Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Tuvos Liaudies Respublika tuv Тыва Арат Республик Tywa Arat Respublik iki 1926 m vadinosi Tanu Tuvos Liaudies Respublika
Tuvos Liaudies Respublika
Tuvos Liaudies Respublika (tuv. Тыва Арат Республик, Tywa Arat Respublik), iki 1926 m. vadinosi Tanu Tuvos Liaudies Respublika – iš dalies pripažinta socialistinė respublika, gyvavusi 1921–1944 m. Šalis buvo įsikūrusi toje pačioje teritorijoje kur dabar yra Tuvos Respublika Rusijoje.
| Tuvos Liaudies Respublika tuv. Тыва Арат Республика | |||||
| Sovietų Sąjungos satelitinė valstybė | |||||
| |||||
| |||||
| Himnas Taiga, pilna pušų riešutų Тооруктуг долгай таңдым | |||||
| Tuvos Liaudies Respublikos vieta (dabartinės ribos) | |||||
| Sostinė | Kyzylas | ||||
| Kalbos | tuvių, rusų, mongolų | ||||
| Religija | ateizmas, Tibeto budizmas, šamanizmas, sentikybė | ||||
| Valdymo forma | Marksistinė-leninistinė vienos partijos respublika | ||||
| Valstybės vadovas | |||||
| 1921 (pirmas) | Mongušas Bujanas-Badyrgy | ||||
| 1940–1944 (paskutinis) | |||||
| Era | Tarpukaris | ||||
| - Nepriklausomybė | 1921 m., 1921 | ||||
| - Prijungta prie SSRS | 1944 m. | ||||
| Gyventojai | |||||
| - 1931 | 82 200 | ||||
| - 1944 | 95 400 | ||||
Sovietų Sąjunga ir Mongolija buvo vienintelės šalys, oficialiai pripažinusios ją per visą jos gyvavimo laikotarpį. Po sustiprėjusios sovietų įtakos laikotarpio 1944 m. spalio mėn. Tuvos parlamento prašymu valstybė buvo prijungta prie Rusijos TFSR (didžiausios Sovietų Sąjungos respublikos), taip nutraukiant dvidešimt trejus nepriklausomybės metus trukusį nepriklausomybės laikotarpį.
Gyventojai
| 1918 | 1931 | 1944 | 1958 | |
|---|---|---|---|---|
| Tuviai | 48 000 | 64 900 | 81 100 | 98 000 |
| Rusai ir kiti | 12 000 | 17 300 | 14 300 | 73 900 |
| Iš viso | 60 000 | 82 200 | 95 400 | 171 900 |
Išnašos
- Minahan, James (2009). The Complete Guide to National Symbols and Emblems. ABC-CLIO. p. 193. ISBN 978-0313344978.
- V.A.Grebneva "Geography of Tuva". Kyzyl, 1968
- Новые исследования Тувы. Электронный журнал «Новые исследования Тувы» (rusų). Nuoroda tikrinta 2018-08-18.[neveikianti nuoroda]
- Toomas Alatalu (1992). „Tuva: a State Reawakens“. Soviet Studies. 44 (5): 881–895. doi:10.1080/09668139208412051. JSTOR 152275.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tuvos Liaudies Respublika, Kas yra Tuvos Liaudies Respublika? Ką reiškia Tuvos Liaudies Respublika?
Tuvos Liaudies Respublika tuv Tyva Arat Respublik Tywa Arat Respublik iki 1926 m vadinosi Tanu Tuvos Liaudies Respublika is dalies pripazinta socialistine respublika gyvavusi 1921 1944 m Salis buvo įsikurusi toje pacioje teritorijoje kur dabar yra Tuvos Respublika Rusijoje Tuvos Liaudies Respublika tuv Tyva Arat RespublikaSovietu Sajungos satelitine valstybe 1921 1944 Veliava HerbasHimnas Taiga pilna pusu riesutu Tooruktug dolgaj tandym source source Location ofTuvos Liaudies Respublikos vieta dabartines ribos Sostine KyzylasKalbos tuviu rusu mongoluReligija ateizmas Tibeto budizmas samanizmas sentikybeValdymo forma Marksistine leninistine vienos partijos respublikaValstybes vadovas 1921 pirmas Mongusas Bujanas Badyrgy 1940 1944 paskutinis Era Tarpukaris Nepriklausomybe 1921 m 1921 Prijungta prie SSRS 1944 m Gyventojai 1931 82 200 1944 95 400 Sovietu Sajunga ir Mongolija buvo vieninteles salys oficialiai pripazinusios ja per visa jos gyvavimo laikotarpį Po sustiprejusios sovietu įtakos laikotarpio 1944 m spalio men Tuvos parlamento prasymu valstybe buvo prijungta prie Rusijos TFSR didziausios Sovietu Sajungos respublikos taip nutraukiant dvidesimt trejus nepriklausomybes metus trukusį nepriklausomybes laikotarpį GyventojaiTuvos populiacija 1918 1931 1944 1958Tuviai 48 000 64 900 81 100 98 000Rusai ir kiti 12 000 17 300 14 300 73 900Is viso 60 000 82 200 95 400 171 900IsnasosMinahan James 2009 The Complete Guide to National Symbols and Emblems ABC CLIO p 193 ISBN 978 0313344978 V A Grebneva Geography of Tuva Kyzyl 1968 Novye issledovaniya Tuvy Elektronnyj zhurnal Novye issledovaniya Tuvy rusu Nuoroda tikrinta 2018 08 18 neveikianti nuoroda Toomas Alatalu 1992 Tuva a State Reawakens Soviet Studies 44 5 881 895 doi 10 1080 09668139208412051 JSTOR 152275