Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Stefanas Čarneckis
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Stefanas Čarneckis | |
|---|---|
| Lodzia (herbas) | |
| Gimė | 1599 m. , Sandomiero vaivadija |
| Mirė | 1665 m. vasario 16 d. (~66 metai) |
| Tėvas | |
| Motina | Kristina Žešovska |
| Sutuoktinis (-ė) | Zofija Kobežicka |
| Vaikai | Aleksandra Kotryna Konstancija Joana |
| Veikla | Karūnos lauko etmonas, Kijevo vaivada, Kijevo kaštelionas, Rusios vaivada |
| Vikiteka | Stefanas Čarneckis |
Stefanas Čarneckis (lenk. Stefan Czarniecki) (1599 m. - 1665 m. vasario 16 d. ) – Karūnos lauko etmonas, Kijevo vaivada, Kijevo kaštelionas, Rusios vaivada bei Kovelio ir Tykocino seniūnas. Buvo vienas iš ATR vadų ATR-Maskvos kare ir Švedų tvano metu. Laikoma, kad švedų tvano metu jo vykdytas partizaninis karas nulėmė ATR pergalę prieš švedus. Už savo karinius nuopelnus laikomas vienu iš Lenkijos karinių herojų. Jo pavardė minima Lenkijos himne.
Biografija
Gimė 1599 m. kaime, pietų Lenkijoje, ir Kristinos Žešovskos šeimoje. Jis buvo iš daugiavaikės, ganėtinai neturtingos šeimos, turėjo dar aštuonis brolius. Jaunystėje mokėsi Jėzuitų kolegijoje. Baigęs mokslus tapo būsimo karaliaus Jono Kazimiero Vazos dvariškiu. 1621 m. pavasarį pradėjo savo karinę karjerą. Būdamas 18 metų dalyvavo prieš Osmanus. Kai 1623 m. jo brolis tapo lengvosios kavalerijos rotmistru, brolis pasikvietė į šį pulką ir savo brolį Stefaną. 1624 m. dalyvavo prieš totorius. 1625 m. dalyvavo malšinant . 1626-1629 m. kariavo prieš švedus ATR-Švedijos kare. 1627 m. savo brolio pulke gavo chorunžio karinį laipsnį. Tų pačių metų rugpjūtį dalyvavo prieš švedus.
1630 m. pasibaigus ATR ir Švedijos karui, Stefanas prisjungė prie Habsburgų ir toliau kariavo su švedais, 1631 m. dalyvavo . 1633 m. vėl prisijungė prie ATR kariuomenės, kur iki 1634 m. kariavo ATR-Maskvos kare. Už nuopelnus šiame kare jam buvo suteiktas poručiko karinis laipsnis ir dovanota dalis žemių Smolensko vaivadijoje, Starodubo apylinkėse. 1637 m. vedė Zofiją Kobežicką, su kuria susilaukė Aleksandros Kotrynos, kuri ištekėjo už Lenkijos dvaro maršalko Jano Klemenso Branickio ir Konstancijos Joanos, kuri ištekėjo už Palenkės vaivados Vaclovo Leščinskio. Tais pačiais metais dalyvavo malšinant kazokų .
1644 m. dalyvavo prieš totorius. 1648 m. dar kartą dalyvavo malšinant kazokų Chmelnickio sukilimą. 1648 m. po pralaimėto Geltonųjų Vandenų mūšio, kazokas Bogdanas Chmelnickis paėmė jį į nelaisvę, bet buvo greitai paleistas. Tais pačiais metais dalyvavo gynyboje, bet vėl pateko į nelaisvę, kur išbuvo iki 1649 m rudens, kai buvo pasirašyta . 1651 m. dalyvavo Berestečko ir mūšiuose prieš totorius. 1655 m. gegužės 14 d. už karinius nuopelnus jam buvo suteiktas Kijevo kašteliono postas.
1655 m. švedams užpuolus ATR, dalyvavo , bet buvo priverstas pasiduoti. Jis išliko lojalus ATR, netgi tada kai didžioji dalis armijos, etmonai ir dalis senatorių trumpam perėjo į švedų pusę. Jis pradėjo partizaninį karą prieš švedus, kurie nebuvo pasiruošę tokiam karui. 1656 m. jis buvo sutriuškintas švedų , bet jau tų pačių metų balandžio mėnesį nugalėjo švedus. Po mėnesio vėl buvo nugalėtas . Visi šie pralaimėjimai baigdavosi atsitraukimu, taip pavykstant išsaugoti daug karių. Nepaisant karaliaus palaikymo Stefanas Čarneckis negavo etmono pareigų, nes daugelis bajorų laikė jį arogantišku žmogumi, bet jam buvo suteiktas Rusios vaivados postas.
