Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
MalajaliaiKeralos brahmano šeima 1902 m Gyventojų skaičius 38 mln Populiacija šalyse Indija Kerala JAE Saudo Arabija Kuv
Malajaliai
| Malajaliai | |
|---|---|
Keralos brahmano šeima (1902 m.) | |
| Gyventojų skaičius | ~38 mln. |
| Populiacija šalyse | Indija (Kerala) JAE Saudo Arabija Kuveitas Malaizija |
| Kalba (-os) | malajalių |
| Religijos | hinduizmas, islamas, krikščionybė |
| Giminingos etninės grupės | tamilai, kanadai, tulai, telugai, kiti dravidai |
| Vikiteka: | Malajaliai |
Malajaliai (mal. മലയാളി = malayāḷi) – dravidų tauta, gyvenanti pietų Indijoje, daugiausia Keralos valstijoje. Taip pat didesnės malajalių bendruomenės gyvena Tamilnade, Karnatakoje, Lakšadvipe, Maharaštroje. Didelė diaspora užsienyje – Persijos įlankos šalyse (JAE, Saudo Arabijoje, Omane, Katare, Kuveite, Bahreine), Pietryčių Azijoje (Malaizijoje, Singapūre), JAV, Jungtinėje Karalystėje, Australijoje. Populiacija – apie 38 mln. žmonių. Kalba malajalių kalba (dravidų kalbų šeima). ~54 % malajalių (Indijoje) yra hinduistai, 26 % – musulmonai (sunitai ir šiitai), 18 % – krikščionys (, Romos katalikai, protestantai).
I tūkstm. pr. m. e. Keralos teritorijoje gyvavo malajalių valstybės Čera, Čola, vėliau – Kočino karalystė. Malajaliai vertėsi jūrine prekyba su romėnais, graikais, arabais. Malabaro krantas garsėjo kaip pagrindinis prieskonių šaltinis. Čia ėmė kurtis žydų, arabų bendruomenės, pirmaisiais mūsų eros amžiais susikūrė krikščionių bendruomenė, siejama su Malabaro krantan atvykusiu Šv. Tomu. XVI a. malajalių gyvenamoje pakrantėje ėmė steigtis portugalų, prancūzų, olandų, britų kolonijos, dalis malajalių priėmė katalikybę. Savo atskiros valstybės malajaliai neturėjo, buvo valdomi keleto skirtingų kunigaikštysčių. 1956 m. malajalių žemėse sudaryta Keralos valstija.
Tradiciniai verslai – ariamoji žemdirbystė (ryžiai, maniokai, ankštiniai, arbatmedžiai, kavamedžiai), daržininkystė, sodininkystė (bananai, mangai, vynuogės ir kt.), gyvulininkystė (galvijai, ožkos, avys), paukštininkystė; taip pat augina kokospalmes, kaučiukmedžius, prieskoninius augalus, verčiasi žvejyba. Amatai: valčių ir žvejybos įrankių gamyba, kokoso pluošto pynimas, dramblio kaulo ir medžio drožinėjimas, sidabro dirbinių gamyba.
Malajalių gyvenvietės paprastai jungiasi viena su kita. Aukštesnių kastų atstovų namai mediniai arba plytų, dviaukščiai, daugelio patalpų, dengti čerpėmis. Gyvenamieji ir ūkiniai trobesiai, sujungti aukšta moline arba akmenine siena, juosia keturkampį kiemą. Kiekvienuose namuose būna namų šventyklėlė, kieme – šulinys, dažnai patalpa gyvatėms. Skurdesnių malajalių namai iš plaušplyčių, dengti palmių lapais, statomi iš nendrių, palmių demblių, suręstų ant bambukinio karkaso.
Vyrai dėvi lungius, moterys – sarius arba lungius su palaidine (būdingos šviesios spalvos). Malajalių virtuvėje vyrauja košės, kepiniai, pieno produktai, žuvies, moliuskų patiekalai, vaisiai, gausu prieskonių.
Iki XX a. vidurio buvo išlikusi didžioji motinos pusės šeima, matrilokalinė santuoka, (teisiškai vaikų tėvais laikyti motinos broliai); dar XX a. pab. gyvavo poliandrija, matrilinijinė bendruomenės struktūra. Ryškus kastinis susiskaidymas. Gausi apeiginė teatrinė kultūra – ritualiniai šokiai, pantomima. Žymiausiai šokių teatrai – kathakali (herojinės epinės šokių dramos, atliekamos tik vyrų), kūtijatam, mohinijatam. Svarbiausia šventė – onam, švenčiama vasaros pabaigoje, nuėmus derlių. Populiarios valčių lenktynės (), kovos menas . Literatūrinė tradicija pradėjo klostytis IX–XII a.
Malajaliai išlaikę įvairias religines praktikas – aukštakasčiai brahmanai (nambūtiriai) atlieka vedinius aukojimus ir tekstus, paplitę protėvių, šventųjų gyvačių kultai. Paplitusi apeiginė, religinė muzika ().
- Kathakali drama
- Malajalių tijų genties žmonės (1909 m.)
