Lakšadvipas

Lakšadvipas (mal. ലക്ഷദ്വീപ്  = Lakṣadvīp) – mažiausia Indijos sąjunginė teritorija, kurią sudaro Lakadyvų salos, išsidriekusios Arabų jūroje.

Lakšadvipas ലക്ഷദ്വീപ്
Valstybė	Indija
Administracinis centras	Kavaratis
Rajonai	1
Oficialios kalbos	malajalių, anglų
Gyventojų (2020)	73 200
Plotas	32 km²
Tankumas (2020)	2 288 žm./km²
Tinklalapis	lakshadweep.gov.in
Vikiteka	LakšadvipasVikiteka

Geografija

Lakadyvų salyną sudaro 12 atolų, 3 rifai ir 5 povandeninės bankos. Šios salos yra Arabų jūros dalyje , 220–440 km nuo Keralos krantų. Lakadyvai yra didesnės salų grupės, kurią dar sudaro Maldyvai ir Čagoso salynas, šiaurinė dalis. Salyno sausumos plotas yra 32 km², tuo tarpu įtraukiant atolų lagūnas – 4200 km².

Lakšadvipą sudaro šie geografiniai objektai:

Atolas/rifas/banka	tipas	Sausumos plotas (km²)	Lagūnos plotas (km²)	Salelių skaičius	Gyventojų skaičius
Amindivio salos
	banka	-	339,45	-	align=right
	banka	-	388,53	-	-
	banka	-	2474,33	-	-
	rifas	0,01	172,59	2	-
	rifas	0,01	57,46	1	-
	atolas	1,14	1,60	1	2289
	atolas	0,10	45,61	2	264
	atolas	2,20	1,76	1	3664
	atolas	3,20	37,50	1	5319
	banka	-	95,91	-	-
	rifas	0,01	83,02	1	-
^1)	atolas	2,59	155,09^1)	1	7340
Lakadyvai
^2)	atolas	2,30	46,25	4	-^3)
^2)	atolas	3,84	17,50	4	7072
^1)	sala^1)	0,01	155,09^1)	1	-
	atolas	4,90	4,84	1	10720
Kavaratis	atolas	4,22	4,96	1	10113
	atolas	2,79	25,60	7	4319
	atolas	0,57	78,76	2	-
Minikojus
	banka	-	141,78	-	-
	atolas	4,80	30,60	2	9495
^1) Aminio ir Pičio salos yra Pičio bankoje smarkiai apsemtame atole, kurio lagūnos plotas 155,09 km²
^2)Bingaramo ir Agačio salos siejasi sekliu povandeniniu gūbriu
^3)tarptautinis kurortas, vietinių gyventojų nėra

Gyventojai

Dauguma Lakšadvipo gyventojų yra malajaliai, tik gerokai labiau paveikti arabų, nei gyvenantys žemyne. Minikojuje gyvena  – tauta, sudaranti gyventojų daugumą Maldyvuose. 95,5 % gyventojų yra musulmonai, 3,7 % – hinduistai.

Svarbiausi verslai yra turizmas, žvejyba, kopros rinkimas, palmių pluošto (koiro) audimas. Agačio saloje yra oro uostas, Kavaratyje – vandens gėlinimo gamykla.

Istorija

Seniausi salų paminėjimai randami senovės tamilų tekstuose, kur kraštas minimas kaip Puranuru. VII a. priklausė Palavų dinastijai. Senieji salų gyventojai buvo hinduistai, taip pat rasta budizmo pėdsakų. Tačiau salose nuo VI-VIII a. besilankę arabų pirkliai iki XIV a. atvertė daugumą gyventojų į islamą. XI a. Lakadyvai tapo Čola imperijos dalimi. Salas vėliau buvo užėmę portugalai, bet vietiniai gyventojai jiems pasipriešino. XVIII a. pab. salos atiteko britams. 1956 m., nepaisant ryškios majalalių daugumos, salos neprijungtos prie Keralos, o sudaryta Lakšadvipo valstija.

Šaltiniai

1. INDIA: States and Major Agglomerations, citypopulation.de
2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 245

Indijos valstijos ir teritorijos

Valstijos: Andhra Pradešas • Arunačal Pradešas • Asamas • Biharas • Čhatisgarhas • Goa • Gudžaratas • Džharkhandas • Harjana • Himačal Pradešas • Karnataka • Kerala • Madhja Pradešas • Maharaštra • Manipuras • Meghalaja • Mizoramas • Nagalandas • Orisa • Pandžabas • Radžasthanas • Sikimas • Tamil Nadu • Telangana • Tripura • Utarakhandas • Utar Pradešas • Vakarų Bengalija Teritorijos: Andamanų ir Nikobarų salos • Čandigarhas • Dadra ir Nagar Havelis bei Damanas ir Diu • Valstybės sostinės teritorija • Džamu ir Kašmyras • Ladakas • Lakšadvipas • Pudučeris