1657 m. daugiausiai jo pastangomis buvo nugalėta vadovaujama transilvanijos kariuomenė. 1658 m. ir 1659 m. jis padėjo danams kovose prieš švedus, dalyvavo prie Koldingo miesto. Po Olivos taikos 1660 m. tarp švedų ir ATR, Stefanas Čarneckis buvo išsiųstas į rytus, kur kariavo ATR-Maskvos kare. Jo vadovaujami pulkai 1660 m. laimėjo Polonkos ir Basios mūšius. Jo paskutinis mūšis buvo 1664 m. prieš rusus prie Hluchivo miesto, bet mūšis baigėsi nesėkme.
1664 m. liepos 22 d. jam suteiktas Kijevo vaivados postas. 1665 m. sausio 2 d. jam buvo suteiktas karūnos lauko etmono titulas. Prieš sužinodamas apie šią ilgai lauktą naujieną, buvo sunkiai sužeistas mūšyje prie Lisiankos. Po šešių savaičių nuo patirtų sužalojimų mirė 1665 m. vasario 16 d. kaime netoli Lvovo. Po mirties jam buvo surengtos iškilmingos laidotuvės Varšuvoje. Visos jo turėtos žemės ir turtai liko jo sūnėnui Stefanui Stanislavui Čarneckiui, o vėliau šeimai, su kuria buvo susiję tuo, kad jo dukra Aleksandra Kotryna buvo ištekėjusi už Lenkijos dvaro maršalkos Jano Klemenso Branickio.
Už savo karinius nuopelnus jis laikomas vienas geriausių visų laikų Lenkijos karininku. Iš viso jis dalyvavo 27 dideliuose mūšiuose, iš kurių 17 jis vadovavo. Jo karjera nuo paprasto kareivio iki ATR lauko etmono yra išskirtinė visoje ATR istorijoje. Legendos apie jį prasidėjo dar jam gyvam esant, kai buvo pradėtos kurti dainos ir poemos šlovinančios jo narsą ir drąsą. Lenkų romantistai XIX a. aprašydavo Stefaną Čarneckį, kaip patriotizmo ir karinės galybės simbolį. Jis aprašytas lenkų poeto Henriko Senkevičiaus knygoje Tvanas.
Trečias posmas
| Jak Czarniecki do Poznania | Kaip Čarneckis į Poznanę |
| Po szwedzkim zaborze, | Po Švedų okupacijos, |
| Dla ojczyzny ratowania | Išgelbėti mūsų šalį |
| Wrócim się przez morze. | Mes grįšime per jūrą. |
Galerija
- Stefano Čarneckio mirtis
- Krokuvos gynyba
- Varkos mūšyje
- Stefano Čarneckio sarkofagas
- Paminklas Tykocine
- Paminklas Čarncoje
- Paminklas Krokuvos Jordano parke
-
-
-
-
-
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Ivanas Vygovskis | Kijevo vaivada 1659 | Po to: Mykolas Zigmantas Stanislavskis |
Literatūra
- Adam Przyboś: Stefan Czarniecki w latach potopu 1655-1660. Warszawa: Państwowe Wydawnictwo Naukowe, 1957.
- Kajetan Koźmian: Stefan Czarniecki: poemat w 12 pieśniach przez Kajetana Koźmiana. Poznań: J. K. Żupański, 1858.
- Michał Czajkowski: Stefan Czarniecki: powieść historyczna przez Michała Czajkowskiego. Lipsk: F. A. Brockhaus, 1898.
- Waldemar Kowalski: Stefan Czarniecki: żołnierz, obywatel, polityk. Kielce: Kieleckie Towarzystwo Naukowe, 1999. ISBN 83-86006-28-5.
- Czesław Grzelak: Stefan Czarniecki. Warszawa: Wydawnictwa Ministerstwa Obrony Narodowej, 1985.
- Tadeusz Krajewski: Życie Stefana Czarnieckiego przez x. Krajewskiego. Radom: 1830.
- Leszek Podhorodecki: Hetman Stefan Czarniecki. Warszawa: Bellona, 2009. ISBN 978-83-11-11595-8.
- Jerzy Besala: Wielcy hetmani Rzeczypospolitej. Warszawa: Krajowa Agencja Wydawnicza, 1983, s. 53-62. ISBN 83-03-00160-4.
- Władysław Czapliński: Stefan Czarniecki. W: Polski Słownik Biograficzny. T. IV. Kraków: 1938, s. 208-211.
- Adam Kersten: Stefan Czarniecki 1599-1665. Lublin: Wydawnictwo Uniwersytetu Marii Curie-Skłodowskiej, 2006. ISBN 83-227-2545-0.
