Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Sikano kultūra
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Centrinių Andų kultūra: Sican | |
|---|---|
| Šalis | Peru (šiaurinė Kosta) |
| Tautos | močikai |
| Kalba | |
| Laikotarpis | VIII a.- 1375 m. |
| Miestai | |
Sikano kultūra (isp. Cultura Sican) arba Lambajekės kultūra (isp. Cultura Lambayeque) – ikikolumbinės Peru indėnų kultūra. Gyvavo nuo VIII a. iki 1375 m. dabartinės Peru šiaurinėje pakrantėje. Jos centras buvo slėnis, dėl ko ir kilo vienas iš pavadinimų. Kitos upės buvo La Lečė, Sanja ir kitos. Sikano pavadinimą kultūrai davė vienas žymiausių jos tyrinėtojų – japonų archeologas Izumi Shimada.
Raida
Sikano kultūra susikūrė ant Močės kultūros (I–VIII a.) pamatų, jos šiauriniame areale, todėl paveldėjo jos irigacinius įrenginius, kultūros tradicijas. Vietos indėnai buvo močikai ir kalbėjo . Po Močės žlugimo regionas tikriausiai trumpai priklausė Vario kultūrai. Sikano kultūros vystymasis skirstomas į tris fazes.
Ankstyvuoju laikotarpiu vietos kultūrą dar stipriai įtakojo Vario ir Kachamarkos kultūros. Valstybės įkūrimas siejamas su legendiniu valdovu , kuris, kaip ir Čimoro įkūrėjas, atplaukė iš šiaurės balzos plaustu. Išlipęs pakrantėje, jis pastatydino Čoto miestą, nuo kurio prasidėjo valstybės konsolidacija. Čia buvo patalpinta šventa žalio akmens statulėlė, vadinta Yampallec (iš to kilo ir Lambajekės pavadinimas).
X–XI a. vidurinysis laikotarpis žymėjo didžiausią kultūros ir valstybingumo suklestėjimą: Naimlapo įpėdiniai plėtė valstybės ribas, ir didžiausio klestėjimo laikotarpiu valdė teritorijas nuo Suljanos šiaurėje iki pat Čančano.
Apie 1020 m. šalį ištiko badas, nulemtas gamtos veiksnių, kuris žymėjo klestėjimo laikotarpio pabaigą. Prasidėjo vėlyvasis Sikano laikotarpis. Jo metu sostinė perkelta į , vyko nuolatiniai karai su stiprėjančiu Čimoru pietuose. Galiausiai 1375 m., valdant valdovui Fempeljekui, valstybė nukariauta Čimu indėnų ir įjungta į Čimoro sudėtį.
Minimi šie valstybės valdovai: Naimlapas, Siumas, Eskunjainas, Maskujus, Kuntipaljekas, Aljaskuntis, Nočan Nečas, Mulumuslanas, Ljamekoljis, Lanipatkumas, Akunta, Fempeljekas.
Bruožai
Gyventojai vertėsi žvejyba, prekyba ir drėkinamąja žemdirbyste. Archeologiniai radiniai paliudija jų intensyvią prekybą su tuometinėmis tautomis Andų Tolimąja šiaure (dabartinė Kolumbija), Šiauriniais Andais (dab. Ekvadoras), (dab. Čilė).
Svarbiausi architektūros statiniai buvo klestėjimo laikotarpio sostinė (arba Sikanas) ir vėlyvojo laikotarpio sostinė . Pastarajame suskaičiuojamos net 26 piramidės, statytos iš plytų.
Kaip ir kitos Senovės Peru kultūros, Sikanas išvystė tekstilės, keramikos, juvelyrikos menus. Labiausiai garsėja auksakalyba, buvo pagaminta daugybė aukso dirbinių: vazų, kaukių, ritualinių peilių , neretai vaizduojančių pagrindinę ikonografinę būtybę – vadinamąjį Sikano dievą, arba valdovą Naimlapą.
