Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Švedijos socialdemokratų darbininkų partija SAP Socialdemokraterna arba Sveriges socialdemokratiska arbetarpartiet didži
Švedijos socialdemokratų darbininkų partija
Švedijos socialdemokratų darbininkų partija, SAP (Socialdemokraterna arba Sveriges socialdemokratiska arbetarpartiet) – didžiausia Švedijos politinė partija.
Įkurta 1889 m. kaip II Internacionalo Švedijos sekcija, susijungus marksistinei Augustas Palmo ir revizionistinei Hjalmaras Brantingo grupėms, turėjusioms apie 3000 narių.
Ideologija
1897 m. priimta „Principų programa“ pritaikė Erfurto teiginius Švedijos sąlygoms. Reikalaujama visuotinės ir lygios rinkimų teisės, 8 val. darbo dienos, gamybos priemonių suvisuomeninimo.
1920 m. priimta antroji programa, numačiusi reformų tąsą. Buvo įvesta 8 val. darbo diena, nelaimingų atsitikimų draudimas darbdavio sąskaita, demokratizuojamas parlamentas, reformuojama draudimo sistema.
1944 m. priimtoje „27 punktų programoje“ buvo numatytos tolesnės socializmo kūrimo gairės.
Pirmoji darbininkų valdžia
1896–1902 Riksdage partijai atstovavo tik vienas H. Brantingas. 1900 m. įvedama kolektyvinė profsąjungų narystė ir partija išauga iki 44 000 narių. 1903 m. rinkimuose į parlamentą SAP gavo 13 vietų.
1905–1906 partijoje susiformuoja kairioji opozicija, 1917 m. pasitraukusi ir įkūrusi Kairiąją socialdemokratų partiją . Bet 1908 m. rinkimuose SAP gauna 34 vietas, 1911 m. -14,6 % balsų ir 64 parlamento mandatus, o po 1914 metų, gavusi 72 vietas, tampa didžiausia Riksdago partija, priverčia vyriausybę pradėti socialines reformas – įvedamos senatvės pensijos ir valstybinis darbo arbitražas.
1917 m. liberalai socialdemokratus pakvietė į vyriausybę, o 1920, 1921–1923 ir 1924–1925 sudaromas jau vienpartinis H. Brantingo, 1925–1926 R. Sandlerio kabinetas. 1921 m. rinkimuose partija gavo 111 vietų.
1932–1936 vėl sudaromas vienpartinis P. A. Hansono kabinetas, o 1936–1939 sudaroma koalicija su , kurios kabinetui taip pat vadovauja P. A. Hanssonas.
Nuolat valdžioje
1938 m. sudaroma Seltšebadeno sutartis, sureguliavusi taikius darbininkų ir darbdavių konfliktų sprendimo būdus. 1940 m. SAP pasiekia geriausią per visą istoriją rinkimų rezultatą – 53,8 % balsų. Tais metais partijoje buvo 487 000 narių.
Karo metais, įgyvendinant Hanssono „liaudies namų“ idėją, sudaroma koalicija su valstiečiais ir , leidusi išlaikyti šalies neutralitetą.
Nuo 1945 m. iki 1976 m. SAP sudaro visas vyriausybes, tik 1951-57 tenka „prie lovio“ prileisti valstiečius. Premjerministrais 1945–1946 vėl buvo P. A. Hanssonas, 1946–1969 trims kabinetams vadovavo Tagė Erlanderis, 1969–1976 vyriausybei vadovavo Ulofas Palmė.
1968 m. parlamento rinkimuose SAP antrą kartą peržengė absoliučios daugumos ribą. Tai leido panaikinti dviejų rūmų parlamentą, nuo 1970 m. rinkimai vyksta tik į vienus rūmus.
Gerovės valstybės link
1960 m. priimama „Mūsų laikų programa“, numatanti tolesnį „gerovės valstybės“ kūrimą. Siekiama visose sferose vadovautis laisvės, lygybės, teisingumo, žmogaus orumo ir humanizmo principais, plėtoti ekonominę demokratiją. Šie principai pakartoti ir 1975 m. „Principų programoje“. SAP siekia taip pertvarkyti visuomenę, kad galutinius gamybos ir paskirstymo sprendimus priiminėtų pati liaudis.
