Corinne Clery

Corinne Clery
Tikras vardas	Corinna Piccolo
Gimė	1950 m. kovo 23 d. (75 metai) Paryžius, Prancūzija
Šalis	Prancūzija
Žymesni vaidmenys
O („O istorija“, 1975 m.) Korina Diufur („Munreikeris“, 1979 m.)

Korina Kleri (pranc. Corinne Cléry , g. 1950 m. kovo 23 d. Paryžius) – prancūzų aktorė ir modelis, geriausiai žinoma dėl savo vaidmenų Italijoje sukurtuose filmuose.

Biografija

Korina gimė Paryžiaus priemiestyje. Ji svajojo apie modelio darbą ir kine atsidūrė atsitiktinai. 1967 m. pasirodė juosta „Les poneyttes“, kurioje kartu su 17–mete Korina vaidino ir tuo metu žinomas atlikėjas . Filmavimo aikštelėje Korina susipažino su kitu aktoriumi ir radijo laidų vedėju, 12 metų vyresniu Hubertu Wayaffe, už kurio ištekėjo pasibaigus juostos filmavimui.

Po santuokos šeima persikėlė į Prancūzijos Polinezijos sostinę Papeetę. Jiedu susilaukė sūnaus Aleksandro, tačiau netrukus vaikas susirgo cholera. Šeima grįžo į Prancūziją, tačiau prasta vaiko sveikata netrukus ją išardė.

Po skyrybų Korina pradėjo dirbti modeliu Prancūzijoje ir Italijoje, nevengdama pozuoti apsinuoginusi įvairiems žurnalams. Galimybė vaidinti kine ją mažai domino ir per 6 metus ji tik sykį pasirodė ekrane, epizodiniame vaidmenyje juostoje „Il sergente Rompiglioni“ (1973 m.).

1974 m. Pancūzijos ir visos Europos kiną išjudino erotinė juosta „Emanuelė“, pradėjusi šio žanro populiarinimą didžiajame ekrane ir padariusi aktorę Sylvia Kristel pasauline žvaigžde. Prasidėjo erotinių filmų kūrimo bumas ir „Emanuelės“ režisierius Justas Jaeckinas, paskatintas sėkmės, nutarė ekranizuoti Dominique Aury knygą „O istorija“. Į pagrindinio vaidmens atlikėjos, vadinamos tiesiog O, vaidmenį pretendavo daugiau kaip 400 aktorių, tarp kurių pateko ir Korina, kurios agentas iš Italijos režisieriui nusiuntė keletą nuotraukų. Fotografija, kurioje Korina buvo įamžinta nuoga paplūdimyje, padarė režisieriui tokį įspūdį, kad jis nusprendė vaidmenį patikėti būtent jai.

1975 m. pasirodžiusi juosta, kurioje gausu ne tik erotinių, bet ir sadomazochistinių scenų, sukėlė didelį triukšmą ir daug kur buvo įvardinama kaip pornografinė. Korina, jau pasivadinusi Korina Kleri, sulaukė pasmerkimo ir grasinimų, nes jos įkūnytas personažas (moteris, besileidžianti į įvairius seksualinius žaidimus) tuo metu atrodė perdėtai kontroversiškas. Jei „Emanuelėje“ moters seksualumo paieškos buvo pateiktos iš romantiškos pusės, tai „O istorija“ siūlė visiškai naują požiūrį į moters pasirinkimą dalyvauti sekso žaidimuose, kurie iki tol viešai buvo tabu. Pačiai aktorei filmavimas taip pat sekėsi sunkiai, nes apsinuoginti prieš kameras ir vaidinti erotinėse scenose pasirodė kur kas sunkiau nei pozuoti prieš fotoobjektyvą. Nors tuo metu Korina prisiekinėjo daugiau niekada nebesifilmuosianti erotiniuose filmuose, tačiau ir vėlesnėje jos karjeroje netrūko apsinuoginusių scenų, o jos nuotraukos ne kartą pasirodė itališkame „Playboy“ žurnale.

Pradžioje buvo planuojama, kad filmas turės tęsinį, tačiau po visuotinės reakcijos režisierius minties atsisakė. 1984 m. tai padarė režisierius Eric Rochat, tačiau su originaliu filmu juosta neturėjo nieko bendra.

Nors gimtinėje Korinai dėl O vaidmens teko atlaikyti nemenką spaudimą, filmas didelio populiarumo sulaukė Italijoje ir jai buvo pasiūlyta čia tęsti aktorės karjerą. Galutinai persikėlusi į šią šalį, Korina netrukus tapo žvaigžde ir nors populiarumu neprilygo vietinėms aktorėms Claudia Cardinale, Sophia Loren ar Monica Vitti, tačiau atliko eilę vaidmenų komedijose ar nuotykių filmuose, iš kurių žymiausi 1976 m. režisieriaus Sergio Corbucci juosta „Blefas“ su Adriano Celentano ir bei 1977 m. trileris „Pakeleivis“ su Franco Nero.

1979 m. Korina pasirodė juostoje „Munreikeris“, kuriame jos partneriu buvo Roger Moore, o jos atliktas agento Džeimso Bondo pagalbininkės Korinos Diufur vaidmuo pelnė jai Bondo merginos vardą.

Tais pačiais metais ji nusifilmavo juostoje „Humanoidas“, kurioje taip pat vaidino Barbara Bach ir , kurie 1977 m. jau buvo vaidinę juostoje apie Džeimsą Bondą „Šnipas, kuris mane mylėjo“.

Vis dėlto daugiausia Korina vaidino komedijose ir jos karjera sutapo su Italijos komedijų aukso amžiumi 7 ir 8 dešimtmečiuose. Šiam žanrui prarandant populiarumą, Korina persikėlė į televiziją, kur toliau sėkmingai tęsė karjerą įvairiuose serialuose ir TV filmuose.

Šeima

Korina buvo ištekėjusi 3 kartus, paskutinį – 2004 m. už Giuseppe Ercole, kuris 2010 m. mirė.

Dalinė filmografija

• 1975 – „O istorija“….. O
• 1976 – „Beprotiška baimė“….. Džeinė
• 1976 – „Blefas“….. Šarlotė
• 1977 – „Pakeleivis“….. Eva Mančini
• 1977 – „Trys tigrai prieš tris tigrus“….. vienuolė
• 1977 – „Klainhofo viešbutis“….. Paskalė
• 1979 – „Munreikeris“….. Korina Diufur
• 1979 – „Humanoidas“ ..... Barbara Gibson
• 1988 – „Rimini Rimini 2“….. Karla
• 1990 – „Atsargiai, perestrojka“….. Anžela

Šaltiniai

1. „unblog“. Suarchyvuotas originalas 2015-01-29. Nuoroda tikrinta 2014 m. lapkričio 28 d..

Nuorodos

Vikiteka: Corinne Clery – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• IMDb profilis