Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Tarptautinė kosminė stotisTKS po STS 119 misijos 2009 m kovo 25 d Nufotografuota iš erdvėlaivio Discovery Stoties statis
Tarptautinė Kosminė Stotis
| Tarptautinė kosminė stotis | ||
|---|---|---|
| TKS po STS-119 misijos, 2009 m. kovo 25 d. Nufotografuota iš erdvėlaivio „Discovery“. | ||
| Stoties statistika | ||
| Masė | 419 725 kg | |
| Ilgis | 73 m nuo „Destiny“ iki „Zvezda“ (2011 m. kovas) | |
| Plotis | 109 m saulės baterijų plotis (2011 m. kovas) | |
| Aukštis | 27,4 m (2007 m. vasario 22 d.) | |
| Gyvenamas tūris | 915,6 m³ | |
| Atmosferos slėgis | 101,3 kPa | |
| Perigėjus | 408 km | |
| Apogėjus | 410 km | |
| Orbitos inklinacija | 51,6419 laipsnio (2009 m. rugsėjo 15 d.) | |
| Vidutinis greitis | 27,600 km/val (7,66 km/s) | |
| Orbitos periodas | 92,68 minutės | |
| Apsisukimų per dieną | 15,54 (2011 m. kovo 9 d.) | |
| Dienos orbitoje | 5258 (2013 m. balandžio 13 d.) | |
| Apgyvendinta dienų | 4545 (2013 m. balandžio 13 d.) | |
| Apsisukimų skaičius | 116 178 apsisukimai (2019 m. gegužės mėn.) | |
| Nukeliautas atstumas | ~2,6 * 109 km | |
| 2011 m. kovas dienos statistika (nebent nurodyta kitaip). | ||
| Konfigūracija | ||
Kosminė stotis 2021 m. | ||
Tarptautinė kosminė stotis (TKS) (angl. International Space Station, ISS, rus. Междунаро́дная косми́ческая ста́нция, МКС) – tarptautinis orbitinės stoties projektas, kuriame bendradarbiauja penkios kosmoso agentūros iš įvairių pasaulio šalių: JAV (NASA), Rusija (RKA), Japonija (JAXA), Kanada () ir keletas Europos valstybių (ESA).
Kosminės stoties pradžia laikoma 1998 m. lapkričio 20 d., kai į orbitą buvo išvestas pirmasis modulis „Zarya“. Nuo 2000 m. lapkričio 2 d. TKS yra pastoviai apgyvendinta. 2014 m. kovo 28 d. komplekse gyveno 40-toji ekspedicija, sudaryta iš šešių žmonių. TKS yra lankęsi kosmoso turistų. TKS aptarnauja rusiški „Sojuz-MS“ ir „Progress“, europietiški „ATV“, japoniški „HTV“, bei amerikietiški „SpaceX Dragon“ ir „Cygnus“ kosminiai laivai.
TKS statybos buvo baigtos 2011 m. Tais metais baigus programą „Space Shuttle“, vieninteliai pilotuojami kosminiai laivai, su kuriais TKS įgulos pristatomos į stotį ir grįžta į Žemę, buvo rusiški „Sojuz“ (iš pradžių tai buvo „Sojuz TM“, vėliau – „Sojuz TMA“, po to – „Sojuz TMA-M“, o nuo 2016 m. – „Sojuz MS“ modifikacija), jie išliko tokiais iki 2019 m. Tuo metu „SpaceX“ kompanija sėkmingai pradėjo naudoti savo „SpaceX Dragon 2“ daugkartinio naudojimo kosminius laivus, kuriais skraidina astronautus ir krovinius į TKS.
Istorija
Tarptautinės kosminės stoties istorija prasidėjo pasibaigus Šaltajam karui, kai JAV, Europa, Rusija, Japonija ir Kanada pradėjo derybas dėl tikros tarptautinės stoties sukūrimo. Projektas buvo paskelbtas 1993 m., kaip „Space Station Alpha“ (liet. „Kosminė stotis alfa“). Buvo sutarta sujungti įvairių kosmoso agentūrų projektus: NASA „Space Station Freedom“, rusų „Mir-2“ ir ESA „Columbus“ kosmines stotis.
Pirmasis modulis „Zarya“ buvo paleistas rusiška „“ raketa iš Baikonuro kosmodromo 1998 m. lapkričio 20 d. Iki pirmosios ekspedicijos įsikėlimo buvo prijungti dar du moduliai: „Unity“, kuris pakilo į orbitą kaip „Space Shuttle“ misijos „“ krovinys, 1998 m. gruodžio 4 d. ir „Zvezda“ modulis, iškeltas „Proton“ raketa 2000 m. liepos 12 d.
TKS statybos buvo baigtos 2011 m.
