSFSR baudziamojo kodekso 70 asis straipsnis ir įkalintas septyneriems metams Permes srityje ir kalejime veliau trejus metus praleido Magadano srityje veliau Kalinine dab Tvere Michailo Gorbaciovo inicijuotos perestroikos metu Kovaliovas galejo sugrįzti į Maskva ir testi savo veikla Tuo metu Kovaliovas dalyvavo įkuriant sias humanitarines ir iniciatyvines organizacijas Zmoniu teisiu sajunga Memorialas skirtas TSRS politiniu represiju auku atminimui ir reabilitacijai Kovaliovas ejo sios sajungos pirmininko pareigas nuo 1990 metu Tarptautines Amnestijos padalinys Maskvoje Tarptautine humanitarine konferencija 1987 metu gruodis Spaudos klubas Glasnost 1989 metais Andrejus Saharovas rekomendavo jį kaip Iniciatyvines grupes Zmoniu teisiu gynimui veliau pervadintos Rusu amerikieciu Zmogaus teisiu grupe vadova Po Sovietu Sajungos zlugimo Kovaliovos pasuko į oficialiaja politika 1991 m sausį jis perkure Rusijos Zmogaus ir civiliniu teisiu deklaracija ir buvo pagrindinis Rusijos federacijos Konstitucijos Antro straipsnio Zmogaus ir piliecio laisves ir teises autorius 1990 1993 jis buvo isrinktas Rusijos Federacijos Zmoniu deputatu buvo Rusijos Federacijos Auksciausiosios tarybos Prezidiumo narys ir buvo Prezidento Zmogaus teisiu komisijos vadovu bei Rusijos parlamento valstybines Dumos Zmogaus teisiu Komisijos narys 1993 2003 m jis buvo Rusijos Valstybes Dumos narys 1996 aisiais Kovaliovas buvo Europos Sajungos Parlamento Rusijos delegacijos narys 1993 m jis įkure judejima o veliau politine partija Rusijos Pasirinkimas Vybor Rossii Partija buvo panaikinta 2001 m Ankstyvaisiais 1994 m Kovaliovas atvirai priestaravo Rusijos kariniam įsikisimui į Cecenija Jis asmeniskai pranesinejo apie Pirmojo Cecenijos karo tikrove Jo dieniniai reportai telefonu ir televizijoje nuteike rusiska publika pries kara Del jo aktyvumo buvo pasalintas is Dumos posto 1995 m Kovaliovas buvo atviras autoritariniu pozymiu Boriso Jelcino ir Vladimiro Putino administracijoje kritikas 1996 m jis paskirtas Jelcino prezidentines Zmoniu teises komisijos vadovu ApdovanojimaiSergejus Kovaliovas yra daugybes apdovanojimu ir premiju gavejas 1995 ir 1996 m Sergejus Kovaliovas buvo nominuotas Nobelio taikos premijai 2011 m apdovanotas Laisves premija SaltiniaiTerese Birute Burauskaite Sergej Kovaliov Visuotine lietuviu enciklopedija 2018 09 12 Nuoroda tikrinta 2021 08 09