Keramika neišsivystė taip, kaip Močės kultūroje, ji gerokai paprastesnė, vyrauja tamsios spalvos.
- Auksinė kaukė
- Tukumo griuvėsiai
- Keramikos pavyzdys
- Auksinė ranka
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Sikano kultūra, Kas yra Sikano kultūra? Ką reiškia Sikano kultūra?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Centriniu Andu kultura SicanSalis Peru siaurine Kosta Tautos mocikaiKalbaLaikotarpis VIII a 1375 m Miestai Sikano kultura isp Cultura Sican arba Lambajekes kultura isp Cultura Lambayeque ikikolumbines Peru indenu kultura Gyvavo nuo VIII a iki 1375 m dabartines Peru siaurineje pakranteje Jos centras buvo slenis del ko ir kilo vienas is pavadinimu Kitos upes buvo La Lece Sanja ir kitos Sikano pavadinima kulturai dave vienas zymiausiu jos tyrinetoju japonu archeologas Izumi Shimada RaidaSikano kultura susikure ant Moces kulturos I VIII a pamatu jos siauriniame areale todel paveldejo jos irigacinius įrenginius kulturos tradicijas Vietos indenai buvo mocikai ir kalbejo Po Moces zlugimo regionas tikriausiai trumpai priklause Vario kulturai Sikano kulturos vystymasis skirstomas į tris fazes Ankstyvuoju laikotarpiu vietos kultura dar stipriai įtakojo Vario ir Kachamarkos kulturos Valstybes įkurimas siejamas su legendiniu valdovu kuris kaip ir Cimoro įkurejas atplauke is siaures balzos plaustu Islipes pakranteje jis pastatydino Coto miesta nuo kurio prasidejo valstybes konsolidacija Cia buvo patalpinta sventa zalio akmens statulele vadinta Yampallec is to kilo ir Lambajekes pavadinimas X XI a vidurinysis laikotarpis zymejo didziausia kulturos ir valstybingumo suklestejima Naimlapo įpediniai plete valstybes ribas ir didziausio klestejimo laikotarpiu valde teritorijas nuo Suljanos siaureje iki pat Cancano Apie 1020 m salį istiko badas nulemtas gamtos veiksniu kuris zymejo klestejimo laikotarpio pabaiga Prasidejo velyvasis Sikano laikotarpis Jo metu sostine perkelta į vyko nuolatiniai karai su stiprejanciu Cimoru pietuose Galiausiai 1375 m valdant valdovui Fempeljekui valstybe nukariauta Cimu indenu ir įjungta į Cimoro sudetį Minimi sie valstybes valdovai Naimlapas Siumas Eskunjainas Maskujus Kuntipaljekas Aljaskuntis Nocan Necas Mulumuslanas Ljamekoljis Lanipatkumas Akunta Fempeljekas BruozaiGyventojai vertesi zvejyba prekyba ir drekinamaja zemdirbyste Archeologiniai radiniai paliudija ju intensyvia prekyba su tuometinemis tautomis Andu Tolimaja siaure dabartine Kolumbija Siauriniais Andais dab Ekvadoras dab Cile Svarbiausi architekturos statiniai buvo klestejimo laikotarpio sostine arba Sikanas ir velyvojo laikotarpio sostine Pastarajame suskaiciuojamos net 26 piramides statytos is plytu Kaip ir kitos Senoves Peru kulturos Sikanas isvyste tekstiles keramikos juvelyrikos menus Labiausiai garseja auksakalyba buvo pagaminta daugybe aukso dirbiniu vazu kaukiu ritualiniu peiliu neretai vaizduojanciu pagrindine ikonografine butybe vadinamajį Sikano dieva arba valdova Naimlapa Keramika neissivyste taip kaip Moces kulturoje ji gerokai paprastesne vyrauja tamsios spalvos Auksine kauke Tukumo griuvesiai Keramikos pavyzdys Auksine rankaVikiteka Sikano kultura vaizdine ir garsine medziaga