Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Regina Volkaitė Kulikauskienė 1916 m rugsėjo 10 d Kėdainiai 2007 m kovo 28 d Vilnius Lietuvos archeologė habilituota hum
Regina Kulikauskienė
Regina Volkaitė-Kulikauskienė (1916 m. rugsėjo 10 d. Kėdainiai – 2007 m. kovo 28 d. Vilnius) – Lietuvos archeologė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos mokslų akademijos narė – korespondentė.
Biografija
Gimė veterinarijos felčerio Kazimiero Volko ir Teklės Urbanavičiūtės-Volkienės šeimoje. Volkai buvo bajorai, kilę iš Gaižuvos. 1936 m. baigė Kėdainių gimnaziją ir įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą, kur studijavo Lietuvos istoriją. Archeologija susidomėjo dar Kėdainių gimnazijoje mokytojos Onos Maksimaitienės, 1933 m. dalyvavusios P. Tarasenkos vykdytuose Velikuškių piliakalnio kasinėjimuose ir mokėjusios apie juos gražiai papasakoti, dėka. Prof. J. Puzino rekomenduota nuo 1938 m. spalio mėn. pradėjo dirbti muziejaus Priešistorinio skyriuje muziejininke, tvarkė archeologinius radinius, dalyvavo muziejaus renginiuose ir archeologinėse ekspedicijose Graužiuose, Upytėje, Veršvuose, Sargėnuose ir kt. Studijas 1940 m. baigė jau Vilniaus universitete, rugsėjo 27 d. apgynusi diplominį darbą „Rytinės baltų ribos priešistoriniais laikais“. Tiesa, dėl valdžių kaitos 1940–1944 m. ji įgijo net tris universiteto baigimo diplomus, nes kiekviena valdžia anksčiau išduoto diplomo nepripažindavo. 1941 m. spalio 12 d. susituokė su archeologiją studijuojančiu Pranu Kulikausku.
Mokslinė veikla
1941 m. balandžio mėn. pakviesta asistente neseniai Vilniaus universitete įkurtoje Archeologijos katedroje, kurios vedėju buvo J. Puzinas. Per didžiąsias karo audras Kulikauskai išbuvo Kėdainių apylinkėse. Nuo 1945 m. spalio mėn. Kauno universiteto Archeologijos katedros asistentė. Reorganizavus universitetą grįžo į Vilnių, kur iki 1952 m. dirbo universiteto Archeologijos-etnografijos katedroje. Be pedagoginio darbo tuo metu intensyviai dirbo prie didelės vėlyvojo geležies amžiaus studijos. 1951 m. sausio 5 d. ji apgynė istorijos mokslų kandidato disertaciją „Lietuvos gyventojų materialinė kultūra IX–XII a. (remiantis laidojimo paminklų duomenimis)“.
Tolesnėje R. Volkaitės-Kulikauskienės biografijoje išsiskiria du svarbūs etapai. Tai darbas Vilniaus universitete ir nuo 1962 m. lapkričio 1 d. – Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institute, kurio vyresniosios mokslinės bendradarbės pareigas ji užėmė iki 1992 m. balandžio 30 d. 1972 m. išrinkta Lietuvos mokslų akademijos nare-korespondente. 1977 m. buvo patvirtintas jos mokslinis projektas, skirtas lietuvių etnogenezės tyrinėjimams. Jo rezultatai apibendrinti 1987 m. kolektyvinėje monografijoje „Lietuvių etnogenezė“.
Atskira R. Volkaitės-Kulikauskienės interesų sritis – senovės lietuvių drabužiai ir papuošalai. Ta tema paskelbta straipsnių ir monografiją (1997 m.). 1979 m. jos pastangomis išleistas pirmasis „Lietuvos archeologijos“ tomas.
Tyrinėti objektai
Per pusšimtį metų trukusius archeologinius kasinėjimus yra kasinėjusi daugiau kaip 30-tyje vietų. Žymiausi jos tyrinėti archeologijos paminklai: Maišiagalos piliakalnis (1971–1973 m.), Narkūnų piliakalnis (1976–1978 m.), Kernavės piliakalniai Mindaugo Sostas ir Pilies kalnas (1979–1982 ir 1983 m.), Rusių Rago pilkapynas (1963–1964 m.) ir Čiobiškio pilkapynas (1964 m.).
Bibliografija
Parašė per 300 straipsnių, kelias monografijas, 1979 m. įkūrė mokslinį tęstinį leidinį „Lietuvos archeologija". Pirmasis spausdintas darbas buvo vėlyvojo geležies amžiaus bronzinių ir sidabrinių antkaklių iš suardytų Pakruojo raj. Stačiūnų kapinyno paskelbimas. Antkaklės pagal lankelio galų užbaigimą suskirstytos į 8 tipus, kurie plačiau aptarti, nustatyta jų chronologija. Šis straipsnis parodė, kad į Lietuvos proistorės tyrinėtojų gretas atėjo pajėgi archeologė.
