Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Gervėčių kraštas apylinkė parapija savitas lietuvių etninis regionas dabartinės Baltarusijos teritorijoje Gervėčių apyli
Gervėčių kraštas
Gervėčių kraštas (apylinkė, parapija) – savitas lietuvių etninis regionas dabartinės Baltarusijos teritorijoje. Gervėčių apylinkei priklauso 14–15 išlikusių lietuviškų kaimų.
Geografija
Apylinkės centras – Gervėčių miestelis – yra apie 65 km į rytus nuo Vilniaus, prie Aluošios upės (Ašmenos upės intakas), 30 km nuo Baltarusijos-Lietuvos sienos. Kraštovaizdis kalvotas, smėlėtas, kai kur pelkėtas ir apaugęs miškais palei vaizdingus Aluošios, Ašmenos (Neries intakas) upių slėnius.
Istorija
Jau VII–XII a. nedideliuose šių upių pakrančių kaimeliuose gyveno lietuvių. Manoma, kad XII–XIV a. Gervėčių apylinkės priklausė Nalšios žemei. Gervėčių apylinkių istorija susijusi su dvaro ir bažnyčios praeitimi. Yra žinoma, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo sūnus Vilniaus vyskupas Jonas 1511 m. Gervėčiuose įsteigė bažnytinę fundaciją, o dvaras užrašytas Vilniaus vyskupams. 1536 m. Gervėčiuose pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia ir tais pačiais metais paminėtas Gervėčių miestelis, kuris su Miciūnų, Gaigalų ir Mockų kaimais priklausė dvarui. XVII a. pabaigoje Gervėčiai, kaip ir didžioji Lietuvos dalis, atitenka carinei Rusijai.
Iki Pirmojo pasaulinio karo pagal administracinį suskirstymą Gervėčių apylinkė įėjo į Vilniaus ir į Ašmenos apskritis. 1920 m. Lietuvos-Sovietų sutartimi Gervėčių kraštas vėl priskirtas Lietuvos teritorijai. 1920 m. pradžioje sritis dar buvo Lietuvos kariuomenės kontroliuojamoje teritorijoje, tačiau dėl Želigovskio puolimo 1920–1939 m. Vilniaus kraštas ir į jį įsiliejusi Gervėčių apylinkė okupuojama Lenkijos. 1939 m. prijungus Vilniaus kraštą prie Lietuvos, Gervėčiai nebuvo grąžinti (nors buvo planuota perduoti Astravo rajoną Lietuvai 1940 08 03 SSRS Aukščiausiosios Tarybos įsaku) ir liko sovietinės Baltarusijos valdžioje. 19 lenkų okupacijos metų vietiniai žmonės aktyviai kovojo dėl savo identiteto. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui apskritis buvo okupuota vokiečių. Vietiniai gyventojai aktyviai rinko parašus ir siuntė prašymus į lietuvių ir vokiečių įstaigas dėl apylinkės grąžinimo Lietuvai. 1942 m. sudaryta Svyrių apskritis, į kurią įėjo ir Gėrvėčiai, buvo prijungta prie Lietuvos generalinės sienos. Tačiau 1944 m. regionas atsidūrė Baltarusijos sudėtyje ir yra joje iki šiol.
Kalba ir kultūra
Gervėčių krašto gyventojams būdinga savita tarmiška šnekta, kuri prikauso Rytų Aukštaičių vilniškių (vadinamų Rytų Dzūkų) patarmei. Gervėtiškių šnekta yra viena svarbiausių etninio lietuvių kalbos variantų, autentiškos pirmapradės lietuvių teritorijos ir tautybės likutis. Suslavėjus tarpinėms apylinkėms dėl ilgos izoliacijos nuo pagrindinių lietuvių kalbos tarmių, Gervėčių šnekta išlaikė daug archaizmų, o dėl glaudaus kontakto su slavų kalbomis joje radosi nemaža originalių naujadarų.
Gervėtiškių šnektai būdingas „apiręs“ dzūkavimas (dziedas, medzias, trupucį…), būtojo kartinio laiko veiksmažodžių galūnių trumpinimas/netarimas (a ~ ajo, ata ~ atajo, jo ~ jojo…) ir kiti ypatumai. Jie turi keturis vietininkus (greta įprastinių vidaus vietininkų vartoja pašalio vietininkus), tik galūnėje vietoj p turi k. Įdomiai keičiamos naudininko galūnės, pvz., vyruo – „vyrui“ arba akie – „akiai“.
