Meksikos ispanų kalba español mexicanoKalbamaMeksika JAVKalbančiųjų skaičius gt 120 mln Kilmėindoeuropiečių italikų ir r

Geografinis paplitimas
Meksikos ispanų kalba español mexicano
Kalbama	Meksika, JAV
Kalbančiųjų skaičius	>120 mln.
Kilmė	indoeuropiečių italikų ir romanų Iberijos romanų ispanų Meksikos ispanų

Meksikos ispanų kalba (isp. español mexicano) – ispanų kalbos atmaina, vartojama Meksikoje bei meksikiečių diasporos kitose šalyse. Tai daugiausia vartotojų turinti ispanų kalbos tarmė – beveik 94 % Meksikos gyventojų (~120 mln.) tai gimtoji kalba, dar beveik 5,5 % ja šneka kaip antrąja kalba.

Meksikos ispanų kalba gausiai vartojama meksikiečių diasporos, gyvenančios Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tuo tarpu Meksikos Čiapaso valstijoje vartojama atmaina artimesnė . Savitos yra Meksikos Karibų jūros pakrantės ir Jukatano pusiasalio šnektos. Iš viso Meksikoje išskiriama 10 šnektų: šiaurės rytų, šiaurės vakarų, Kalifornijos pusiasalio, vakarų, Abachenjo, vidurio, pietų, pakrantės, Čiapaso, Jukatano.

Pagrindiniai bruožai

Fonetiniai:

gausus junginių ts [t͡s] ir tl [t͡ɬ] vartojimas, atsiradęs dėl nahuatlių ir kitų indėnų kalbų įtakų; tokiuose junginiuose abu priebalsiai tariami aiškiai, net jei jie yra ne vietinės kilmės, pvz., žodis Atlántico („Atlantas“) tariamas pilnai išreiškiant tl, tuo tarpu Ispanijoje tarimas suduslėja į [aðˈlantiko];
garso [ʃ] (š) vartojimas, kuris nebūdingas daugeliui kitų ispanų tarmių; šis garsas sutinkamas indėniškos kilmės žodžiuose ir užrašomas raide x, pvz., Xola [ˈʃola], Xochimilco [ʃoːtʃiˈmiːlko]. Be to, raidė x gali būti tariama kaip [x] (ks), pvz., México [mexiko]. Dalyje pietinių ir Karibų tarmių garsas [x] tariamas kaip [h], pvz., [ˈmehiko];
kaip ir kitose Lotynų Amerikos tarmėse ispaniškas garsas [θ] tampa [s], o ll ir y tariami kaip [ʝ] (vietomis, ypač Mičoakane, šis garsas tampa aproksimantu arba netariamas visai);
daug kur, ypač centrinėje Meksikoje, paplitęs garso [s] žodžio gale numetimas, taip pat prieš garsus [r] ir [l];
junginys [bw] daug kur, ypač kaimiškose vietovėse, tariamas kaip [gw], pvz., abuelo arba bueno išvirsta į agüelo ir güeno;
vidurio Meksikoje dažnai numetami nekirčiuoti vidiniai balsiai, ypač, einantys prieš garsą [s].

Morfologiniai:

Centrinėje Meksikoje labai gausiai vartojami deminutyvai;
kaimiškose vietovėse neretai vartojamos kitokios gramatinės veiksmažodžių formos, pvz., creigo („tikiu“) vietoje creo, váyamos („einame“) vietoje vayamos, cantaríanos („dainuotume“) vietoje cantaríamos;

Sintaksiniai:

junginiuose su hasta que („iki kol“) praleidžiama dalelytė no („ne“); pvz., Hasta que me tomé la pastilla se me quitó el dolor („kol neišgėriau tabletės, skausmas nepradėjo“);

Leksiniai:

Meksikos ispanų kalboje likę nemažai žodžių, kurie Ispanijoje virtę archaizmais arba vartojami kitomis reikšmėmis (pvz., durazno „persikas“, chavo „berniūkštis“, camión „autobusas“, bronco „laukinis, grynas“);
saviti žargonizmai: pvz., ¿Qué onda? "kas gero? " (pažodžiui, "kokia banga? "), padre „geras, kietas“ (pažodžiui, „tėvas“), mamón „mulkis“ (pažodžiui, „čiulpikas, pienburnis“);
gausu skolinių iš indėnų kalbų, ypač, nahuatlių; dalis jų patekę į kitas ispanų tarmes ar tapę tarptautiniais žodžiais, tačiau kiti likę kaip regioniniais, pvz., guajolote „kalakutas“, jitomate „raudonas pomidoras“, popote „šiaudelis“; taip pat įvairūs žargoniniai, niekinamieji, gatvės kalbos žodžiai, pvz., escuincle „vaikiščias“, chichis „papai“ ir kt.
dėl didelės JAV įtakos Meksikos tarmėje gausu anglicizmų: be kitose ispanų tarmėse dažnų anglicizmų, tokių kaip sándwich „sumuštinis“, filmar „filmuoti“, cheque „čekis“, vartojami ir tik Meksikai būdingi checar „tikrinti“, overol „iš viso“, réferi „arbitras“ ir kt.

Šaltiniai

Torres Garca, Alejandro A. (2014). „¿Voseo en México?: Breve perspectiva del voseo en Chiapas“
„División silábica y ortográfica de palabras con „tl““. Real Académia Española
Canfield, D[elos] Lincoln (1981). Spanish Pronunciation in the Americas. Chicago: University of Chicago Press.
Mackenzie, Ian (1999–2020). „Mexican Spanish“. The Linguistics of Spanish.
Carrizales, Katie Suzanne; Tinoco, Elsa Marisol Olmos (2016). „LA INFLUENCIA DEL INGLÉS EN EL ESPAÑOL DE MÉXICO“. Jóvenes en la Ciencia. 2 (1): 1757–1762.

[1] Torres Garca, Alejandro A. (2014). „¿Voseo en México?: Breve perspectiva del voseo en Chiapas“

[2] „División silábica y ortográfica de palabras con „tl““. Real Académia Española

[3] Canfield, D[elos] Lincoln (1981). Spanish Pronunciation in the Americas. Chicago: University of Chicago Press.

[4] Mackenzie, Ian (1999–2020). „Mexican Spanish“. The Linguistics of Spanish.

[5] Carrizales, Katie Suzanne; Tinoco, Elsa Marisol Olmos (2016). „LA INFLUENCIA DEL INGLÉS EN EL ESPAÑOL DE MÉXICO“. Jóvenes en la Ciencia. 2 (1): 1757–1762.