Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Apskaitos istorija Lietuvoje
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Apskaitos Lietuvoje ištakos siekia dar nuo feodalinių laikų, kuomet buvo pradėti vykdyti turto ir žmonių surašymai.
Apskaita Lietuvoje iki įsigalint feodaliniams – baudžiaviniams santykiams
Lietuvoje feodaliniai – baudžiaviniai santykiai įsigalėjo kiek vėliau negu kaimyninėse germanų ir slavų valstybėse, todėl ir apskaita vystėsi kiek kitaip. Apskaitos užuomazgas galima laikyti kilnojamo ir nekilnojamo turto ir žmonių surašymus. Vykdant surašymus buvo sudaromi literatūroje vadinami inventoriai. Toksai pradinis apskaitos etapas vadinamas inventorine apskaita. Yra duomenų, kad inventorinė apskaita buvo vedama kai lietuviai dar nebuvo išsiskyrę iš aisčių. Tais laikais aisčiai keitė medų, vašką, kailius, gintarą į druską, geležį, audinius, įvairius ginklus.
Su laiku inventorinė apskaita vis tobulėjo, inventoriuose vis daugėjo informacijos ir apskaitos objektai pradėti grupuoti pagal tam tikrus požymius. Turto surašymai padažnėjo, daugėjo surašymo objektų. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo atliktas ir visų žmonių surašymas.
Inventorinė apskaita skirstoma į du etapus. Pradžioje inventoriai buvo surašomi epizodiškai. Vienkartiniai inventoriai surašomi žygių aprašymuose, nurodoma, kiek paimta grobio (žmonių, ginklų, arklių). Lietuvos Metrikose nurodoma, kiek koks sodžius davė dvarui medaus, kailių, pinigų, grudų. Taip pat buvo surašomi sodžiuje esantys kiemai (dūmos).
Apskaita Lietuvoje įsigalėjus feodaliniams – baudžiaviniams santykiams
Vis labiau įsigalint feodaliniams santykiams inventorinė apskaita pradėjo peraugti į ūkinę apskaitą. Vis dažniau turtas buvo apskaitomas pinigine išraiška.
Antrame etape labai svarbus dėmesys buvo skiriamas žemės ploto apskaitai. Feodalams intensyvinant savo ūkius valstiečiai vis daugiau buvo verčiami dirbti lažo darbus. Kiekvienoje kaimo bendruomenėje buvo vedama lažo knyga. Joje registruojama, kiek koks baudžiauninkas dirbo dienų feodalo žemėje. Kartais vietoj baudžiauninko pavardės ar vardo buvo įrašoma jo pravardė. Apskaita vis labiau imta naudoti ir kontrolės funkcijai vykdyti.
Feodalui labai rūpėjo ūkio renta, todėl labai svarbu buvo žinoti valstiečių kiemų skaičių ir žemės plotą. Turint tuos duomenis, iš anksto buvo bandoma apskaičiuoti rentos dydį.
Apskaita Lietuvai esant Rusijos imperijos sudėtyje
Po trečiojo Respublikos padalijimo Lietuva atsidūrė Rusijos sudėtyje. Dvaruose didėjo apskaitos knygų skaičius. Įvairiose knygose atskirai buvo registruojami gimimai, mirtys, pabėgę baudžiauninkai, skundai, ginčai. Padūmės mokestis buvo apskaitomas atskirame sąsiuvinyje, kuriame buvo nurodomas numatomos duoklės dydis.
Tarp daugelio knygų išsiskyrė bendroji knyga. Joje buvo registruojami įvairūs įvykiai, paveldėjimai ir notaro veiksmai.
Daugėjant knygų, jas tvarkyti buvo pasitelkiamas raštininkas. Jais dažniausiai tapdavo gabesni baudžiauninkų vaikai.
Didžiąja dalimi inventorinė apskaita išsilaikė iki baudžiavos žlugimo.
Po 1910 m. pagyvėjo gamyba, ypač odos ir metalo pramonėje. Kūrėsi bei vystėsi ir kitų šakų pramonė. Tada apskaitą reguliavo Rusijos imperijos įstatymai. Jais buvo nustatyta buhalterinių knygų ir balanso sudarymo tvarka.