- Tadeusz Krajewski: Historya Stefana na Czarncy Czarnieckiego, wojewody kijowskiego, hetmana polnego koronnego przez Michała Krajewskiego. Kraków: Wydawnictwo Biblioteki Polskiej, 1859.
- Zdzisław Spieralski: Stefan Czarniecki 1604-1664. Warszawa: Wydawnictwa Ministerstwa Obrony Narodowej, 1974.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Stefanas Čarneckis, Kas yra Stefanas Čarneckis? Ką reiškia Stefanas Čarneckis?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Stefanas CarneckisLodzia herbas Gime 1599 m Sandomiero vaivadijaMire 1665 m vasario 16 d 66 metai TevasMotina Kristina ZesovskaSutuoktinis e Zofija KobezickaVaikai Aleksandra Kotryna Konstancija JoanaVeikla Karunos lauko etmonas Kijevo vaivada Kijevo kastelionas Rusios vaivadaVikiteka Stefanas Carneckis Stefanas Carneckis lenk Stefan Czarniecki 1599 m 1665 m vasario 16 d Karunos lauko etmonas Kijevo vaivada Kijevo kastelionas Rusios vaivada bei Kovelio ir Tykocino seniunas Buvo vienas is ATR vadu ATR Maskvos kare ir Svedu tvano metu Laikoma kad svedu tvano metu jo vykdytas partizaninis karas nuleme ATR pergale pries svedus Uz savo karinius nuopelnus laikomas vienu is Lenkijos kariniu heroju Jo pavarde minima Lenkijos himne BiografijaStefanas Carneckis Gime 1599 m kaime pietu Lenkijoje ir Kristinos Zesovskos seimoje Jis buvo is daugiavaikes ganetinai neturtingos seimos turejo dar astuonis brolius Jaunysteje mokesi Jezuitu kolegijoje Baiges mokslus tapo busimo karaliaus Jono Kazimiero Vazos dvariskiu 1621 m pavasarį pradejo savo karine karjera Budamas 18 metu dalyvavo pries Osmanus Kai 1623 m jo brolis tapo lengvosios kavalerijos rotmistru brolis pasikviete į sį pulka ir savo brolį Stefana 1624 m dalyvavo pries totorius 1625 m dalyvavo malsinant 1626 1629 m kariavo pries svedus ATR Svedijos kare 1627 m savo brolio pulke gavo chorunzio karinį laipsnį Tu paciu metu rugpjutį dalyvavo pries svedus 1630 m pasibaigus ATR ir Svedijos karui Stefanas prisjunge prie Habsburgu ir toliau kariavo su svedais 1631 m dalyvavo 1633 m vel prisijunge prie ATR kariuomenes kur iki 1634 m kariavo ATR Maskvos kare Uz nuopelnus siame kare jam buvo suteiktas poruciko karinis laipsnis ir dovanota dalis zemiu Smolensko vaivadijoje Starodubo apylinkese 1637 m vede Zofija Kobezicka su kuria susilauke Aleksandros Kotrynos kuri istekejo uz Lenkijos dvaro marsalko Jano Klemenso Branickio ir Konstancijos Joanos kuri istekejo uz Palenkes vaivados Vaclovo Lescinskio Tais paciais metais dalyvavo malsinant kazoku 1644 m dalyvavo pries totorius 1648 m dar karta dalyvavo malsinant kazoku Chmelnickio sukilima 1648 m po pralaimeto Geltonuju Vandenu musio kazokas Bogdanas Chmelnickis paeme jį į nelaisve bet buvo greitai paleistas Tais paciais metais dalyvavo gynyboje bet vel pateko į nelaisve kur isbuvo iki 1649 m rudens kai buvo pasirasyta 1651 m dalyvavo Berestecko ir musiuose pries totorius 1655 m geguzes 14 d uz karinius nuopelnus jam buvo suteiktas Kijevo kasteliono postas 1655 m svedams uzpuolus ATR dalyvavo bet buvo priverstas pasiduoti Jis isliko lojalus ATR netgi tada kai didzioji dalis armijos etmonai ir dalis senatoriu trumpam perejo į svedu puse Jis pradejo partizaninį kara pries svedus kurie nebuvo pasiruose tokiam karui 1656 m jis buvo sutriuskintas svedu bet jau tu paciu metu balandzio menesį nugalejo svedus Po menesio vel buvo nugaletas Visi sie pralaimejimai baigdavosi atsitraukimu taip pavykstant issaugoti daug kariu Nepaisant karaliaus palaikymo Stefanas Carneckis negavo etmono pareigu nes daugelis