2022 m. sausį NASA pranešė planuojanti stotį naudoti iki m., kuomet ji bus nuleista į Žemės atmosferą, o nuolaužos nukreiptos į Ramųjį vandenyną.
Orbita
Stotis skrieja apytikriai 400 km aukštyje ir dėl ten vis dar esančių oro molekulių visą laiką pamažu leidžiasi žemyn. Ji periodiškai pakeliama į reikiamą aukštį dažniausiai tuo metu stotį lankančio kosminio laivo varikliais (įprastai rusiško Progress bet tą gali padaryti ir amerikietiški Cygnus bei kiti laivai). Prireikus panaudojami ir modulyje Zvezda esantys pačios stoties varikliai. Pasibaigus stoties tarnybos laikui, ją planuojama „tvarkingai“ sunaikinti nuleidžian išorinio kosminio laivo pagalba į vandenyną nelankomoje vietoje. Kai kurios stoties dalys greičiausiai visgi nesudegs Žemės atmosferoje ir pasieks paviršių, kaip buvo Skylab atveju. Jos potencialiai galėtų padaryti žalos tačiau labai didelės katastrofos neturėtų būti. Stotis sveria beveik 500 tonų, tai atrodo daug bet Čeliabinsko metoritas svėrė apie 11,000 t. ir tik išdaužė arti buvusio miesto langų stiklus. Nukritus ant Australijos 76,54 t. Skylab, niekas nenukentėjo.
Stoties struktūra
TKS seka „Saliut“ ir „“ seriją, „“, „Skylab“, ir „Mir“ kaip paleista 11-toji kosminė stotis. TKS yra trečios kartos modulinė kosminė stotis.
Kiti modulinių kosminių stočių pavyzdžiai yra Tarybų Sąjungos (Rusijos) „Mir“, Rusijos „OPSEK“ ir Kinijos kosminė stotis. Pirmoji kosminė stotis „“ ir kitos vienos dalies pirmos kartos stotys, pvz.: „Saliut 2“, „Saliut 3“, „Saliut 4“, „Saliut 5“, „DOS 2“, „Kosmos 557“, „Almaz“ ir NASA „Skylab“ nebuvo pritaikytos moduliams su atsargomis. Paprastai sakant, kad komanda galėtų atvykti į stotį, kita komanda turėdavo atlaisvinti vienintelę prisišvartavimo angą. „Skylab“ buvo daugiau nei viena anga, bet nebuvo pritaikyta naujų atsargų tiekimui. „Saliut 6“ ir „Saliut 7“ buvo daugiau nei viena prisišvartavimo anga ir buvo pritaikytos periodiškam naujų medžiagų tiekimui. Modulinės stotys leidžia prijungti arba pakeisti senus modulius, ir tai padidina stoties universalumą.
Žemiau pateikta diagrama su pagrindiniais stoties komponentais. Mėlynai pažymėti langeliai yra hermetiškos vietos į kurias galima patekti be kostiumo. Raudoni langeliai žymi nehermetiškus stoties komponentus. Kiti nehermetiški komponentai yra pažymėti geltonai. Reikia paminėti, kad „Unity“ mazgas prisijungia tiesiai prie „Destiny“ laboratorijos. Dėl aiškumo, jos yra pažymėtos atskirai
| Rusų prisijungimo taškas | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Saulės baterijos | Zvezda Aptarnavimo modulis | Saulės baterijos | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Rusų prisijungimo taškas | Rusų prisijungimo taškas | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Saulės baterijos | Zaria (Pirmasis stoties elementas, funkcinis modulis) | Saulės baterijos | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Rusų prisijungimo taškas | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| PMA-1 | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Unity Mazgas 1 | PMA-3 Prisijungimo taškas | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| , | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| , | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| /Dragon SpaceX transportuojantis kosminis laivas (prisijungimo taškas) | /Dragon SpaceX transportuojantis kosminis laivas (prisijungimo taškas) | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Išoriniai Kroviniai | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| PMA-2 Prisijungimo taškas | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Nuorodos
- NASA TKS puslapis
- CSA TKS puslapis Archyvuota kopija 2007-05-16 iš Wayback Machine projekto.
- ESA TKS puslapis
- JAXA TKS puslapis Archyvuota kopija 2007-01-26 iš Wayback Machine projekto.
Šaltiniai
- https://www.heavens-above.com/orbit.aspx?satid=25544
- Jokūbas Sūdžius. Tarptautinė kosminė stotis (International Space Station). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 521-522 psl.
- TRIO COMPLETES TWO DAY TRIP TO STATION
- „NASA plans to take International Space Station out of orbit in January 2031 by crashing it into 'spacecraft cemetery'“. Sky News. 1 February 2022. Nuoroda tikrinta 1 February 2022.