Ikirevoliucinės Rusijos apskaitos bruožas buvo duomenų įslaptinimas. Lietuvoje įmonės savo dydžiu bei techniniu aprūpinimu, gamybos specifika buvo labai nevienodos. Apskaitą tvarkė įmonės savininko giminaičiai ar patikimi žmonės. Apskaita buvo vedama tik rusų kalba. Vienodos apskaitos Lietuvoje nebuvo. Tuomet apskaitos metai buvo skaičiuojami nuo rugpjūčio 1 d. iki kitų metų rugpjūčio 1 d. Mažos įmonės ir amatininkai apskaitos visai nevedė.
Apskaita nepriklausomoje Lietuvoje 1918–1940 m.
Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje ūkis plėtojosi toliau. Ypač akcinėms bendrovėms reikėjo apskaitos duomenų. Didelėse įmonėse paplito vokiečių ir prancūzų apskaitos forma. Buvo naudojamos daugiažurnalinės apskaitos formos. Tais laikais visa buhalterija buvo vedama rankiniu būdu. Nuo 1924 m. apskaitą Lietuvoje pradėjo reglamentuoti Prekybos, pramonės ir kredito įstaigų sąskaitybos knygų įstatymas. Lietuvoje plačiausiai buvo paplitę trys apskaitos registrai: Dienynas (Memorialas), Kasos ir Didžioji knyga.
Dienyne ar Memoriale kiekvieną dieną buvo registruojamos ūkinės operacijos. Įrašai daryti tik iš pateisinančiųjų dokumentų, dvejybinio įrašo būdu. Per mėnesį susidariusios sumos buvo įrašomos į Didžiąją ir pagalbines knygas.
Tais laikais nebuvo patvirtinto bendro buhalterinių sąskaitų plano. Tų laikų sąskaitas galima grupuoti į inventorines, atsiskaitymų ir finansines rezultatines. Įmonėse buvo naudojamos kapitalo, kilnojamo ir nekilnojamo turto, debitorių ir kreditorių, medžiagų, vekselių, pelno ir nuostolių sąskaitos. Naudojant po keletą knygų lengviau buvo buhalteriams paskirstyti darbą.
Tais laikais tvarką nustatė Finansų ministerijos Viešojo atsiskaitymo įstaigų ir įmonių inspekcija. Įmonės privalėjo pateikti duomenis apie kapitalą, kilnojamą ir nekilnojamą turtą, įsiskolinimus, grynus pinigus, medžiagas ir kitas vertybes. Prie balanso įmonės turėjo pridėti sąskaitų apyvartos žiniaraštį, pelno ir nuostolio ataskaitą, debitorių ir kreditorių sąrašus.
Tvirtinant akcinių bendrovių nuostatus buvo smulkiai nurodyta balanso sudarymo, patikrinimo, tvirtinimo ir pateikimo tvarka.
Tada dar nebuvo bendros savikainos kalkuliavimo metodikos. Buvo įmonių, kurios savikainos visai neskaičiavo. Bet didesnėse įmonėse savikaina buvo apskaitoma dažniausiai pagal šiuos išlaidų straipsnius: medžiagos, darbo užmokestis, bendros gamybos išlaidos. Išlaidos buvo apskaitomos kiekvienai prekei atskirai, todėl gale mėnesio buvo galima apskaičiuoti prekių savikainą. Taip pat į produkcijos savikainą buvo įskaitomos palūkanos už įdėtą kapitalą, turto draudimas. Darbininkų darbo užmokestis buvo proporcingai paskirstomos gamybos išlaidoms.
Lietuvoje 1924–1925 m. buvo susidomėta apskaitos metodikos klausimais. 1926 m. įkurtos pirmosios komercinės mokyklos. Iš jų buvo dvi valstybinės: Kaune ir Tauragėje, ir privati - Kybartuose. Kaune veikė Jono Ilgūno pastangomis įkurti buhalterių kursai. Jis taip pat parengė pirmąjį lietuvišką apskaitos vadovėlį ir keletą metodinių nurodymų.
