Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
HymenopteraGauruotoji skolija Scolia hirta Mokslinė klasifikacijaKaralystė Gyvūnai Animalia Tipas Nariuotakojai Arthropo
Hymenoptera
| Hymenoptera | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Gauruotoji skolija (Scolia hirta) | ||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||
|
Plėviasparniai (Hymenoptera) – vabzdžių (Insecta) būrys.
Tai vabzdžiai su dviem poromis plėviškų, skaidrių, mažai gyslotų sparnų. Užpakaliniai sparnai žymiai mažesni už priekinius ir su pastaraisiais susikabina kabliukais. Sparnų gyslotumas atskirų plėviasparnių šeimų yra skirtingas ir turi svarbią reikšmę sistematikoje.
Plėviasparnių biologija
Burnos organai graužiamieji su gerai išsivysčiusiomis mandibulėmis, arba lakamieji (geluoninių). Suaugėliai minta nektaru, , saldžiais vaisiais. Kai kurie plėviasparniai yra svarbūs žolinių ir sumedėjusių augalų kenkėjai, tačiau dauguma jų naudingi vabzdžiai, padedantys žiedams apsidulkinti. Galva judriai jungiasi su krūtine ir turi dideles daugiafacetines akis. Turi paprastas akeles bei įvairios sandaros antenas. Plėviasparnių pilvelis su krūtine jungiasi arba visu plotu (liemeniapilviai), arba stiebeliu (smaugtapilviai). Labiausiai išsivystęs vidurkrūtinis, jo tergitas užpakalinėje dalyje sudaro tam tikrą skydelį, kuris siūle atsiskiria nuo vidurkrūtinio ir priekinės dalies. Pirmasis pilvelio segmentas susijungęs su krūtine. Antrasis pas smaugtapilvius sudaro pilvelio stiebelį. Patelių pilvelio gale yra kiaušdėtis arba iš jo kilęs geluonis. Metamorfozė pilna. Lervos dažniausiai bekojės, bet gali turėti pseudopodijų ir priminti vikšrus. Lėliukės laisvosios, neretai kokonuose. Parazitinių, bendruomeninių plėviasparnių burnos organai iš dalies redukuoti. Daugeliui jų būdinga sudėtinga elgsena – sudėtingi instinktai, susiję su dauginimusi, lizdų statyba ir prieauglio priežiūra; didesni sugebėjimai įgyti sąlyginius refleksus. Nervinė veikla yra sudėtingiausia bendruomeninių vabzdžių (bičių, bendruomeninių širšių, kamanių, skruzdėlių). Atitinkamai plėviasparnių yra gerai išsivysčiusios galvos smegenys.
Biologinė ir ūkinė reikšmė
Didelė dalis plėviasparnių yra svarbūs kaip . Daugelį augalų apdulkina tik plėviasparniai (ankštiniai, lūpažiedžiai, gegužraibiniai). Žmogui naudingi: bitė (neša medų, apdulkina kultūrinius augalus), vyčiai (deda kiušinius į žalingų vabzdžių kūno vidų).
Geluoniniams priklauso bitės, kamanės ir kt. Lietuvoje – apie 300 laukinių bitinių rūšių. Tai svarbūs kultūrinių ir laukinių augalų apdulkintojai. Manoma, kad bitės neša didesnę naudą kaip apdulkintojos nei medaus nešėjos.
Miškinės skruzdėlės – tai miško sanitarai. Jos naikina kenkėjus, purena miško paklotę.
Yra daug rūšių, parazituojančių įvairių vabzdžių lervas. Vyčiai – stambūs vabzdžiai. Į kitų vabzdžių lervas ar vikšrus jie deda savo kiaušinius. Vystymosi pabaigoje vyčio lerva parazituojamą vikšrą sunaikina - tuo parazitoidai skiriasi nuo parazitų, kurie savo šeimininko įprastai nenužudo. Baltukų vikšrus dažnai sunaikina Apanteles genties vyčiai. Kiaušėdžiai (chalcididai, proktotrupidai ir kt.) parazituoja vabzdžių kiaušinius. Kai kurios rūšys naudojamos biologinė kovos su kenkėjais priemonė.