1930 m. Gervėčių krašto tarmę aprašė estų kalbininkas Pėteris Aruma knygoje „Litauische mundartliche Texte aus der Wilnaer Gegend mit grammatischen Anmerkungen“. 1970 m. ir 1992 m. buvo surengtos etnografinės kraštotyros ir tautosakos ekspedicijos į Gervėčių kraštą. Surinkta per 660 lietuviškų pasakų, sudaryti 29 įvairių lietuvių tautosakos žanrų rinkiniai. Visa medžiaga saugoma Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Muzikos akademijos rankraštynų fonduose. Išleista knyga „Gervėčių pasakos“ (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997 m. Vilnius). Šnektą taip pat nagrinėjo Jadvyga Kardelytė („Gervėčių tarmė“, 1975 m.), Aloyzas Vidugiris, Elena Grinaveckienė, rusė („Диалекты литовско-славянского пограничья“, 1975 m.).
Gyventojai
Gyventojų (ypač lietuvių) kaimuose sparčiai mažėja. 1970 m. čia rasta 2120 lietuvių, 1979 m. – 1655; 1985 m. – 1312, kas sudarė apie 63 % visų apylinkės gyventojų. 1992 metų duomenimis Gervėčių apylinkėje gyveno 1080 lietuvių, kurie nevienodai pasiskirstę 15-oje išlikusiuose lietuviškuose kaimuose (iš buvusių 40 kaimų):
|
|
Šaltiniai
- Gervėčių Lietuva (sudarė: Vykintas Vaitkevičius, Arūnas Baltėnas, Saulė Matulevičienė) – Vilnius: R. Paknio leidykla, 2013 ISBN 9789955736523
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Gervėčių kraštas, Kas yra Gervėčių kraštas? Ką reiškia Gervėčių kraštas?
Gerveciu krastas apylinke parapija savitas lietuviu etninis regionas dabartines Baltarusijos teritorijoje Gerveciu apylinkei priklauso 14 15 islikusiu lietuvisku kaimu Tiltas per Aluosia prie GerveciuGeografijaApylinkes centras Gerveciu miestelis yra apie 65 km į rytus nuo Vilniaus prie Aluosios upes Asmenos upes intakas 30 km nuo Baltarusijos Lietuvos sienos Krastovaizdis kalvotas smeletas kai kur pelketas ir apauges miskais palei vaizdingus Aluosios Asmenos Neries intakas upiu slenius IstorijaSv Dominykas priima rozinį dovanu XVIII a paveikslas Gerveciu baznycioje Jau VII XII a nedideliuose siu upiu pakranciu kaimeliuose gyveno lietuviu Manoma kad XII XIV a Gerveciu apylinkes priklause Nalsios zemei Gerveciu apylinkiu istorija susijusi su dvaro ir baznycios praeitimi Yra zinoma kad Lietuvos didziojo kunigaikscio Zygimanto Senojo sunus Vilniaus vyskupas Jonas 1511 m Gerveciuose įsteige baznytine fundacija o dvaras uzrasytas Vilniaus vyskupams 1536 m Gerveciuose pastatyta pirmoji kataliku baznycia ir tais paciais metais paminetas Gerveciu miestelis kuris su Miciunu Gaigalu ir Mocku kaimais priklause dvarui XVII a pabaigoje Gerveciai kaip ir didzioji Lietuvos dalis atitenka carinei Rusijai Gerveciu baznycia ir mokykla Pirmojo pasaulinio karo metu Iki Pirmojo pasaulinio karo pagal administracinį suskirstyma Gerveciu apylinke įejo į Vilniaus ir į Asmenos apskritis 1920 m Lietuvos Sovietu sutartimi Gerveciu krastas vel priskirtas Lietuvos teritorijai 1920 m pradzioje sritis dar buvo Lietuvos kariuomenes kontroliuojamoje teritorijoje taciau del Zeligovskio puolimo 1920 1939 m Vilniaus krastas ir į jį įsiliejusi Gerveciu apylinke okupuojama Lenkijos 1939 m prijungus Vilniaus