Apskaita Lietuvoje Tarybų Sąjungos pirmosios okupacijos laikotarpiu (1940–1941 metais)
Tarybų Sąjungai okupavus Lietuvą įmonės buvo nacionalizuotos, o apskaita įjungta į sąjunginę apskaitos sistemą. Prie Respublikos Liaudies Komisarų Tarybos organizuota Liaudies ūkio apskaitos valdyba. Jai buvo nurodyta įkurti miestuose ir apskrityse respublikinio pavaldumo apskaitos inspekcijas. Joms taip pat buvo pavesta organizuoti buhalterinę apskaitą tiesiogiai įmonėse. Apskaitoje buvo nurodyta vadovautis bendru 1940 m. spalio 9 d. Liaudies ūkio Finansų komisariato patvirtintu buhalterinės apskaitos sąskaitų planu. 1940 m. įkurtas Liaudies kontrolės komisariatas vykdė ūkio kontrolę. Jis atlikdavo revizijas, kontroliavo, kad pagal tikslinę paskirtį būtų naudojami finansiniai ir materialiniai ištekliai.
Apskaita Lietuvoje palyginus su ankstesniais laikotarpiais buvo labai centralizuota.
Apskaita Lietuvoje vokiečių okupacijos metais (1941–1944 m.)
Vokietijai okupavus Lietuvą ūkiui vadovavo generalinis tarėjas. Karo matais daug gamyklų užsidarė. Į dideles įmones buvo nusiųsti okupacinės valdžios atstovai, jiems buvo suteikta teisė kontroliuoti įmonės finansinę ir ūkinę veiklą. Įkurtos apskričių ūkio inspekcijos tikrino įmonių apskaitos būklę ir finansinę veiklą.
Buvo nurodyta, kad organizacijos gali naudoti tiek sąskaitų, kiek nuspręs buhalteriai. Taip pat buvo leista vesti tokią apskaitą, kokią jie vedė iki šiol, tik ne tarybinę.
Apskaita Lietuvoje Tarybų Sąjungos antrosios okupacijos laikotarpiu (1944–1990 m.)
Dar nesibaigus karui, 1944 m. pabaigoje prasidėjo išlikusio turto inventorizacija. Inventorizacijos rezultatai buvo pristatomi Respublikos Finansų komisariatui (ministerijai) ir Valstybiniam plano komitetui.
Nuo 1947 m. pradėti naudoti du sąskaitų planai. Išplėstinis sąskaitų planas buvo naudojamas didesnėse įmonėse, sutrumpintas - mažesnėse. 1955 – 1956 m. buvo išleistos savikainos planavimo, apskaitos ir kalkuliavimo instrukcijos. Pradėta taikyti žurnalinę – orderinę apskaitos formą, operatyvinį (saldinį) medžiagų apskaitos metodą.
Tarybų Sąjungoje 1956 – 1957 m. pasikeitus aukščiausiai vadovybei keitėsi ūkio ir apskaitos organizavimas. Ūkis pradėtas valdyti teritoriniu principu. Teisė leisti buhalterinės apskaitos metodikas buvo suteikta Respublikos Liaudies ūkio tarybos Centrinei buhalterijai, nors jai toliau metodiškai vadovavo Tarybų Sąjungos Finansų ministerija. Ji 1957 m. liepos 12 d. nutarimu „Dėl tolesnio buhalterinės apskaitos supaprastinimo ir tobulinimo pramonės įmonėse ir statybose“ nurodė sumažinti pirminių dokumentų skaičių, pradėti naudoti grupinius dokumentus, supaprastinti medžiagų gavimo ir išdavimo iš sandėlio tvarką, sumažinti parašų ir dokumentų rekvizitų, balanse naudojamų sąskaitų skaičių. 1966 m. buvo įkurti pirmi skaičiavimo centrai. Didelėse įmonėse pradėta mechanizuoti apskaitą. Visose įmonėse imta taikyti žurnalinė – orderinė apskaitos forma. 1971 m. kai kur įdiegta perfokortinė automatizuota apskaitos forma. Tuo metu iškilo problema, kad įmonių vadovai nesuprato pačios apskaitos ir jos svarbos. Aukštosiose mokyklose ir technikumuose per mažai buvo skiriama dėmesio praktiniam apskaitos mokymui.