1981 m. XXVII suvažiavime priimtoje programoje „Švedijos ateitis“ buvo numatyta sukurti dar 1975 m. ekonomisto R. Meidnerio pasiūlytus „darbininkų fondus“, kurių lėšomis, kaupiamomis iš 1 % atlyginimo atskaitymų ir įmonių viršpelnio, išperkamos ir dirbantiesiems paskirstomos įmonių akcijos. Taip pat numatyta sumažinti mokesčių naštą neturtingiesiems, plėtoti visos visuomenės konsensusą.
1990 m. priimta dar viena, atnaujinta partijos programa, toliau plėtojo „“, daugiau vietos skiriama aplinkosaugai, atsinaujinančių šaltinių energetikai, naujoms technologijoms.
Vykdydamos šias programas, socialdemokratų vyriausybės vykdė plačią gyvenamųjų namų statybą, trumpino darbo savaitę, ilgino atostogas, nuolat reformavo draudimo, švietimo, sveikatos apsaugos sistemas. Netgi 1976–1982 būdama opozicijoje, SAP neleido apkarpyti socialinių ir ekonominių programų.
Palmės era
1982 m. gavusi 45,6 % balsų, 166 vietas parlamente ir grįžusi į valdžią, U. Palmės vyriausybė greitai sugebėjo apriboti ekonominę krizę, išplėsdama valstybės investicijas į svarbiausias ūkio šakas ir ypač į naujas technologijas. Labai greitai buvo pažabota infliacija, sumažintas nedarbas, užsienio prekybos deficitas.
1985 m. rinkimuose SAP surinko 45,1 % balsų, o 1988-43,7 % ir atitinkamai 159 bei 156 Riksdago mandatus. 1985–1986 vyriausybei iki tragiškos mirties vadovavo U. Palmė.
1986–1991 Ingvaro Karlsono vyriausybė tęsė pradėtus darbus – įvykdė mokesčių reformą, apmokestindama pasiturinčius visuomenės sluoksnius. Tačiau tai iš dalies lėmė SAP pralaimėjimą 1991 m. metais.
Tiesa, dešiniojo bloko valdymo metais vėl išaugo nedarbas, infliacija, prasidėjo gamybos krizė, todėl 1994 m., gavusi 45,3 % balsų SAP vėl suformavo Ingvaro Karlsono vyriausybę. Nors nedarbo sumažinti šiai vyriausybei ir nepavyko, tačiau valstybės skola buvo sumažinta. 1995 m. Švedija tapo ES nare.
1996 m. kovo 21 d. vyriausybei vadovauti ėmėsi buvęs finansų ministras Joranas Peršonas (Goran Person), išvakarėse tapęs partijos lyderiu.
Kairioji koalicija
Nepaisant SAP pasiekimų, labai išaugo partijos, vadovaujamos puikios oratorės G. Šiman, populiarumas, todėl 1998 m. SAP gavo tik 36,4 % balsų bei 131 vietą 349 vietų Riksdage. Tačiau sąjungoje su (12 %, 43 vietos) ir (4 5 %, 16 vietų), buvo sudaryta kairioji G. Persono vyriausybė, pratęsusi „švediškojo modelio“ modernizavimą ir jo bei šalies integravimosi į Europos sąjungą procesą.
2001 m. XXXIV suvažiavime priimta nauja partijos programa. 2002 m. rugsėjo 15 d. rinkimuose G. Persono vadovaujama SAP gavo 144 vietas, o visa kairioji koalicija absoliučią 191 vietos daugumą Riksdage ir G. Personas vėl sudarė vyriausybę. 2004 m. Europarlamento rinkimuose SAP gavo 5 vietas.
2006 m. rugsėjo 17 d. rinkimuose SAP surinko 1914929 balsus, arba 35,2 % ir iškovojo tik 130 vietų parlamente, užleisdama parlamentinę daugumą ir galimybę formuoti vyriausybę Moderatų partijos lyderio sudarytam centro ir dešiniųjų partijų aljansui.
Struktūra
Iki 1988 m., kol buvo kolektyvinė narystė, partijoje buvo apie 600 000 narių, 2004 m. liko 152 000, iš jų 41 % moterų. 2006 m. partijos 2540 pirminių organizacijų jungė 125 000 narių ir 500 darbuotojų asociacijų.