bajoru laike jį arogantisku zmogumi bet jam buvo suteiktas Rusios vaivados postas Stefanas Carneckis musio laukeStefanas Carneckis ATR Maskvos kare 1657 m daugiausiai jo pastangomis buvo nugaleta vadovaujama transilvanijos kariuomene 1658 m ir 1659 m jis padejo danams kovose pries svedus dalyvavo prie Koldingo miesto Po Olivos taikos 1660 m tarp svedu ir ATR Stefanas Carneckis buvo issiustas į rytus kur kariavo ATR Maskvos kare Jo vadovaujami pulkai 1660 m laimejo Polonkos ir Basios musius Jo paskutinis musis buvo 1664 m pries rusus prie Hluchivo miesto bet musis baigesi nesekme 1664 m liepos 22 d jam suteiktas Kijevo vaivados postas 1665 m sausio 2 d jam buvo suteiktas karunos lauko etmono titulas Pries suzinodamas apie sia ilgai laukta naujiena buvo sunkiai suzeistas musyje prie Lisiankos Po sesiu savaiciu nuo patirtu suzalojimu mire 1665 m vasario 16 d kaime netoli Lvovo Po mirties jam buvo surengtos iskilmingos laidotuves Varsuvoje Visos jo turetos zemes ir turtai liko jo sunenui Stefanui Stanislavui Carneckiui o veliau seimai su kuria buvo susije tuo kad jo dukra Aleksandra Kotryna buvo istekejusi uz Lenkijos dvaro marsalkos Jano Klemenso Branickio Uz savo karinius nuopelnus jis laikomas vienas geriausiu visu laiku Lenkijos karininku Is viso jis dalyvavo 27 dideliuose musiuose is kuriu 17 jis vadovavo Jo karjera nuo paprasto kareivio iki ATR lauko etmono yra isskirtine visoje ATR istorijoje Legendos apie jį prasidejo dar jam gyvam esant kai buvo pradetos kurti dainos ir poemos slovinancios jo narsa ir drasa Lenku romantistai XIX a aprasydavo Stefana Carneckį kaip patriotizmo ir karines galybes simbolį Jis aprasytas lenku poeto Henriko Senkeviciaus knygoje Tvanas Lenkijos himno Mazurek Dabrowskiego Trecias posmas Jak Czarniecki do Poznania Kaip Carneckis į PoznanePo szwedzkim zaborze Po Svedu okupacijos Dla ojczyzny ratowania Isgelbeti musu salįWrocim sie przez morze Mes grįsime per jura GalerijaStefano Carneckio mirtis Krokuvos gynyba Varkos musyje Stefano Carneckio sarkofagas Paminklas Tykocine Paminklas Carncoje Paminklas Krokuvos Jordano parkePolitinis postasPries tai Ivanas Vygovskis Kijevo vaivada 1659 Po to Mykolas Zigmantas StanislavskisLiteraturaAdam Przybos Stefan Czarniecki w latach potopu 1655 1660 Warszawa Panstwowe Wydawnictwo Naukowe 1957 Kajetan Kozmian Stefan Czarniecki poemat w 12 piesniach przez Kajetana Kozmiana Poznan J K Zupanski 1858 Michal Czajkowski Stefan Czarniecki powiesc historyczna przez Michala Czajkowskiego Lipsk F A Brockhaus 1898 Waldemar Kowalski Stefan Czarniecki zolnierz obywatel polityk Kielce Kieleckie Towarzystwo Naukowe 1999 ISBN 83 86006 28 5 Czeslaw Grzelak Stefan Czarniecki Warszawa Wydawnictwa Ministerstwa Obrony Narodowej 1985 Tadeusz Krajewski Zycie Stefana Czarnieckiego przez x Krajewskiego Radom 1830 Leszek Podhorodecki Hetman Stefan Czarniecki Warszawa Bellona 2009 ISBN 978 83 11 11595 8 Jerzy Besala Wielcy hetmani Rzeczypospolitej Warszawa Krajowa Agencja Wydawnicza 1983 s 53 62 ISBN 83 03 00160 4 Wladyslaw Czaplinski Stefan Czarniecki W Polski Slownik Biograficzny T IV Krakow 1938 s 208 211 Adam Kersten Stefan Czarniecki 1599 1665 Lublin Wydawnictwo Uniwersytetu Marii Curie Sklodowskiej 2006 ISBN 83 227 2545 0 Tadeusz Krajewski Historya Stefana na Czarncy Czarnieckiego wojewody kijowskiego hetmana polnego koronnego przez Michala Krajewskiego Krakow Wydawnictwo Biblioteki Polskiej 1859 Zdzislaw Spieralski Stefan Czarniecki 1604 1664 Warszawa Wydawnictwa Ministerstwa Obrony Narodowej 1974