Apskaita Lietuvoje atgavus nepriklausomybę (nuo 1990 m.)
Atgavus nepriklausomybę, iš karto Lietuvoje pradėta pereiti prie rinkos ekonomikos, vykdoma greita privatizacija. Kai kurios apskaitos problemos liko iš Tarybų Sąjungos laikų. Daugybėje registrų nebuvo tiksliai nurodoma, kas juose apskaitoma – vietoj prekių grupių nurodomi tik sąskaitų numeriai. Naujai susikūrusių įmonių vadovai nelabai orientavosi pačioje apskaitoje, nemokėjo jos organizuoti, kontroliuoti buhalterių darbo. Mažose įmonėse buvo patikima apskaitą vesti vadovų giminaičiams, kartais iki tol su apskaita nieko bendro neturėjusiems asmenims. Juos dažniau domino tik atskiri apskaitos barai: atsiskaitymai, atsargos sandėlyje, išlaidų struktūra, o kartais tik likutis sąskaitoje.
Lietuvoje daliai įmonių buvo įvestas privalomas audito patikrinimas. Audito įmonėse dažnai dirbo tik ką baigę aukštąsias mokyklas asmenys, visai neturintys jokios apskaitos patirties, o kartais su apskaita visai nesusidūrę asmenys. Dažnai auditoriaus kvalifikacija buvo daug žemesnė negu įmonėse dirbančių buhalterių. Vis dėlto audito firmos ne tik tikrindavo , bet ir nurodydavo apskaitos trūkumus.
Pastebėta, kad apskaita pateikia tikslius duomenis vadovams apie įmonėje esamą turtą, bet visai nekontroliuoja ir nesulaiko įmonių vadovų nuo akivaizdžiai savanaudžių veiksmų sudarant sutartis, pasisavinant įmonių turtą ar nuslepiant apmokestinamas pajamas. Mokesčius renkančiose institucijose buvo siūloma atsisakyti aritmetinės buhalterinės apskaitos kontrolės.
Lietuvoje buhalterinės apskaitos vedimo tvarka nebuvo labai keičiama, ko nepasakysi apie kitas gyvenimo sferas reguliuojančius įstatymus. Lietuvoje iki 2001 m. kovo 15 d. biudžetinės įstaigos vadovavosi dar Tarybų Sąjungos biudžetinių įstaigų apskaitos vedimo metodika.
Pradiniu nepriklausomybės laikotarpiu Lietuvoje apskaita pasižymėjo įvairių pirminių dokumentų blankų numeracija, irgi užsilikusia iš okupacijos laikų. Įmonės turėjo nusipirkti iš valstybės numeruotus griežtos blankus. Biudžetinėms įmonėms buvo nurodyta kas mėnesį jų likučius inventorizuoti.
Visose, net ir labai mažose parduotuvėse, o vėliau - ir mikroautobusuose turėjo būti įrengti kasos aparatai. Jie privalėjo ir gana sėkmingai įvykdė savo užduotį – registruoti įplaukas.
Pingant kompiuteriams ir dėl to plačiau juos naudojant, atsirado lietuviškos buhalterinės apskaitos programos. Iš pradžių jos buvo nelabai tobulos, kartais net gaišindavo buhalterių laiką. Galiausiai buvo ištobulintos ir labai padėdavo apskaityti darbo užmokestį, ilgalaikio turto nusidėvėjimą, trumpalaikį turtą, medžiagas. Kompiuterinės apskaitos programos ne tik padėdavo apskaitoje, bet labai palengvindavo įvairių dokumentų surašymą, kompiuteris juos tiesiog atspausdindavo.
Apskaita Lietuvai įstojus į Europos Sąjunga (nuo 2004 m.)
Ruošiantis narystei Europos Sąjungoje, Lietuvoje pakito požiūris į apskaitą. Tačiau vis dar kai kuriose didelėse įmonėse, kur dirbo po kelis šimtus žmonių, šimtui darbuotojų tekdavo vos vienas buhalteris. Dėl apskaitos sudėtingumo palaipsniui (net mažos) įmonės pradėjo priiminėti kvalifikuotus buhalterius. Kai kuriose (ypač tarptautinėse) audito įmonėse daugiau kaip 10 metų dirbantys darbuotojai įgydavo vertingos praktikos, kilo audito firmų bei jų teikiamų paslaugų kokybės lygis, kaina.
