Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Kočino karalystė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kočino karalystė (malajalių kalba: കൊച്ചി), dar vadinamas Kočio karalystė, Perumpadapas (malajalių kalba: പെരുമ്പടപ്പ) - vienas iš svarbiausių ir stipriausių svarupamų (feodalinių karalysčių) Keraloje (Pietų Indijoje), egzistavęs nuo viduramžių Čeros subyrėjimo XII a iki XX a.
| Keralos istorija |
| Čera, Alupai |
| Viduramžių Čera, |
| Čola, Pandija |
| Svarupamai: |
| Venadas, Kočinas, Kožikodė, Kolathunadas |
| , , Britų Indija |
| , |
| Kerala |
Ši karalystė valdė teritorijas vidurio Keraloje (nuo dab. Malapuramo rajono iki Kočino rajono), tačiau vėliau neteko didelių teritorijų šiaurėje. Ji keletą kartų keitė sostines, ir tačiau bene svarbiausia iš jų buvo Kočinas. Jos valdovai buvo tituluojami velija thampuranais.
Istorija
Ši karalystė atsirado suirus Čeros imperijai, ir tradiciškai jos valdovų dinastija save kildina iš paskutiniojo Čeros valdovo Ramavarma Kulasecharos sesers. Ji buvo viena stipriausių, drauge su Valuvanadu. Jos pirmoji sostinė buvo .
XIV a. pradžioje, šiaurėje augant Kožikodės karalystei, per ilgus karus ši apkarpė daug Kočino teritorijų šiaurėje. Tada Perumpadapas neteko Vanerio ir buvo priverstas perkelti sostinę į pietus, į Kodungalorą.
1402 m. vėl prasidėjo Kožikodės ekspansija. Kožikodės sienos grėsmingai priartėjo prie sostinės, todėl ji vėl buvo perkelta piečiau, į Kočiną. Tam buvo ir kitų priežasčių: po XIV a. potvynio Kodungaloras tapo nebetinkamas geram uostui, o prie Kočino atsirado puikiausios tam sąlygos.
Nuo XVI a. be Kočino svarbios sostinės buvo ir bei . Pastarojoje nuo XVIII a. vidurio rezidavo valdovai. XVII-XVIII a. valstybės valdyme labai didelį vaidmenį vaidino paliath ačanai, savotiški ministrai pirmininkai, visi kilę iš vienos šeimos.
1503 m. portugalai Kočine įsteigė pirmąją koloniją Indijoje: čia buvo pastatytas Kočio fortas. Jie persekiojo čia nuo seno gyvenusią žydų bendruomenę. 1663 m. olandai, sudarę sąjungą su Kočino priešais Kožikode ir Kolathunadu, išvijo portugalus ir įsigalėjo Kočine.
1773 m. auganti pavertė Kočiną savo vasalu, o vėliau įsigalėjo britai.
Britų Indijos laikais Kočino karalystė išlaikė savivaldą. Po Indijos nepriklausomybės 1947 m. Kočinas buvo sujungtas su , tokiu būdu suformuojant naują valstiją. Senosios dinastijos nariai yra išlikę iki dabar.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kočino karalystė, Kas yra Kočino karalystė? Ką reiškia Kočino karalystė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Kocino karalyste malajaliu kalba ക ച ച dar vadinamas Kocio karalyste Perumpadapas malajaliu kalba പ ര മ പടപ പ vienas is svarbiausiu ir stipriausiu svarupamu feodaliniu karalysciu Keraloje Pietu Indijoje egzistaves nuo viduramziu Ceros subyrejimo XII a iki XX a Keralos istorijaCera AlupaiViduramziu Cera Cola PandijaSvarupamai Venadas Kocinas Kozikode Kolathunadas Britu Indija KeralaKocino karalystes sostines buvo Kodungaloras ir Kocinas Si karalyste valde teritorijas vidurio Keraloje nuo dab Malapuramo rajono iki Kocino rajono taciau veliau neteko dideliu teritoriju siaureje Ji keleta kartu keite sostines ir taciau bene svarbiausia is ju buvo Kocinas Jos valdovai buvo tituluojami velija thampuranais IstorijaSi karalyste atsirado suirus Ceros imperijai ir tradiciskai jos valdovu dinastija save kildina is paskutiniojo Ceros valdovo Ramavarma Kulasecharos sesers Ji buvo viena stipriausiu drauge su Valuvanadu Jos pirmoji sostine buvo XIV a pradzioje siaureje augant Kozikodes karalystei per ilgus karus si apkarpe daug Kocino teritoriju siaureje Tada Perumpadapas neteko Vanerio ir buvo priverstas perkelti sostine į pietus į Kodungalora 1402 m vel prasidejo Kozikodes ekspansija Kozikodes sienos gresmingai priartejo prie sostines todel ji vel buvo perkelta pieciau į Kocina Tam buvo ir kitu priezasciu po XIV a potvynio Kodungaloras tapo nebetinkamas geram uostui o prie Kocino atsirado puikiausios tam salygos Kocino karalystes veliava Nuo XVI a be Kocino svarbios sostines buvo ir bei Pastarojoje nuo XVIII a vidurio rezidavo valdovai XVII XVIII a valstybes valdyme labai didelį vaidmenį vaidino paliath acanai savotiski ministrai pirmininkai visi kile is vienos seimos 1503 m portugalai Kocine įsteige pirmaja kolonija Indijoje cia buvo pastatytas Kocio fortas Jie persekiojo cia nuo seno gyvenusia zydu bendruomene 1663 m olandai sudare sajunga su Kocino priesais Kozikode ir Kolathunadu isvijo portugalus ir įsigalejo Kocine 1773 m auganti paverte Kocina savo vasalu o veliau įsigalejo britai Britu Indijos laikais Kocino karalyste islaike savivalda Po Indijos nepriklausomybes 1947 m Kocinas buvo sujungtas su tokiu budu suformuojant nauja valstija Senosios dinastijos nariai yra islike iki dabar