Partijos struktūra atitinka teritorinę administracinė sistemą.
Aukščiausias organas – 350 delegatų, renkamų partijos apygardose, suvažiavimas, šaukiamas kas 2-3 metai, būtinai – prieš rinkimus, kurie Švedijoje vyksta vieną dieną ir į Riksdagą, ir į grafysčių bei savivaldybių tarybas. Suvažiavimas renka 33 narių ir 15 jų pavaduotojų Nacionalinę tarybą, Vykdomąjį komitetą, partijos pirmininką ir sekretorių, kuris vadovauja 60 darbuotojų partijos aparatui. Svarbų vaidmenį suvažiavime turi parlamentinė frakcija.
23 regionuose veikia 26 partinės apygardos – didžiuosiuose miestuose jų gali būti kelios. Apygarda kelia kandidatus į parlamento ir landstingo narius, atsižvelgdama į municipalinių organizacijų pirminius rinkimus ir atsako už regioninę politiką. Kiekvienoje apygardoje yra bent po vieną etatinį darbuotoją ir po kelis tarnautojus.
289 savivaldybėse veikia visiškai savarankiškos pirminės organizacijos – darbo komunos, į kurių valdybas renkami ir SAP, ir atstovai. Labai glaudžiai bendradarbiaujama su Centriniu profsąjungų susivienijimu (LO), kuris prisiima didelę dalį partijos išlaidų, savo leidiniuose atspindi partijos pozicijas.
Taip pat veikia 2500 pirminių organizacijų įmonėse, savo grupes gali sudaryti pensininkai, imigrantai. Nario mokesčio dydį nustato pirminė organizacija, vidutiniškai – 30 eurų. Be to, gaunamos valstybės subsidijos už kiekvieną Riksdago, landstingo ir municipaliteto mandatą. Dalis pajamų gaunama iš loterijų ir aukų.
Greta partijos veikia moterų organizacija S-kvinnor, , studentų sąjunga Studentförbundet, Krikščionių socialdemokratų brolija Broderskapsrörelsen, kurios turi savo atstovus visų lygių partiniuose organuose.
SAP leidžia savaitraštį „Aktuelt i politiken“ (Politikos aktualijos) bei teorinį dvimėnesinį žurnalą „“ (Laikas).
Partijos pirmininkai:
- 1889 m. – Hjalmaras Brantingas
- 1925 m. –
- 1946 m. – Tagė Erlanderis
- 1969 m. – Ulofas Palmė
- 1986 m. – Ingvaras Karlsonas
- 1996 m. – Joranas Peršonas
- 2007 m. -
- 2011 m. - .
Nuorodos
- Oficiali svetainė
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Švedijos socialdemokratų darbininkų partija, Kas yra Švedijos socialdemokratų darbininkų partija? Ką reiškia Švedijos socialdemokratų darbininkų partija?
Svedijos socialdemokratu darbininku partija SAP Socialdemokraterna arba Sveriges socialdemokratiska arbetarpartiet didziausia Svedijos politine partija Įkurta 1889 m kaip II Internacionalo Svedijos sekcija susijungus marksistinei Augustas Palmo ir revizionistinei Hjalmaras Brantingo grupems turejusioms apie 3000 nariu Ideologija1897 m priimta Principu programa pritaike Erfurto teiginius Svedijos salygoms Reikalaujama visuotines ir lygios rinkimu teises 8 val darbo dienos gamybos priemoniu suvisuomeninimo 1920 m priimta antroji programa numaciusi reformu tasa Buvo įvesta 8 val darbo diena nelaimingu atsitikimu draudimas darbdavio saskaita demokratizuojamas parlamentas reformuojama draudimo sistema 1944 m priimtoje 27 punktu programoje buvo numatytos tolesnes socializmo kurimo gaires Pirmoji darbininku valdzia1896 1902 Riksdage partijai atstovavo tik vienas H Brantingas 1900 m įvedama kolektyvine profsajungu naryste ir partija isauga iki 44 000 nariu 1903 m rinkimuose į parlamenta SAP gavo 13 vietu 1905 1906 partijoje susiformuoja kairioji opozicija 1917 m pasitraukusi ir įkurusi Kairiaja socialdemokratu partija Bet 1908 m