Pagal ES reikalavimus Lietuva turėjo atsisakyti griežtos atskaitomybės (spaustuvėje sunumeruotų) blankų naudojimo (mokesčių surinkimui įtakos tai neturėjo).
Lietuvos įmonės ir įstaigos po įstojimo į ES vietoj importuotoms prekėms pateikiamų importo deklaracijų turi pateikti kitose ES šalyse išrašytas užsienio kalba sąskaitas – faktūras.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Apskaitos istorija Lietuvoje, Kas yra Apskaitos istorija Lietuvoje? Ką reiškia Apskaitos istorija Lietuvoje?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Apskaitos Lietuvoje istakos siekia dar nuo feodaliniu laiku kuomet buvo pradeti vykdyti turto ir zmoniu surasymai Apskaita Lietuvoje iki įsigalint feodaliniams baudziaviniams santykiamsLietuvoje feodaliniai baudziaviniai santykiai įsigalejo kiek veliau negu kaimyninese germanu ir slavu valstybese todel ir apskaita vystesi kiek kitaip Apskaitos uzuomazgas galima laikyti kilnojamo ir nekilnojamo turto ir zmoniu surasymus Vykdant surasymus buvo sudaromi literaturoje vadinami inventoriai Toksai pradinis apskaitos etapas vadinamas inventorine apskaita Yra duomenu kad inventorine apskaita buvo vedama kai lietuviai dar nebuvo issiskyre is aisciu Tais laikais aisciai keite medu vaska kailius gintara į druska gelezį audinius įvairius ginklus Su laiku inventorine apskaita vis tobulejo inventoriuose vis daugejo informacijos ir apskaitos objektai pradeti grupuoti pagal tam tikrus pozymius Turto surasymai padaznejo daugejo surasymo objektu Lietuvos Didziojoje Kunigaikstysteje buvo atliktas ir visu zmoniu surasymas Inventorine apskaita skirstoma į du etapus Pradzioje inventoriai buvo surasomi epizodiskai Vienkartiniai inventoriai surasomi zygiu aprasymuose nurodoma kiek paimta grobio zmoniu ginklu arkliu Lietuvos Metrikose nurodoma kiek koks sodzius dave dvarui medaus kailiu pinigu grudu Taip pat buvo surasomi sodziuje esantys kiemai dumos Apskaita Lietuvoje įsigalejus feodaliniams baudziaviniams santykiamsVis labiau įsigalint feodaliniams santykiams inventorine apskaita pradejo peraugti į ukine apskaita Vis dazniau turtas buvo apskaitomas pinigine israiska Antrame etape labai svarbus demesys buvo skiriamas zemes ploto apskaitai Feodalams intensyvinant savo ukius valstieciai vis daugiau buvo verciami dirbti lazo darbus Kiekvienoje kaimo bendruomeneje buvo vedama lazo knyga Joje registruojama kiek koks baudziauninkas dirbo dienu feodalo zemeje Kartais vietoj baudziauninko pavardes ar vardo buvo įrasoma jo pravarde Apskaita vis labiau imta naudoti ir kontroles funkcijai vykdyti Feodalui labai rupejo ukio renta todel labai svarbu buvo zinoti valstieciu kiemu skaiciu ir zemes plota Turint tuos duomenis is anksto buvo bandoma apskaiciuoti rentos dydį Apskaita Lietuvai esant Rusijos imperijos sudetyjePo treciojo Respublikos padalijimo Lietuva atsidure Rusijos sudetyje Dvaruose didejo apskaitos knygu skaicius Įvairiose knygose atskirai buvo registruojami gimimai mirtys pabege baudziauninkai skundai gincai Padumes mokestis buvo apskaitomas atskirame sasiuvinyje kuriame buvo nurodomas numatomos duokles dydis Tarp daugelio knygu issiskyre bendroji knyga Joje buvo registruojami įvairus įvykiai paveldejimai ir notaro veiksmai Daugejant knygu jas tvarkyti buvo pasitelkiamas rastininkas Jais dazniausiai tapdavo gabesni baudziauninku vaikai Didziaja dalimi inventorine apskaita issilaike iki baudziavos zlugimo Po 1910 m pagyvejo gamyba ypac odos ir metalo pramoneje Kuresi bei vystesi ir kitu saku pramone Tada apskaita reguliavo Rusijos imperijos įstatymai Jais buvo nustatyta buhalteriniu knygu ir balanso sudarymo tvarka Ikirevoliucines Rusijos apskaitos bruozas buvo duomenu įslaptinimas Lietuvoje įmones savo dydziu bei techniniu aprupinimu gamybos specifika buvo labai nevienodos Apskaita tvarke įmones savininko giminaiciai ar patikimi zmones Apskaita buvo vedama tik rusu kalba Vienodos apskaitos Lietuvoje nebuvo Tuomet apskaitos metai buvo skaiciuojami nuo rugpjucio 1 d iki kitu metu rugpjucio 1 d Mazos įmones ir amatininkai apskaitos visai nevede Apskaita nepriklausomoje Lietuvoje 1918 1940 m Atkurus nepriklausomybe Lietuvoje ukis pletojosi toliau Ypac akcinems bendrovems reikejo apskaitos duomenu Didelese įmonese paplito vokieciu ir prancuzu apskaitos forma Buvo naudojamos daugiazurnalines apskaitos formos Tais laikais visa buhalterija buvo vedama rankiniu budu Nuo 1924 m apskaita Lietuvoje pradejo reglamentuoti Prekybos pramones ir kredito įstaigu saskaitybos knygu įstatymas Lietuvoje placiausiai buvo paplite trys apskaitos registrai Dienynas Memorialas Kasos ir Didzioji knyga Dienyne ar Memoriale kiekviena diena buvo registruojamos ukines operacijos Įrasai daryti tik is pateisinanciuju dokumentu dvejybinio įraso budu Per menesį susidariusios sumos buvo įrasomos į Didziaja ir pagalbines knygas Tais laikais nebuvo patvirtinto bendro buhalteriniu saskaitu plano Tu laiku saskaitas galima grupuoti į inventorines atsiskaitymu ir finansines rezultatines Įmonese buvo naudojamos kapitalo kilnojamo ir nekilnojamo turto debitoriu ir kreditoriu medziagu vekseliu pelno ir nuostoliu saskaitos Naudojant po keleta knygu lengviau buvo buhalteriams paskirstyti darba Tais laikais tvarka nustate Finansu ministerijos Viesojo atsiskaitymo įstaigu ir įmoniu inspekcija Įmones privalejo pateikti duomenis apie kapitala kilnojama ir nekilnojama turta įsiskolinimus grynus pinigus medziagas ir kitas vertybes Prie balanso įmones turejo prideti saskaitu apyvartos ziniarastį pelno ir nuostolio ataskaita debitoriu ir kreditoriu sarasus Tvirtinant akciniu bendroviu nuostatus buvo smulkiai nurodyta balanso sudarymo patikrinimo tvirtinimo ir pateikimo tvarka Tada dar nebuvo bendros savikainos kalkuliavimo metodikos Buvo įmoniu kurios savikainos visai neskaiciavo Bet didesnese įmonese savikaina buvo apskaitoma dazniausiai pagal siuos islaidu straipsnius medziagos darbo uzmokestis bendros gamybos islaidos Islaidos buvo apskaitomos kiekvienai prekei atskirai todel gale menesio buvo galima apskaiciuoti prekiu savikaina Taip pat į produkcijos savikaina buvo įskaitomos palukanos uz įdeta kapitala turto draudimas Darbininku darbo uzmokestis buvo proporcingai paskirstomos gamybos islaidoms Lietuvoje 1924 1925 m buvo susidometa apskaitos metodikos klausimais 1926 m įkurtos pirmosios komercines mokyklos Is ju buvo dvi valstybines Kaune ir Taurageje ir privati Kybartuose Kaune veike Jono Ilguno pastangomis įkurti buhalteriu kursai Jis taip pat parenge pirmajį lietuviska apskaitos vadovelį ir keleta metodiniu nurodymu Apskaita Lietuvoje Tarybu Sajungos pirmosios okupacijos laikotarpiu 