- Brahmanai najarai
- Valčių lenktynės
- Pančavadjam šventės dalyviai
- Keralos krikščionės (1902 m.)
- Keralos musulmonai (1914 m.)
- Ūkininkas su skrybėle nuo musoninių liūčių
Šaltiniai
- Mikael Parkvall, „Världens 100 största språk 2007“, in Nationalencyklopedin.
- Малаяли,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.
- Malajaliai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Malajaliai, Kas yra Malajaliai? Ką reiškia Malajaliai?
MalajaliaiKeralos brahmano seima 1902 m Gyventoju skaicius 38 mln Populiacija salyse Indija Kerala JAE Saudo Arabija Kuveitas MalaizijaKalba os malajaliuReligijos hinduizmas islamas krikscionybeGiminingos etnines grupes tamilai kanadai tulai telugai kiti dravidaiVikiteka Malajaliai Malajaliai mal മലയ ള malayaḷi dravidu tauta gyvenanti pietu Indijoje daugiausia Keralos valstijoje Taip pat didesnes malajaliu bendruomenes gyvena Tamilnade Karnatakoje Laksadvipe Maharastroje Didele diaspora uzsienyje Persijos įlankos salyse JAE Saudo Arabijoje Omane Katare Kuveite Bahreine Pietryciu Azijoje Malaizijoje Singapure JAV Jungtineje Karalysteje Australijoje Populiacija apie 38 mln zmoniu Kalba malajaliu kalba dravidu kalbu seima 54 malajaliu Indijoje yra hinduistai 26 musulmonai sunitai ir siitai 18 krikscionys Romos katalikai protestantai I tukstm pr m e Keralos teritorijoje gyvavo malajaliu valstybes Cera Cola veliau Kocino karalyste Malajaliai vertesi jurine prekyba su romenais graikais arabais Malabaro krantas garsejo kaip pagrindinis prieskoniu saltinis Cia eme kurtis zydu arabu bendruomenes pirmaisiais musu eros amziais susikure krikscioniu bendruomene siejama su Malabaro krantan atvykusiu Sv Tomu XVI a malajaliu gyvenamoje pakranteje eme steigtis portugalu prancuzu olandu britu kolonijos dalis malajaliu prieme katalikybe Savo atskiros valstybes malajaliai neturejo buvo valdomi keleto skirtingu kunigaikstysciu 1956 m malajaliu zemese sudaryta Keralos valstija Tradiciniai verslai ariamoji zemdirbyste ryziai maniokai ankstiniai arbatmedziai kavamedziai darzininkyste sodininkyste bananai mangai vynuoges ir kt gyvulininkyste galvijai ozkos avys paukstininkyste taip pat augina kokospalmes kauciukmedzius prieskoninius augalus verciasi zvejyba Amatai valciu ir zvejybos įrankiu gamyba kokoso pluosto pynimas dramblio kaulo ir medzio drozinejimas sidabro dirbiniu gamyba Malajaliu gyvenvietes paprastai jungiasi viena su kita Aukstesniu kastu atstovu namai mediniai arba plytu dviauksciai daugelio patalpu dengti cerpemis Gyvenamieji ir ukiniai trobesiai sujungti auksta moline arba akmenine siena juosia keturkampį kiema Kiekvienuose namuose buna namu sventyklele kieme sulinys daznai patalpa gyvatems Skurdesniu malajaliu namai is plausplyciu dengti palmiu lapais statomi is nendriu palmiu dembliu surestu ant bambukinio karkaso Vyrai devi lungius moterys sarius arba lungius su palaidine budingos sviesios spalvos Malajaliu virtuveje vyrauja koses kepiniai pieno produktai zuvies moliusku patiekalai vaisiai gausu prieskoniu Iki XX a vidurio buvo islikusi didzioji motinos puses seima matrilokaline santuoka teisiskai vaiku tevais laikyti motinos broliai dar XX a pab gyvavo poliandrija matrilinijine bendruomenes struktura Ryskus kastinis susiskaidymas Gausi apeigine teatrine kultura ritualiniai sokiai pantomima Zymiausiai sokiu teatrai kathakali herojines epines sokiu dramos atliekamos tik vyru kutijatam mohinijatam Svarbiausia svente onam svenciama vasaros pabaigoje nuemus derliu Populiarios valciu lenktynes kovos menas Literaturine tradicija pradejo klostytis IX XII a Malajaliai islaike įvairias religines praktikas aukstakasciai brahmanai nambutiriai atlieka vedinius aukojimus ir tekstus paplite proteviu sventuju gyvaciu kultai Paplitusi apeigine religine muzika Kathakali drama Malajaliu tiju genties zmones 1909 m Brahmanai najarai Valciu lenktynes Pancavadjam sventes dalyviai Keralos kriksciones 1902 m Keralos musulmonai 1914 m ukininkas su skrybele nuo musoniniu liuciuSaltiniaiMikael Parkvall Varldens 100 storsta sprak 2007 in Nationalencyklopedin Malayali Enciklopediya Narody i religii mira Moskva Bolshaya Rossijskaya Enciklopediya 1999 Malajaliai Visuotine lietuviu enciklopedija T XIV Magdalena Mexico Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008