rinkimuose SAP gauna 34 vietas 1911 m 14 6 balsu ir 64 parlamento mandatus o po 1914 metu gavusi 72 vietas tampa didziausia Riksdago partija privercia vyriausybe pradeti socialines reformas įvedamos senatves pensijos ir valstybinis darbo arbitrazas 1917 m liberalai socialdemokratus pakviete į vyriausybe o 1920 1921 1923 ir 1924 1925 sudaromas jau vienpartinis H Brantingo 1925 1926 R Sandlerio kabinetas 1921 m rinkimuose partija gavo 111 vietu 1932 1936 vel sudaromas vienpartinis P A Hansono kabinetas o 1936 1939 sudaroma koalicija su kurios kabinetui taip pat vadovauja P A Hanssonas Nuolat valdzioje1938 m sudaroma Seltsebadeno sutartis sureguliavusi taikius darbininku ir darbdaviu konfliktu sprendimo budus 1940 m SAP pasiekia geriausia per visa istorija rinkimu rezultata 53 8 balsu Tais metais partijoje buvo 487 000 nariu Karo metais įgyvendinant Hanssono liaudies namu ideja sudaroma koalicija su valstieciais ir leidusi islaikyti salies neutraliteta Nuo 1945 m iki 1976 m SAP sudaro visas vyriausybes tik 1951 57 tenka prie lovio prileisti valstiecius Premjerministrais 1945 1946 vel buvo P A Hanssonas 1946 1969 trims kabinetams vadovavo Tage Erlanderis 1969 1976 vyriausybei vadovavo Ulofas Palme 1968 m parlamento rinkimuose SAP antra karta perzenge absoliucios daugumos riba Tai leido panaikinti dvieju rumu parlamenta nuo 1970 m rinkimai vyksta tik į vienus rumus Geroves valstybes link1960 m priimama Musu laiku programa numatanti tolesnį geroves valstybes kurima Siekiama visose sferose vadovautis laisves lygybes teisingumo zmogaus orumo ir humanizmo principais pletoti ekonomine demokratija Sie principai pakartoti ir 1975 m Principu programoje SAP siekia taip pertvarkyti visuomene kad galutinius gamybos ir paskirstymo sprendimus priiminetu pati liaudis 1981 m XXVII suvaziavime priimtoje programoje Svedijos ateitis buvo numatyta sukurti dar 1975 m ekonomisto R Meidnerio pasiulytus darbininku fondus kuriu lesomis kaupiamomis is 1 atlyginimo atskaitymu ir įmoniu virspelnio isperkamos ir dirbantiesiems paskirstomos įmoniu akcijos Taip pat numatyta sumazinti mokesciu nasta neturtingiesiems pletoti visos visuomenes konsensusa 1990 m priimta dar viena atnaujinta partijos programa toliau pletojo daugiau vietos skiriama aplinkosaugai atsinaujinanciu saltiniu energetikai naujoms technologijoms Vykdydamos sias programas socialdemokratu vyriausybes vykde placia gyvenamuju namu statyba trumpino darbo savaite ilgino atostogas nuolat reformavo draudimo svietimo sveikatos apsaugos sistemas Netgi 1976 1982 budama opozicijoje SAP neleido apkarpyti socialiniu ir ekonominiu programu Palmes era1982 m gavusi 45 6 balsu 166 vietas parlamente ir grįzusi į valdzia U Palmes vyriausybe greitai sugebejo apriboti ekonomine krize isplesdama valstybes investicijas į svarbiausias ukio sakas ir ypac į naujas technologijas Labai greitai buvo pazabota infliacija sumazintas nedarbas uzsienio prekybos deficitas 1985 m rinkimuose SAP surinko 45 1 balsu o 1988 43 7 ir atitinkamai 159 bei 156 Riksdago mandatus 1985 1986 vyriausybei iki tragiskos mirties vadovavo U Palme 1986 1991 Ingvaro Karlsono vyriausybe tese pradetus darbus įvykde mokesciu reforma apmokestindama pasiturincius visuomenes sluoksnius Taciau tai is dalies leme SAP pralaimejima 1991 m metais Tiesa desiniojo bloko valdymo metais vel isaugo nedarbas infliacija prasidejo gamybos krize todel 1994 