krasta prie Lietuvos Gerveciai nebuvo grazinti nors buvo planuota perduoti Astravo rajona Lietuvai 1940 08 03 SSRS Auksciausiosios Tarybos įsaku ir liko sovietines Baltarusijos valdzioje 19 lenku okupacijos metu vietiniai zmones aktyviai kovojo del savo identiteto Prasidejus Antrajam pasauliniam karui apskritis buvo okupuota vokieciu Vietiniai gyventojai aktyviai rinko parasus ir siunte prasymus į lietuviu ir vokieciu įstaigas del apylinkes grazinimo Lietuvai 1942 m sudaryta Svyriu apskritis į kuria įejo ir Gerveciai buvo prijungta prie Lietuvos generalines sienos Taciau 1944 m regionas atsidure Baltarusijos sudetyje ir yra joje iki siol Kalba ir kulturaGerveciu krasto gyventojams budinga savita tarmiska snekta kuri prikauso Rytu Aukstaiciu vilniskiu vadinamu Rytu Dzuku patarmei Gervetiskiu snekta yra viena svarbiausiu etninio lietuviu kalbos variantu autentiskos pirmaprades lietuviu teritorijos ir tautybes likutis Suslavejus tarpinems apylinkems del ilgos izoliacijos nuo pagrindiniu lietuviu kalbos tarmiu Gerveciu snekta islaike daug archaizmu o del glaudaus kontakto su slavu kalbomis joje radosi nemaza originaliu naujadaru Gervetiskiu snektai budingas apires dzukavimas dziedas medzias trupucį butojo kartinio laiko veiksmazodziu galuniu trumpinimas netarimas a ajo ata atajo jo jojo ir kiti ypatumai Jie turi keturis vietininkus greta įprastiniu vidaus vietininku vartoja pasalio vietininkus tik galuneje vietoj p turi k Įdomiai keiciamos naudininko galunes pvz vyruo vyrui arba akie akiai 1930 m Gerveciu krasto tarme aprase estu kalbininkas Peteris Aruma knygoje Litauische mundartliche Texte aus der Wilnaer Gegend mit grammatischen Anmerkungen 1970 m ir 1992 m buvo surengtos etnografines krastotyros ir tautosakos ekspedicijos į Gerveciu krasta Surinkta per 660 lietuvisku pasaku sudaryti 29 įvairiu lietuviu tautosakos zanru rinkiniai Visa medziaga saugoma Lietuviu literaturos ir tautosakos instituto ir Muzikos akademijos rankrastynu fonduose Isleista knyga Gerveciu pasakos Lietuviu literaturos ir tautosakos institutas 1997 m Vilnius Snekta taip pat nagrinejo Jadvyga Kardelyte Gerveciu tarme 1975 m Aloyzas Vidugiris Elena Grinaveckiene ruse Dialekty litovsko slavyanskogo pogranichya 1975 m GyventojaiGyventoju ypac lietuviu kaimuose sparciai mazeja 1970 m cia rasta 2120 lietuviu 1979 m 1655 1985 m 1312 kas sudare apie 63 visu apylinkes gyventoju 1992 metu duomenimis Gerveciu apylinkeje gyveno 1080 lietuviu kurie nevienodai pasiskirste 15 oje islikusiuose lietuviskuose kaimuose is buvusiu 40 kaimu Gaigaliai 33 lietuviu seimu Galciunai 64 lietuviu seimu Geliunai 84 lietuviu seimu Girios 73 lietuviu seimu Gudininkai 33 lietuviu seimu Kerplesine 79 lietuviu seimu Knystuskes 100 lietuviu seimu Miciunai 43 lietuviu seimu Milcejos 87 lietuviu seimu Mockos 82 lietuviu seimu Peliagrinda 100 lietuviu seimu Petrikai 82 lietuviu seimu Rimdziunai 43 lietuviu seimu Barauskai Uzupis ZavelcaiSaltiniaiGerveciu Lietuva sudare Vykintas Vaitkevicius Arunas Baltenas Saule Matuleviciene Vilnius R Paknio leidykla 2013 ISBN 9789955736523