Svarbiausios publikacijos:
- Iš lietuvių etnogenezės; 1981
- Kovos kirviai Lietuvoje ankstyvojo feodalizmo laikotarpiu; 1964
- Lietuva valstybės priešaušriu, Vilnius, Vaga, 2001 ISBN 5-415-01498-5
- Lietuviai IX–XII amžiais, 1970
- Lietuvio kario žirgas; 1971
- Lietuvių etnogenezė; 1987
- Lietuvių materialinė kultūra IX–XIII amžiuje; 1978–1981
- Lietuvos archeologija; 1979–1985
- Lietuvos archeologijos bruožai; 1961
- Lietuvos archeologiniai paminklai ir jų tyrinėjimai, 1958
- Punios piliakalnis, 1974
- Senovės lietuvių drabužiai ir jų papuošalai, 1997
- Senovės lietuvių papuošalai; 1958
- Punia, 1990 m.
- Vakarų baltai: etnogenezė ir etninė istorija; 1997
- Проблемы этногенеза и этнической истории балтов, 1985
Straipsniai apie ją
- Reginai Volkaitei-Kulikauskienei – 85. Gintautas Zabiela. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje. – 2001, p. 291–293
- Reginai Kulikauskienei – 85. Gintautas Zabiela. Lietuvos istorijos metraštis. – 2001, [t.] 2, p. 321–322
- Akademikei Reginai Volkaitei-Kulikauskienei – 90. Lina Kanopkienė, Rūta Kazlauskienė, . Tarp knygų. – 2006, Nr. 10, p. 35-36.
- Žvaigždės, kurios visada šviečia: MA narei korespondentei, habilituotai daktarei Reginai Kulikauskienei – 90. Povilas Saudargas. Lietuvos mokslų akademijos žinios. – 2006, Nr. 3/4, p. 14-15
- Iškili Lietuvos proistorės tyrinėtoja, arba pagirta ne tik tarp moterų. Lina Kanopkienė, Rūta Kazlauskienė, Povilas Saudargas. Mokslas ir gyvenimas. – 2006, Nr. 9, p. 32-33
Įvertinimas
2005 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius
Šaltiniai
- Regina Volkaitė-Kulikauskienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 217 psl.
- Vykintas Vaitkevičius. Regina Volkaitė-Kulikauskienė
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Regina Kulikauskienė, Kas yra Regina Kulikauskienė? Ką reiškia Regina Kulikauskienė?
Regina Volkaite Kulikauskiene 1916 m rugsejo 10 d Kedainiai 2007 m kovo 28 d Vilnius Lietuvos archeologe habilituota humanitariniu mokslu daktare Lietuvos mokslu akademijos nare korespondente BiografijaGime veterinarijos felcerio Kazimiero Volko ir Tekles Urbanaviciutes Volkienes seimoje Volkai buvo bajorai kile is Gaizuvos 1936 m baige Kedainiu gimnazija ir įstojo į Vytauto Didziojo universiteto Humanitariniu mokslu fakulteta kur studijavo Lietuvos istorija Archeologija susidomejo dar Kedainiu gimnazijoje mokytojos Onos Maksimaitienes 1933 m dalyvavusios P Tarasenkos vykdytuose Velikuskiu piliakalnio kasinejimuose ir mokejusios apie juos graziai papasakoti deka Prof J Puzino rekomenduota nuo 1938 m spalio men pradejo dirbti muziejaus Priesistorinio skyriuje muziejininke tvarke archeologinius radinius dalyvavo muziejaus renginiuose ir archeologinese ekspedicijose Grauziuose Upyteje Versvuose Sargenuose ir kt Studijas 1940 m baige jau Vilniaus universitete rugsejo 27 d apgynusi diplominį darba Rytines baltu ribos priesistoriniais laikais Tiesa del valdziu kaitos 1940 1944 m ji įgijo net tris universiteto baigimo diplomus nes kiekviena valdzia anksciau isduoto diplomo nepripazindavo 1941 m spalio 12 d susituoke su archeologija studijuojanciu Pranu Kulikausku Moksline veikla1941 m balandzio men pakviesta asistente neseniai Vilniaus universitete įkurtoje Archeologijos katedroje kurios vedeju buvo J Puzinas Per didziasias karo audras Kulikauskai isbuvo Kedainiu apylinkese Nuo 1945 m spalio men Kauno universiteto Archeologijos katedros asistente Reorganizavus universiteta grįzo į Vilniu kur iki 1952 m dirbo universiteto Archeologijos