- Why Russia (Probably) Won't Crash the Space Station time.com
- „NASA – Higher Altitude Improves Station's Fuel Economy“. nasa.gov (anglų). 2019-02-14. Suarchyvuotas originalas 2021-12-25. Nuoroda tikrinta 2019-05-29.
- International Space Station: how Nasa plans to destroy it – and the dangers involved/ theconversation.com
- „DLR – International Space Station ISS – From Cold War to international cooperation – the story of the ISS“. Dlr.de. Suarchyvuotas originalas 2013-10-12. Nuoroda tikrinta 1 May 2012.
- „Third Generation Soviet Space Systems“. Astronautix.com. Nuoroda tikrinta 1 May 2012.
- „Space Station | The Station | Russian Space History“. Pbs.org. Nuoroda tikrinta 1 May 2012.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tarptautinė Kosminė Stotis, Kas yra Tarptautinė Kosminė Stotis? Ką reiškia Tarptautinė Kosminė Stotis?
Tarptautine kosmine stotisTKS po STS 119 misijos 2009 m kovo 25 d Nufotografuota is erdvelaivio Discovery Stoties statistikaMase419 725 kgIlgis73 m nuo Destiny iki Zvezda 2011 m kovas Plotis109 m saules bateriju plotis 2011 m kovas Aukstis27 4 m 2007 m vasario 22 d Gyvenamas turis915 6 m Atmosferos slegis101 3 kPaPerigejus408 kmApogejus410 kmOrbitos inklinacija51 6419 laipsnio 2009 m rugsejo 15 d Vidutinis greitis27 600 km val 7 66 km s Orbitos periodas92 68 minutesApsisukimu per diena15 54 2011 m kovo 9 d Dienos orbitoje5258 2013 m balandzio 13 d Apgyvendinta dienu4545 2013 m balandzio 13 d Apsisukimu skaicius116 178 apsisukimai 2019 m geguzes men Nukeliautas atstumas 2 6 109 km2011 m kovas dienos statistika nebent nurodyta kitaip KonfiguracijaKosmine stotis 2021 m Tarptautine kosmine stotis TKS angl International Space Station ISS rus Mezhdunaro dnaya kosmi cheskaya sta nciya MKS tarptautinis orbitines stoties projektas kuriame bendradarbiauja penkios kosmoso agenturos is įvairiu pasaulio saliu JAV NASA Rusija RKA Japonija JAXA Kanada ir keletas Europos valstybiu ESA Kosmines stoties pradzia laikoma 1998 m lapkricio 20 d kai į orbita buvo isvestas pirmasis modulis Zarya Nuo 2000 m lapkricio 2 d TKS yra pastoviai apgyvendinta 2014 m kovo 28 d komplekse gyveno 40 toji ekspedicija sudaryta is sesiu zmoniu TKS yra lankesi kosmoso turistu TKS aptarnauja rusiski Sojuz MS ir Progress europietiski ATV japoniski HTV bei amerikietiski SpaceX Dragon ir Cygnus kosminiai laivai TKS statybos buvo baigtos 2011 m Tais metais baigus programa Space Shuttle vieninteliai pilotuojami kosminiai laivai su kuriais TKS įgulos pristatomos į stotį ir grįzta į Zeme buvo rusiski Sojuz is pradziu tai buvo Sojuz TM veliau Sojuz TMA po to Sojuz TMA M o nuo 2016 m Sojuz MS modifikacija jie isliko tokiais iki 2019 m Tuo metu SpaceX kompanija sekmingai pradejo naudoti savo SpaceX Dragon 2 daugkartinio naudojimo kosminius laivus kuriais skraidina astronautus ir krovinius į TKS IstorijaTarptautines kosmines stoties istorija prasidejo pasibaigus Saltajam karui kai JAV Europa Rusija Japonija ir Kanada pradejo derybas del tikros tarptautines stoties sukurimo Projektas buvo paskelbtas 1993 m kaip Space Station Alpha liet Kosmine stotis alfa Buvo sutarta sujungti įvairiu kosmoso agenturu projektus NASA Space Station Freedom rusu Mir 2 ir ESA Columbus kosmines stotis Pirmasis modulis Zarya buvo paleistas rusiska raketa is Baikonuro kosmodromo 1998 m lapkricio 20 d Iki pirmosios ekspedicijos įsikelimo buvo prijungti dar du moduliai Unity kuris pakilo į orbita kaip Space Shuttle misijos krovinys 1998 m gruodzio 4 d ir Zvezda modulis iskeltas Proton raketa 2000 m liepos 12 d TKS statybos buvo baigtos 2011 m 2022 m sausį NASA pranese planuojanti stotį naudoti iki m kuomet ji bus nuleista į Zemes atmosfera o nuolauzos nukreiptos į Ramujį vandenyna OrbitaStotis skrieja apytikriai 400 km aukstyje ir del ten vis dar esanciu oro molekuliu visa laika pamazu leidziasi zemyn Ji periodiskai pakeliama į reikiama aukstį