Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
ReichsbankasOriginalus pavadinimasReichsbankPramonėBankininkystėĮkurta1876 m sausio 1 d Uždaryta1945 m Centrinė būstinėV
Reichsbankas
| Originalus pavadinimas | Reichsbank |
|---|---|
| Pramonė | Bankininkystė |
| Įkurta | 1876 m. sausio 1 d. |
| Uždaryta | 1945 m. |
| Centrinė būstinė | Vokietijos imperija Veimaro Respublika Trečiasis Reichas |
| Savininkas (-ai) | Valstybė |
Reichsbankas (vok. Reichsbank) – Vokietijos Reicho centrinis bankas, veikęs nuo 1876 m. iki 1945 m.
Istorija
Reichsbankas buvo įkurtas 1876 m. sausio 1 d., netrukus po Vokietijos imperijos įkūrimo 1871 m. Tai buvo Prūsijos centrinis bankas, kurį griežtai kontroliavo Reicho vyriausybė. Prieš suvienijimą 1871 m. Vokietijoje veikė 31 centriniai bankai – Notenbanken („banknotų bankai“).
1914 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, markė smarkiai nuvertėjo. Vokietijos imperijos pralaimėjimas 1918 m., ekonominė našta, kurią sukėlė karo reparacijų mokėjimas sąjungininkams, ir socialiniai neramumai pirmaisiais metais baigėsi .
Ekonominės reformos, tokios kaip naujos laikinosios valiutos – – išleidimas ir 1924 m. Daueso planas, stabilizavo Vokietijos pinigų raidą, o kartu ir Veimaro Respublikos ekonomines perspektyvas. Viena svarbiausių reformų, kurias lėmė Daueso planas, buvo Reichsbanko, kaip nuo Reicho vyriausybės nepriklausomos institucijos, įsteigimas. 1924 m. rugpjūčio 30 d. Reichsbankas pradėjo leisti , kurios buvo Vokietijos valiuta iki 1948 m.
Nacistinė Vokietija
Trečiojo reicho metais nacių užgrobta ir įtvirtinta valdžia labai paveikė Reichsbanką. 1937 m. įstatymu buvo atkurta Reicho vyriausybės kontrolė ir bankas buvo tiesiogiai pavaldus Adolfui Hitleriui. 1939–1945 m. Valteris Funkas buvo paskutinis Reichsbanko prezidentas. 1945 m. gegužės mėn. pralaimėjus nacistinei Vokietijai, kartu su kitomis Reicho ministerijomis ir institucijomis buvo panaikintas ir Reichsbankas.
Iškart po karo sąjungininkų okupacinė valdžia tapo atsakinga už Vokietijos pinigų klausimus. Sąjungininkai ir toliau leido reichsmarkes, o palaipsniui buvo atkurta Vokietijos bankų sistema. 1948 m. Reichsmarkė nustojo egzistuoti, nes Vakaruose buvo įvesta Vokietijos markė, o Rytuose – . Vakarų Vokietijoje pinigų politiką perėmė (Bank deutscher Länder), o vėliau – Vokietijos Bundesbankas (Deutsche Bundesbank). Rytų Vokietijoje šį vaidmenį atliko (Staatsbank der DDR).
Reichsbanko prezidentai
- 1876–1890: Hermann von Dechend
- 1890–1908: Richard Koch
- 1908–1923: Rudolf Havenstein
- 1923–1930: Hjalmar Schacht
- 1930–1933: Hans Luther
- 1933–1939: Hjalmar Schacht
- 1939–1945: Walther Funk
Išnašos
- Budzinski, Prof Dr Oliver. „Definition: Reichsbank“. wirtschaftslexikon.gabler.de (vokiečių). Nuoroda tikrinta 2020-01-06.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: url-status (link) - „168. The Reichsbank“. chestofbooks.com. Nuoroda tikrinta 2021-08-31.
- Shirer, William L. The Rise and Fall of the Third Reich. Greenwich: Fawcett Publications, 1959. 360.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Reichsbankas, Kas yra Reichsbankas? Ką reiškia Reichsbankas?
ReichsbankasOriginalus pavadinimasReichsbankPramoneBankininkysteĮkurta1876 m sausio 1 d Uzdaryta1945 m Centrine bustineVokietijos imperija Veimaro Respublika Treciasis ReichasSavininkas ai Valstybe Reichsbankas vok Reichsbank Vokietijos Reicho centrinis bankas veikes nuo 1876 m iki 1945 m Istorija2 reichsmarkiu moneta vaizduojanti Pauliu fon Hindenburga Reichsbankas buvo įkurtas 1876 m sausio 1 d netrukus po Vokietijos imperijos įkurimo 1871 m Tai buvo Prusijos centrinis bankas kurį grieztai kontroliavo Reicho vyriausybe Pries suvienijima 1871 m Vokietijoje veike 31 centriniai bankai Notenbanken banknotu bankai 1914 m prasidejus Pirmajam pasauliniam karui marke smarkiai nuvertejo Vokietijos imperijos pralaimejimas 1918 m ekonomine nasta kuria sukele karo reparaciju mokejimas sajungininkams ir socialiniai neramumai pirmaisiais metais baigesi Ekonomines reformos tokios kaip naujos laikinosios valiutos isleidimas ir 1924 m Daueso planas stabilizavo Vokietijos pinigu raida o kartu ir Veimaro Respublikos ekonomines perspektyvas Viena svarbiausiu reformu kurias leme Daueso planas buvo Reichsbanko kaip nuo Reicho vyriausybes nepriklausomos institucijos įsteigimas 1924 m rugpjucio 30 d Reichsbankas pradejo leisti kurios buvo Vokietijos valiuta iki 1948 m Nacistine Vokietija Treciojo reicho metais naciu uzgrobta ir įtvirtinta valdzia labai paveike Reichsbanka 1937 m įstatymu buvo atkurta Reicho vyriausybes kontrole ir bankas buvo tiesiogiai pavaldus Adolfui Hitleriui 1939 1945 m Valteris Funkas buvo paskutinis Reichsbanko prezidentas 1945 m geguzes men pralaimejus nacistinei Vokietijai kartu su kitomis Reicho ministerijomis ir institucijomis buvo panaikintas ir Reichsbankas Iskart po karo sajungininku okupacine valdzia tapo atsakinga uz Vokietijos pinigu klausimus Sajungininkai ir toliau leido reichsmarkes o palaipsniui buvo atkurta Vokietijos banku sistema 1948 m Reichsmarke nustojo egzistuoti nes Vakaruose buvo įvesta Vokietijos marke o Rytuose Vakaru Vokietijoje pinigu politika pereme Bank deutscher Lander o veliau Vokietijos Bundesbankas Deutsche Bundesbank Rytu Vokietijoje sį vaidmenį atliko Staatsbank der DDR Reichsbanko prezidentai1876 1890 Hermann von Dechend 1890 1908 Richard Koch 1908 1923 Rudolf Havenstein 1923 1930 Hjalmar Schacht 1930 1933 Hans Luther 1933 1939 Hjalmar Schacht 1939 1945 Walther FunkIsnasosBudzinski Prof Dr Oliver Definition Reichsbank wirtschaftslexikon gabler de vokieciu Nuoroda tikrinta 2020 01 06 a href wiki C5 A0ablonas Cite web title Sablonas Cite web cite web a CS1 prieziura url status link 168 The Reichsbank chestofbooks com Nuoroda tikrinta 2021 08 31 Shirer William L The Rise and Fall of the Third Reich Greenwich Fawcett Publications 1959 360