etnografijos katedroje Be pedagoginio darbo tuo metu intensyviai dirbo prie dideles velyvojo gelezies amziaus studijos 1951 m sausio 5 d ji apgyne istorijos mokslu kandidato disertacija Lietuvos gyventoju materialine kultura IX XII a remiantis laidojimo paminklu duomenimis Tolesneje R Volkaites Kulikauskienes biografijoje issiskiria du svarbus etapai Tai darbas Vilniaus universitete ir nuo 1962 m lapkricio 1 d Lietuvos mokslu akademijos Istorijos institute kurio vyresniosios mokslines bendradarbes pareigas ji uzeme iki 1992 m balandzio 30 d 1972 m isrinkta Lietuvos mokslu akademijos nare korespondente 1977 m buvo patvirtintas jos mokslinis projektas skirtas lietuviu etnogenezes tyrinejimams Jo rezultatai apibendrinti 1987 m kolektyvineje monografijoje Lietuviu etnogeneze Atskira R Volkaites Kulikauskienes interesu sritis senoves lietuviu drabuziai ir papuosalai Ta tema paskelbta straipsniu ir monografija 1997 m 1979 m jos pastangomis isleistas pirmasis Lietuvos archeologijos tomas Tyrineti objektaiPer pussimtį metu trukusius archeologinius kasinejimus yra kasinejusi daugiau kaip 30 tyje vietu Zymiausi jos tyrineti archeologijos paminklai Maisiagalos piliakalnis 1971 1973 m Narkunu piliakalnis 1976 1978 m Kernaves piliakalniai Mindaugo Sostas ir Pilies kalnas 1979 1982 ir 1983 m Rusiu Rago pilkapynas 1963 1964 m ir Ciobiskio pilkapynas 1964 m BibliografijaParase per 300 straipsniu kelias monografijas 1979 m įkure mokslinį testinį leidinį Lietuvos archeologija Pirmasis spausdintas darbas buvo velyvojo gelezies amziaus bronziniu ir sidabriniu antkakliu is suardytu Pakruojo raj Staciunu kapinyno paskelbimas Antkakles pagal lankelio galu uzbaigima suskirstytos į 8 tipus kurie placiau aptarti nustatyta ju chronologija Sis straipsnis parode kad į Lietuvos proistores tyrinetoju gretas atejo pajegi archeologe Svarbiausios publikacijos Is lietuviu etnogenezes 1981 Kovos kirviai Lietuvoje ankstyvojo feodalizmo laikotarpiu 1964 Lietuva valstybes priesausriu Vilnius Vaga 2001 ISBN 5 415 01498 5 Lietuviai IX XII amziais 1970 Lietuvio kario zirgas 1971 Lietuviu etnogeneze 1987 Lietuviu materialine kultura IX XIII amziuje 1978 1981 Lietuvos archeologija 1979 1985 Lietuvos archeologijos bruozai 1961 Lietuvos archeologiniai paminklai ir ju tyrinejimai 1958 Punios piliakalnis 1974 Senoves lietuviu drabuziai ir ju papuosalai 1997 Senoves lietuviu papuosalai 1958 Punia 1990 m Vakaru baltai etnogeneze ir etnine istorija 1997 Problemy etnogeneza i etnicheskoj istorii baltov 1985 Straipsniai apie ja Reginai Volkaitei Kulikauskienei 85 Gintautas Zabiela Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 2001 p 291 293 Reginai Kulikauskienei 85 Gintautas Zabiela Lietuvos istorijos metrastis 2001 t 2 p 321 322 Akademikei Reginai Volkaitei Kulikauskienei 90 Lina Kanopkiene Ruta Kazlauskiene Tarp knygu 2006 Nr 10 p 35 36 Zvaigzdes kurios visada sviecia MA narei korespondentei habilituotai daktarei Reginai Kulikauskienei 90 Povilas Saudargas Lietuvos mokslu akademijos zinios 2006 Nr 3 4 p 14 15 Iskili Lietuvos proistores tyrinetoja arba pagirta ne tik tarp moteru Lina Kanopkiene Ruta Kazlauskiene Povilas Saudargas Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr 9 p 32 33Įvertinimas2005 m Lietuvos didziojo kunigaikscio Gedimino ordino Karininko kryziusSaltiniaiRegina Volkaite Kulikauskiene Visuotine lietuviu enciklopedija T XI Kremacija Lenzo taisykle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2007 217 psl Vykintas Vaitkevicius Regina Volkaite Kulikauskiene