dazniausiai tuo metu stotį lankancio kosminio laivo varikliais įprastai rusisko Progress bet ta gali padaryti ir amerikietiski Cygnus bei kiti laivai Prireikus panaudojami ir modulyje Zvezda esantys pacios stoties varikliai Pasibaigus stoties tarnybos laikui ja planuojama tvarkingai sunaikinti nuleidzian isorinio kosminio laivo pagalba į vandenyna nelankomoje vietoje Kai kurios stoties dalys greiciausiai visgi nesudegs Zemes atmosferoje ir pasieks pavirsiu kaip buvo Skylab atveju Jos potencialiai galetu padaryti zalos taciau labai dideles katastrofos neturetu buti Stotis sveria beveik 500 tonu tai atrodo daug bet Celiabinsko metoritas svere apie 11 000 t ir tik isdauze arti buvusio miesto langu stiklus Nukritus ant Australijos 76 54 t Skylab niekas nenukentejo Stoties strukturaTKS seka Saliut ir serija Skylab ir Mir kaip paleista 11 toji kosmine stotis TKS yra trecios kartos moduline kosmine stotis Kiti moduliniu kosminiu stociu pavyzdziai yra Tarybu Sajungos Rusijos Mir Rusijos OPSEK ir Kinijos kosmine stotis Pirmoji kosmine stotis ir kitos vienos dalies pirmos kartos stotys pvz Saliut 2 Saliut 3 Saliut 4 Saliut 5 DOS 2 Kosmos 557 Almaz ir NASA Skylab nebuvo pritaikytos moduliams su atsargomis Paprastai sakant kad komanda galetu atvykti į stotį kita komanda turedavo atlaisvinti vienintele prisisvartavimo anga Skylab buvo daugiau nei viena anga bet nebuvo pritaikyta nauju atsargu tiekimui Saliut 6 ir Saliut 7 buvo daugiau nei viena prisisvartavimo anga ir buvo pritaikytos periodiskam nauju medziagu tiekimui Modulines stotys leidzia prijungti arba pakeisti senus modulius ir tai padidina stoties universaluma Zemiau pateikta diagrama su pagrindiniais stoties komponentais Melynai pazymeti langeliai yra hermetiskos vietos į kurias galima patekti be kostiumo Raudoni langeliai zymi nehermetiskus stoties komponentus Kiti nehermetiski komponentai yra pazymeti geltonai Reikia pamineti kad Unity mazgas prisijungia tiesiai prie Destiny laboratorijos Del aiskumo jos yra pazymetos atskirai Rusu prisijungimo taskas Saules baterijos Zvezda Aptarnavimo modulis Saules baterijos Rusu prisijungimo taskas Rusu prisijungimo taskas Saules baterijos Zaria Pirmasis stoties elementas funkcinis modulis Saules baterijos Rusu prisijungimo taskas PMA 1 Unity Mazgas 1 PMA 3 Prisijungimo taskas Dragon SpaceX transportuojantis kosminis laivas prisijungimo taskas Dragon SpaceX transportuojantis kosminis laivas prisijungimo taskas Isoriniai Kroviniai PMA 2 Prisijungimo taskas NuorodosNASA TKS puslapis CSA TKS puslapis Archyvuota kopija 2007 05 16 is Wayback Machine projekto ESA TKS puslapis JAXA TKS puslapis Archyvuota kopija 2007 01 26 is Wayback Machine projekto Saltiniaihttps www heavens above com orbit aspx satid 25544 Jokubas Sudzius Tarptautine kosmine stotis International Space Station Visuotine lietuviu enciklopedija T XXIII Salc Toli Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2013 521 522 psl TRIO COMPLETES TWO DAY TRIP TO STATION NASA plans to take International Space Station out of orbit in January 2031 by crashing it into spacecraft cemetery Sky News 1 February 2022 Nuoroda tikrinta 1 February 2022 Why Russia Probably Won t Crash the Space Station time com NASA Higher Altitude Improves Station s Fuel Economy nasa gov anglu 2019 02 14 Suarchyvuotas originalas 2021 12 25 Nuoroda tikrinta 2019 05 29 International Space Station how Nasa plans to destroy it and the dangers involved theconversation com DLR International Space Station ISS From Cold War to international cooperation the story of the ISS Dlr de Suarchyvuotas originalas 2013 10 12 Nuoroda tikrinta 1 May 2012 Third Generation Soviet Space Systems Astronautix com Nuoroda tikrinta 1 May 2012 Space Station The Station Russian Space History Pbs org Nuoroda tikrinta 1 May 2012 Sis straipsnis apie kosminį aparata yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį