Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Pranciškus Sapiega
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kunigaikštis Pranciškus Sapiega (1772 m. rugpjūčio 28 d., Varšuva – 1829 m. gegužės 20 d., Derečinas) – ATR ir Rusijos imperijos valstybinis veikėjas Lietuvos artilerijos generolas (1793–1795), Baltojo erelio ir Švento Stanislovo ordinų kavalierius.
| Pranciškus Sapiega | |
|---|---|
| Sapiegos | |
| Herbas „Lis“ | |
| Gimė | 1772 m. rugpjūčio 28 d. Varšuva |
| Mirė | 1829 m. gegužės 20 d. (56 metai) Derečinas |
| Tėvas | Aleksandras Mykolas Sapiega |
| Motina | Magdalena Agnieška Liubomirskaitė |
| Sutuoktinis (-ė) | Pelagija Rožė Potocka |
| Vaikai | Eustachijus Kajetonas |
| Žymūs apdovanojimai | |
| Vikiteka | Pranciškus Sapiega |
Biografija
Lietuvos didikų Sapiegų giminės atstovas, herbo „Lis“ savininkas. Lietuvos lauko etmono ir Lietuvos didžiojo kanclerio Aleksandro Mykolo Sapiegos (1730–1793) ir Magdelenos Agnieškos Liubomirskaitės (1739–1780) sūnus. Jo mama buvo viena iš ATR valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio favoričių. Todėl A. M. Sapiega ilgai atsisakė pripažinti Pranciškų savo sūnumi.
Nuo 1782 m. P. Sapiega buvo auklėjamas Pulavų dvare, netoli Varšuvos – pagrindinėje kunigaikščių Čartoriskių rezidencijoje – kartu su jaunais broliais Konstantinu Adomu ir Adomu Jurgiu Čartoriskiais. Po to mokslus tęsė Vilniaus universitete.
1792 m. prisijungė prie Targovicos konfederacijos, tapdamas patarėju. Konfederacijos deleguotas vyko į Sankt Peterburgą pas Jekateriną I. 1793 m. gavo Lietuvos artilerijos generolo titulą. Tais pačiais metais tapo Baltojo erelio ir Švento Stanislovo ordinų kavalieriumi.
1794 m. generolas P. Sapiega aktyviai dalyvavo ruošiantis Tado Kosciuškos sukilimui. Iš sukilimo vadovybės gavo generolo-leitenanto titulą ir tapo atskiros divizijos vadu. Tolimam giminaičiui, kunigaikščiui Kazimierui Nestorui Sapiegai atsisakius LDK sukilimo vado titulo, Tadas Kosciuška 1794 m. balandžio 14 d. šias pareigas pasiūlė P. Sapiegai. Tačiau 1794 m. gegužės 2 d. P, Sapiega jų atsisakė dėl kompetencijos stokos. 1794 m. gegužės 14 d. P Sapiega neteko sukilimo divizijos vado pareigų ir dalyvavo mažiau žymiose ir sėkmingose karinėse operacijose – vadovavo sukilėlių veiksmams Slanimo, Valkavisko pavietuose ir Rytų Palenkėje.
Po 1794 m. sukilimo numalšinimo P. Sapiega prisiekė ištikimybę Jekaterinai II ir išvengė Rusijos vadovybės ketinimo konfiskuoti daugybę jo dvarų, padėjo ir ryšiai su kunigaikščiu Nikolajumi Vasiljevičiumi Repninu (1734–1801).
1795 m. P. Sapiega atvyko į Sankt Peterburgą, o 1796 m. gyveno Chersone ir Perekope.
Kaip Slanimo, Valkavisko ir Naugarduko pavietų bajorijos atstovas P. Sapiega 1797 m. dalyvavo Pavelo I karūnacijoje. Kuomet po karūnacijos Maskvoje iškilmių Pavelas I pageidavo į Sankt Peterburgą keliauti per Baltarusiją ir Lietuvą, kunigaikštis P. Sapiega priėmė Rusijos imperatorių savo rūmuose – . Iš jo gavo slapto patarėjo titulą ir Minsko gubernijos bajorų maršalkos titulą ir leidimą įkurti savo valdose Maltos ordiną.
Vėliau daug keliavo po Europą, dažnai lankė Vilnių, tačiau pasižymėjo prorusiškomis politinėmis nuotaikomis.
1801 m. P. Sapiega vėl buvo išrinktas bajorijos atstovu dalyvauti Aleksandro I, kurio amnestijos prašė lenkų ir lietuvių emigrantai, 1794 m. sukilimo dalyviai, karūnacijoje.
Buvo vienas iš didžiausių LDK dvarų valdytojų ir savininkų. Jam priklausė Ružanai, Derečinas, Zelva, Visokoje, Mišas, Senasis ir Naujasis Bychavas, Druja, Užpalių ir kiti dvarai. Ružanuose ir Derečine išlaikė dvaro teatrus.
Šeima
1793 m. vedė grafaitę Pelagiją Rožę Potocką, grafo Stanislovo Felikso Potockio (1751–1805) ir Žozefinos Amalijos Mnišek (1752–1798) dukterį. Vaikai:
- Eustachijus Kajetonas (1797–1860), 1831 m. sukilimo dalyvis.
Literatūra
- Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. Т. 2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч. – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. – 788 с.: іл. ISBN 985-11-0378-0.
- Энцыклапедыя гісторыі Беларусі. У 6 т. Т. 6. Кн. 1: Пузыны – Усая / Беларус. Энцыкл.; Рэдкал.: Г. П. Пашкоў (галоўны рэд.) і інш.; Маст. Э. Э. Жакевіч. – Мн.: БелЭн, 2001. – 591 с.: іл. ISBN 985-11-0214-8.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pranciškus Sapiega, Kas yra Pranciškus Sapiega? Ką reiškia Pranciškus Sapiega?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Kunigaikstis Pranciskus Sapiega 1772 m rugpjucio 28 d Varsuva 1829 m geguzes 20 d Derecinas ATR ir Rusijos imperijos valstybinis veikejas Lietuvos artilerijos generolas 1793 1795 Baltojo erelio ir Svento Stanislovo ordinu kavalierius Pranciskus SapiegaSapiegosHerbas Lis Gime 1772 m rugpjucio 28 d VarsuvaMire 1829 m geguzes 20 d 56 metai DerecinasTevas Aleksandras Mykolas SapiegaMotina Magdalena Agnieska LiubomirskaiteSutuoktinis e Pelagija Roze PotockaVaikai Eustachijus KajetonasZymus apdovanojimaiBaltojo Erelio ordinasVikiteka Pranciskus SapiegaBiografijaLietuvos didiku Sapiegu gimines atstovas herbo Lis savininkas Lietuvos lauko etmono ir Lietuvos didziojo kanclerio Aleksandro Mykolo Sapiegos 1730 1793 ir Magdelenos Agnieskos Liubomirskaites 1739 1780 sunus Jo mama buvo viena is ATR valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio favoriciu Todel A M Sapiega ilgai atsisake pripazinti Prancisku savo sunumi Nuo 1782 m P Sapiega buvo auklejamas Pulavu dvare netoli Varsuvos pagrindineje kunigaiksciu Cartoriskiu rezidencijoje kartu su jaunais broliais Konstantinu Adomu ir Adomu Jurgiu Cartoriskiais Po to mokslus tese Vilniaus universitete 1792 m prisijunge prie Targovicos konfederacijos tapdamas patareju Konfederacijos deleguotas vyko į Sankt Peterburga pas Jekaterina I 1793 m gavo Lietuvos artilerijos generolo titula Tais paciais metais tapo Baltojo erelio ir Svento Stanislovo ordinu kavalieriumi 1794 m generolas P Sapiega aktyviai dalyvavo ruosiantis Tado Kosciuskos sukilimui Is sukilimo vadovybes gavo generolo leitenanto titula ir tapo atskiros divizijos vadu Tolimam giminaiciui kunigaiksciui Kazimierui Nestorui Sapiegai atsisakius LDK sukilimo vado titulo Tadas Kosciuska 1794 m balandzio 14 d sias pareigas pasiule P Sapiegai Taciau 1794 m geguzes 2 d P Sapiega ju atsisake del kompetencijos stokos 1794 m geguzes 14 d P Sapiega neteko sukilimo divizijos vado pareigu ir dalyvavo maziau zymiose ir sekmingose karinese operacijose vadovavo sukileliu veiksmams Slanimo Valkavisko pavietuose ir Rytu Palenkeje Po 1794 m sukilimo numalsinimo P Sapiega prisieke istikimybe Jekaterinai II ir isvenge Rusijos vadovybes ketinimo konfiskuoti daugybe jo dvaru padejo ir rysiai su kunigaiksciu Nikolajumi Vasiljeviciumi Repninu 1734 1801 1795 m P Sapiega atvyko į Sankt Peterburga o 1796 m gyveno Chersone ir Perekope Kaip Slanimo Valkavisko ir Naugarduko pavietu bajorijos atstovas P Sapiega 1797 m dalyvavo Pavelo I karunacijoje Kuomet po karunacijos Maskvoje iskilmiu Pavelas I pageidavo į Sankt Peterburga keliauti per Baltarusija ir Lietuva kunigaikstis P Sapiega prieme Rusijos imperatoriu savo rumuose Is jo gavo slapto patarejo titula ir Minsko gubernijos bajoru marsalkos titula ir leidima įkurti savo valdose Maltos ordina Veliau daug keliavo po Europa daznai lanke Vilniu taciau pasizymejo prorusiskomis politinemis nuotaikomis 1801 m P Sapiega vel buvo isrinktas bajorijos atstovu dalyvauti Aleksandro I kurio amnestijos prase lenku ir lietuviu emigrantai 1794 m sukilimo dalyviai karunacijoje Buvo vienas is didziausiu LDK dvaru valdytoju ir savininku Jam priklause Ruzanai Derecinas Zelva Visokoje Misas Senasis ir Naujasis Bychavas Druja Uzpaliu ir kiti dvarai Ruzanuose ir Derecine islaike dvaro teatrus SeimaPranciskaus Sapiegos zmona Pelagija Roze Potocka 1793 m vede grafaite Pelagija Roze Potocka grafo Stanislovo Felikso Potockio 1751 1805 ir Zozefinos Amalijos Mnisek 1752 1798 dukterį Vaikai Eustachijus Kajetonas 1797 1860 1831 m sukilimo dalyvis LiteraturaVyalikae knyastva Litoyskae Encyklapedyya U 3 t red G P Pashkoy i insh T 2 Kadecki korpus Yackevich Minsk Belaruskaya Encyklapedyya 2005 788 s il ISBN 985 11 0378 0 Encyklapedyya gistoryi Belarusi U 6 t T 6 Kn 1 Puzyny Usaya Belarus Encykl Redkal G P Pashkoy galoyny red i insh Mast E E Zhakevich Mn BelEn 2001 591 s il ISBN 985 11 0214 8