Dalis rūšių laikomos kenkėjais. Pjūkleliai – fitofagai. Jie nemažai žalos pridaro sodams, miškams. Agrastinis pjūklelis kartais suėda visus serbentų krūmų lapus. Kiti žalingi plėviasparniai: gumbavapsvės, vapsvelės.
Plėviasparnių sistematika
- Pobūris Smaugtapilviai (Apocrita)
- Antšeimis Auksavapsviniai (Chrysidoidea)
- Antšeimis Bitiniai (Apoidea): (bitė, kamanė)
- Antšeimis (Chalcidoidea)
- Antšeimis (Cynipodea)
- Antšeimis (Ichneumonoidea)
- Antšeimis (Protoctrupoidea)
- Antšeimis (Vespoidea)
- Šeima Skruzdėlės (Formicidae)
- Šeima Klostinės vapsvos (Vespidae): (širšė (širšuolas), vapsva)
- Pobūris (Symphyta)
- Antšeimis (Cephoidea)
- Antšeimis (Siricoidea)
- Antšeimis (Tenthredinoidea)
- Antšeimis (Xyeloidea)
- Antšeimis (Megalodontoidea)
Lietuvos raudonosios knygos plėviasparniai
0 (Ex) kategorija:
- Mėlynoji bitė (Xylocopa valga)
1 (E) kategorija
- Raukšlėtoji smėliabitė (Andrena rugulosa)
3 (R) kategorija:
- Ilgažandis bembiksas (Bembex rostrata)
- Gauruotoji skolija (Scolia hirta)
- Kopinė smiltvapsvė (Podalonia luffii)
- Baltijos šilkabitė (Colletes caspicus)
- Ilganosė smėliabitė (Andrena nasuta)
- Katilėlinė smėliabitė (Andrena curvungula)
- Šverino smėliabitė (Andrena suerinensis)
- (Meliturga clavicornis)
- (Melitta wankowiczi)
- Stepinė gauruotakojė bitė (Dasypoda argentata)
- (Lasioglossum prasinum)
- Sieninė gaurabitė (Anthophora plagiata)
- (Tetralonia macroglossa)
- Semionovo kamanė (Bombus semenoviellus)
- Stepinė kamanė (Bombus pomarum)
- (Bombus confusus)
4(I) kategorija:
- (Andrenosoma albibarbe)
- (Andrenosoma atra)
- (Pogonota barbata)
Šaltiniai
- Riabčikovas T., 2010. Pušies ir eglės kirtaviečių paklotės nariuotakojų kompleksų sukcesijos skirtingo ūkininkavimo sąlygomis. Magistrantūros studijų darbas.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Hymenoptera, Kas yra Hymenoptera? Ką reiškia Hymenoptera?
HymenopteraGauruotoji skolija Scolia hirta Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Nariuotakojai Arthropoda Klase Vabzdziai Insecta Burys Pleviasparniai Hymenoptera Pleviasparniai Hymenoptera vabzdziu Insecta burys Tai vabzdziai su dviem poromis plevisku skaidriu mazai gyslotu sparnu Uzpakaliniai sparnai zymiai mazesni uz priekinius ir su pastaraisiais susikabina kabliukais Sparnu gyslotumas atskiru pleviasparniu seimu yra skirtingas ir turi svarbia reiksme sistematikoje Pleviasparniu biologijaBurnos organai grauziamieji su gerai issivysciusiomis mandibulemis arba lakamieji geluoniniu Suaugeliai minta nektaru saldziais vaisiais Kai kurie pleviasparniai yra svarbus zoliniu ir sumedejusiu augalu kenkejai taciau dauguma ju naudingi vabzdziai padedantys ziedams apsidulkinti Galva judriai jungiasi su krutine ir turi dideles daugiafacetines akis Turi paprastas akeles bei įvairios sandaros antenas Pleviasparniu pilvelis su krutine jungiasi arba visu plotu liemeniapilviai arba stiebeliu smaugtapilviai Labiausiai issivystes vidurkrutinis jo tergitas uzpakalineje dalyje sudaro tam tikra skydelį kuris siule atsiskiria nuo vidurkrutinio ir priekines dalies Pirmasis pilvelio segmentas susijunges su krutine Antrasis pas smaugtapilvius sudaro pilvelio stiebelį Pateliu pilvelio gale yra kiausdetis