1940 1941 metais Tarybu Sajungai okupavus Lietuva įmones buvo nacionalizuotos o apskaita įjungta į sajungine apskaitos sistema Prie Respublikos Liaudies Komisaru Tarybos organizuota Liaudies ukio apskaitos valdyba Jai buvo nurodyta įkurti miestuose ir apskrityse respublikinio pavaldumo apskaitos inspekcijas Joms taip pat buvo pavesta organizuoti buhalterine apskaita tiesiogiai įmonese Apskaitoje buvo nurodyta vadovautis bendru 1940 m spalio 9 d Liaudies ukio Finansu komisariato patvirtintu buhalterines apskaitos saskaitu planu 1940 m įkurtas Liaudies kontroles komisariatas vykde ukio kontrole Jis atlikdavo revizijas kontroliavo kad pagal tiksline paskirtį butu naudojami finansiniai ir materialiniai istekliai Apskaita Lietuvoje palyginus su ankstesniais laikotarpiais buvo labai centralizuota Apskaita Lietuvoje vokieciu okupacijos metais 1941 1944 m Vokietijai okupavus Lietuva ukiui vadovavo generalinis tarejas Karo matais daug gamyklu uzsidare Į dideles įmones buvo nusiusti okupacines valdzios atstovai jiems buvo suteikta teise kontroliuoti įmones finansine ir ukine veikla Įkurtos apskriciu ukio inspekcijos tikrino įmoniu apskaitos bukle ir finansine veikla Buvo nurodyta kad organizacijos gali naudoti tiek saskaitu kiek nuspres buhalteriai Taip pat buvo leista vesti tokia apskaita kokia jie vede iki siol tik ne tarybine Apskaita Lietuvoje Tarybu Sajungos antrosios okupacijos laikotarpiu 1944 1990 m Dar nesibaigus karui 1944 m pabaigoje prasidejo islikusio turto inventorizacija Inventorizacijos rezultatai buvo pristatomi Respublikos Finansu komisariatui ministerijai ir Valstybiniam plano komitetui Nuo 1947 m pradeti naudoti du saskaitu planai Isplestinis saskaitu planas buvo naudojamas didesnese įmonese sutrumpintas mazesnese 1955 1956 m buvo isleistos savikainos planavimo apskaitos ir kalkuliavimo instrukcijos Pradeta taikyti zurnaline orderine apskaitos forma operatyvinį saldinį medziagu apskaitos metoda Tarybu Sajungoje 1956 1957 m pasikeitus auksciausiai vadovybei keitesi ukio ir apskaitos organizavimas ukis pradetas valdyti teritoriniu principu Teise leisti buhalterines apskaitos metodikas buvo suteikta Respublikos Liaudies ukio tarybos Centrinei buhalterijai nors jai toliau metodiskai vadovavo Tarybu Sajungos Finansu ministerija Ji 1957 m liepos 12 d nutarimu Del tolesnio buhalterines apskaitos supaprastinimo ir tobulinimo pramones įmonese ir statybose nurode sumazinti pirminiu dokumentu skaiciu pradeti naudoti grupinius dokumentus supaprastinti medziagu gavimo ir isdavimo is sandelio tvarka sumazinti parasu ir dokumentu rekvizitu balanse naudojamu saskaitu skaiciu 1966 m buvo įkurti pirmi skaiciavimo centrai Didelese įmonese pradeta mechanizuoti apskaita Visose įmonese imta taikyti zurnaline orderine apskaitos forma 1971 m kai kur įdiegta perfokortine automatizuota apskaitos forma Tuo metu iskilo problema kad įmoniu vadovai nesuprato pacios apskaitos ir jos svarbos Aukstosiose mokyklose ir technikumuose per mazai buvo skiriama demesio praktiniam apskaitos mokymui Apskaita Lietuvoje atgavus nepriklausomybe nuo 1990 m Atgavus nepriklausomybe is karto Lietuvoje pradeta pereiti prie rinkos ekonomikos vykdoma greita privatizacija Kai kurios apskaitos problemos liko is Tarybu Sajungos laiku Daugybeje registru nebuvo tiksliai