m gavusi 45 3 balsu SAP vel suformavo Ingvaro Karlsono vyriausybe Nors nedarbo sumazinti siai vyriausybei ir nepavyko taciau valstybes skola buvo sumazinta 1995 m Svedija tapo ES nare 1996 m kovo 21 d vyriausybei vadovauti emesi buves finansu ministras Joranas Personas Goran Person isvakarese tapes partijos lyderiu Kairioji koalicijaNepaisant SAP pasiekimu labai isaugo partijos vadovaujamos puikios oratores G Siman populiarumas todel 1998 m SAP gavo tik 36 4 balsu bei 131 vieta 349 vietu Riksdage Taciau sajungoje su 12 43 vietos ir 4 5 16 vietu buvo sudaryta kairioji G Persono vyriausybe pratesusi svediskojo modelio modernizavima ir jo bei salies integravimosi į Europos sajunga procesa 2001 m XXXIV suvaziavime priimta nauja partijos programa 2002 m rugsejo 15 d rinkimuose G Persono vadovaujama SAP gavo 144 vietas o visa kairioji koalicija absoliucia 191 vietos dauguma Riksdage ir G Personas vel sudare vyriausybe 2004 m Europarlamento rinkimuose SAP gavo 5 vietas 2006 m rugsejo 17 d rinkimuose SAP surinko 1914929 balsus arba 35 2 ir iskovojo tik 130 vietu parlamente uzleisdama parlamentine dauguma ir galimybe formuoti vyriausybe Moderatu partijos lyderio sudarytam centro ir desiniuju partiju aljansui StrukturaIki 1988 m kol buvo kolektyvine naryste partijoje buvo apie 600 000 nariu 2004 m liko 152 000 is ju 41 moteru 2006 m partijos 2540 pirminiu organizaciju junge 125 000 nariu ir 500 darbuotoju asociaciju Partijos struktura atitinka teritorine administracine sistema Auksciausias organas 350 delegatu renkamu partijos apygardose suvaziavimas saukiamas kas 2 3 metai butinai pries rinkimus kurie Svedijoje vyksta viena diena ir į Riksdaga ir į grafysciu bei savivaldybiu tarybas Suvaziavimas renka 33 nariu ir 15 ju pavaduotoju Nacionaline taryba Vykdomajį komiteta partijos pirmininka ir sekretoriu kuris vadovauja 60 darbuotoju partijos aparatui Svarbu vaidmenį suvaziavime turi parlamentine frakcija 23 regionuose veikia 26 partines apygardos didziuosiuose miestuose ju gali buti kelios Apygarda kelia kandidatus į parlamento ir landstingo narius atsizvelgdama į municipaliniu organizaciju pirminius rinkimus ir atsako uz regionine politika Kiekvienoje apygardoje yra bent po viena etatinį darbuotoja ir po kelis tarnautojus 289 savivaldybese veikia visiskai savarankiskos pirmines organizacijos darbo komunos į kuriu valdybas renkami ir SAP ir atstovai Labai glaudziai bendradarbiaujama su Centriniu profsajungu susivienijimu LO kuris prisiima didele dalį partijos islaidu savo leidiniuose atspindi partijos pozicijas Taip pat veikia 2500 pirminiu organizaciju įmonese savo grupes gali sudaryti pensininkai imigrantai Nario mokescio dydį nustato pirmine organizacija vidutiniskai 30 euru Be to gaunamos valstybes subsidijos uz kiekviena Riksdago landstingo ir municipaliteto mandata Dalis pajamu gaunama is loteriju ir auku Greta partijos veikia moteru organizacija S kvinnor studentu sajunga Studentforbundet Krikscioniu socialdemokratu brolija Broderskapsrorelsen kurios turi savo atstovus visu lygiu partiniuose organuose SAP leidzia savaitrastį Aktuelt i politiken Politikos aktualijos bei teorinį dvimenesinį zurnala Laikas SI nare nuo 1951 PES nare Partijos pirmininkai 1889 m Hjalmaras Brantingas 1925 m 1946 m Tage Erlanderis 1969 m Ulofas Palme 1986 m Ingvaras Karlsonas 1996 m Joranas Personas 2007 m 2011 m NuorodosOficiali svetaine