arba is jo kiles geluonis Metamorfoze pilna Lervos dazniausiai bekojes bet gali tureti pseudopodiju ir priminti viksrus Leliukes laisvosios neretai kokonuose Parazitiniu bendruomeniniu pleviasparniu burnos organai is dalies redukuoti Daugeliui ju budinga sudetinga elgsena sudetingi instinktai susije su dauginimusi lizdu statyba ir prieauglio prieziura didesni sugebejimai įgyti salyginius refleksus Nervine veikla yra sudetingiausia bendruomeniniu vabzdziu biciu bendruomeniniu sirsiu kamaniu skruzdeliu Atitinkamai pleviasparniu yra gerai issivysciusios galvos smegenys Biologine ir ukine reiksmeDidele dalis pleviasparniu yra svarbus kaip Daugelį augalu apdulkina tik pleviasparniai ankstiniai lupaziedziai geguzraibiniai Zmogui naudingi bite nesa medu apdulkina kulturinius augalus vyciai deda kiusinius į zalingu vabzdziu kuno vidu Geluoniniams priklauso bites kamanes ir kt Lietuvoje apie 300 laukiniu bitiniu rusiu Tai svarbus kulturiniu ir laukiniu augalu apdulkintojai Manoma kad bites nesa didesne nauda kaip apdulkintojos nei medaus nesejos Miskines skruzdeles tai misko sanitarai Jos naikina kenkejus purena misko paklote Yra daug rusiu parazituojanciu įvairiu vabzdziu lervas Vyciai stambus vabzdziai Į kitu vabzdziu lervas ar viksrus jie deda savo kiausinius Vystymosi pabaigoje vycio lerva parazituojama viksra sunaikina tuo parazitoidai skiriasi nuo parazitu kurie savo seimininko įprastai nenuzudo Baltuku viksrus daznai sunaikina Apanteles genties vyciai Kiausedziai chalcididai proktotrupidai ir kt parazituoja vabzdziu kiausinius Kai kurios rusys naudojamos biologine kovos su kenkejais priemone Dalis rusiu laikomos kenkejais Pjukleliai fitofagai Jie nemazai zalos pridaro sodams miskams Agrastinis pjuklelis kartais sueda visus serbentu krumu lapus Kiti zalingi pleviasparniai gumbavapsves vapsveles Pleviasparniu sistematikaPoburis Smaugtapilviai Apocrita Antseimis Auksavapsviniai Chrysidoidea Antseimis Bitiniai Apoidea bite kamane Antseimis Chalcidoidea Antseimis Cynipodea Antseimis Ichneumonoidea Antseimis Protoctrupoidea Antseimis Vespoidea Seima Skruzdeles Formicidae Seima Klostines vapsvos Vespidae sirse sirsuolas vapsva Poburis Symphyta Antseimis Cephoidea Antseimis Siricoidea Antseimis Tenthredinoidea Antseimis Xyeloidea Antseimis Megalodontoidea Lietuvos raudonosios knygos pleviasparniai0 Ex kategorija Melynoji bite Xylocopa valga 1 E kategorija Rauksletoji smeliabite Andrena rugulosa 3 R kategorija Ilgazandis bembiksas Bembex rostrata Gauruotoji skolija Scolia hirta Kopine smiltvapsve Podalonia luffii Baltijos silkabite Colletes caspicus Ilganose smeliabite Andrena nasuta Katileline smeliabite Andrena curvungula Sverino smeliabite Andrena suerinensis Meliturga clavicornis Melitta wankowiczi Stepine gauruotakoje bite Dasypoda argentata Lasioglossum prasinum Sienine gaurabite Anthophora plagiata Tetralonia macroglossa Semionovo kamane Bombus semenoviellus Stepine kamane Bombus pomarum Bombus confusus 4 I kategorija Andrenosoma albibarbe Andrenosoma atra Pogonota barbata SaltiniaiRiabcikovas T 2010 Pusies ir egles kirtavieciu paklotes nariuotakoju kompleksu sukcesijos skirtingo ukininkavimo salygomis Magistranturos studiju darbas