nurodoma kas juose apskaitoma vietoj prekiu grupiu nurodomi tik saskaitu numeriai Naujai susikurusiu įmoniu vadovai nelabai orientavosi pacioje apskaitoje nemokejo jos organizuoti kontroliuoti buhalteriu darbo Mazose įmonese buvo patikima apskaita vesti vadovu giminaiciams kartais iki tol su apskaita nieko bendro neturejusiems asmenims Juos dazniau domino tik atskiri apskaitos barai atsiskaitymai atsargos sandelyje islaidu struktura o kartais tik likutis saskaitoje Lietuvoje daliai įmoniu buvo įvestas privalomas audito patikrinimas Audito įmonese daznai dirbo tik ka baige aukstasias mokyklas asmenys visai neturintys jokios apskaitos patirties o kartais su apskaita visai nesusidure asmenys Daznai auditoriaus kvalifikacija buvo daug zemesne negu įmonese dirbanciu buhalteriu Vis delto audito firmos ne tik tikrindavo bet ir nurodydavo apskaitos trukumus Pastebeta kad apskaita pateikia tikslius duomenis vadovams apie įmoneje esama turta bet visai nekontroliuoja ir nesulaiko įmoniu vadovu nuo akivaizdziai savanaudziu veiksmu sudarant sutartis pasisavinant įmoniu turta ar nuslepiant apmokestinamas pajamas Mokescius renkanciose institucijose buvo siuloma atsisakyti aritmetines buhalterines apskaitos kontroles Lietuvoje buhalterines apskaitos vedimo tvarka nebuvo labai keiciama ko nepasakysi apie kitas gyvenimo sferas reguliuojancius įstatymus Lietuvoje iki 2001 m kovo 15 d biudzetines įstaigos vadovavosi dar Tarybu Sajungos biudzetiniu įstaigu apskaitos vedimo metodika Pradiniu nepriklausomybes laikotarpiu Lietuvoje apskaita pasizymejo įvairiu pirminiu dokumentu blanku numeracija irgi uzsilikusia is okupacijos laiku Įmones turejo nusipirkti is valstybes numeruotus grieztos blankus Biudzetinems įmonems buvo nurodyta kas menesį ju likucius inventorizuoti Visose net ir labai mazose parduotuvese o veliau ir mikroautobusuose turejo buti įrengti kasos aparatai Jie privalejo ir gana sekmingai įvykde savo uzduotį registruoti įplaukas Pingant kompiuteriams ir del to placiau juos naudojant atsirado lietuviskos buhalterines apskaitos programos Is pradziu jos buvo nelabai tobulos kartais net gaisindavo buhalteriu laika Galiausiai buvo istobulintos ir labai padedavo apskaityti darbo uzmokestį ilgalaikio turto nusidevejima trumpalaikį turta medziagas Kompiuterines apskaitos programos ne tik padedavo apskaitoje bet labai palengvindavo įvairiu dokumentu surasyma kompiuteris juos tiesiog atspausdindavo Apskaita Lietuvai įstojus į Europos Sajunga nuo 2004 m Ruosiantis narystei Europos Sajungoje Lietuvoje pakito poziuris į apskaita Taciau vis dar kai kuriose didelese įmonese kur dirbo po kelis simtus zmoniu simtui darbuotoju tekdavo vos vienas buhalteris Del apskaitos sudetingumo palaipsniui net mazos įmones pradejo priimineti kvalifikuotus buhalterius Kai kuriose ypac tarptautinese audito įmonese daugiau kaip 10 metu dirbantys darbuotojai įgydavo vertingos praktikos kilo audito firmu bei ju teikiamu paslaugu kokybes lygis kaina Pagal ES reikalavimus Lietuva turejo atsisakyti grieztos atskaitomybes spaustuveje sunumeruotu blanku naudojimo mokesciu surinkimui įtakos tai neturejo Lietuvos įmones ir įstaigos po įstojimo į ES vietoj importuotoms prekems pateikiamu importo deklaraciju turi pateikti kitose ES salyse israsytas uzsienio kalba saskaitas fakturas