Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Marija Teksietė angl Mary of Teck vok Maria von Teck angl Queen Mary karalienė Marija pilnas vardas Viktorija Marija Aug
Marija Teksietė
Marija Teksietė (angl. Mary of Teck, vok. Maria von Teck, angl. Queen Mary, karalienė Marija; pilnas vardas – Viktorija Marija Augusta Luiza Olga Paulina Klodina Agnesė, angl. Victoria Mary Augusta Louise Olga Pauline Claudine Agnes; 1867 m. gegužės 26 d. – 1953 m. kovo 24 d.) – Jurgio V sutuoktinė, Eduardo VIII ir Jurgio VI motina. Karalienė taip pat buvo Indijos imperatorė ir Airijos karalienė (nuo 1910). Gimusi gavo titulą „Jos Šviesybė Tekso princesė“.
| Marija Teksietė | |
|---|---|
| Marija Teksietė | |
| Vindzorai | |
| Gimė | 1867 m. gegužės 26 d. |
| Mirė | 1953 m. kovo 24 d. (85 metai) |
| Tėvas | Francas Teksietis |
| Motina | Marija Adelaida |
| Sutuoktinis (-ė) | Jurgis V |
| Vaikai | Eduardas VIII Jurgis VI |
| Jungtinės Karalystės karalienė | |
| Žymūs apdovanojimai | |
| | |
| Vikiteka | Marija Teksietė |
Ankstyvieji metai
Princesė Viktorija Marija Augusta Olga Paulina Klotilda Agnesė gimė 1867 m. gegužės 26 d. Kensingtono rūmuose, Londone. Jos tėvas, hercogas Fransas Teksietis, kilo iš morganatinės karališkos Viurtenbergo šakos. Motina, Didžiosios Britanijos ir Airijos princesė – karaliaus Jurgio III ir Šarlotės Meklenburg anūkė, Didžiosios Britanijos karališkos šeimos narė. Pagal tėvą princo Aleksandro Viurtenbergo ir grafienės Klotildos fon Kis-Reide, pagal motiną – Kembridžo hercogo Adolfo Frederiko ir princesės Augustos Hessen-Kassel anūkė. Pakrikštyta Kensingtono rūmų koplyčioje 1867 m. birželio 27 d. Kenterbero arkivyskupo Čarlzo Tomaso Longli. Princesės krikštatėviais tapo karalienė Viktorija, Velso princas (vėlau karalius Eduardas VII) ir naujagimės senelė, Kembridžo hercogienė.
Pasak anglų biografų, princesė gavo gerą išsilavinimą, bet gana griežtą. Būdama vyriausiu vaiku ir vienintele dukterimi, pas Mariją išsivystė tvirtas charakteris, ji išmoko save jausti natūraliai ir laikytis deramai bet kokiose situacijose. Marijos draugai vaikystėje buvo Velso princo vaikai. Princesė buvo ugdoma savo motinos namuose pagal griežtą guvernančių kontrolę. Tekso hercogienė daug laiko praleido kartu su vaikais, kas buvo neįprasta jos klasės moteriai. Nuo vaikystės padedant motinai Marija dalyvavo įvairiuose labdaros organizacijose, lankė ligonines, vaikų darželius.
Būdama Didžiosios Britanijos karališkos šeimos nare, Marijos šeima pirko brangius daiktus, maisto produktus ir aprangą, poilsiavo užsienyje. Dėl skolų šeimai teko bėgti į užsienį. Jie išvyko į Florenciją, taip pat apsistodavo pas giminaičius Vokietijoje ir Austrijoje. Pradžioje jie keliavo grafų fon Chochenšteinų vardu. Tačiau Marija Adelaida su šeima pageidavo grįžti į Didžiąją Britaniją. Šeima į Didžiąją Britaniją grįžo 1885 metais ir pradėjo gyventi White Lodge dvare, įsikūrusiame Ričmondo parke.
Marija visokeriopai padėjo savo motinai labdaros renginiuose, tapdama jos neoficialia sekretore. Glaudžius ryšius princesė palaikė su savo teta princese Augusta Karolina, Meklenburg-Strelic hercogiene.
Santuoka
1891 metų gruodį Marija gavo santuokos pasiūlymą iš Klarenco hercogo, princo Alberto Viktoro. Jis buvo vyresnysis Velso princo ir princesės sūnus ir buvo antros eilės pusbrolis. Pasirinkimas teko Marijai dėl didelės karalienės Viktorijos užuojautos Tekso hercogo šeimai ir dėl princesės asmeninių savybių, tačiau princas mirė nuo pneumonijos likus pusantro mėnesio iki vestuvių, 1892 metų sausį.
Nepaisant šeimos tragedijos, karalienė Viktorija ir toliau matė princesę Mariją kaip idealią žmoną princui. Per gedulo laikotarpį Marija suartėjo su princu Jurgiu, antru Velso princo sūnumi ir mirusio broliu. 1893 metų liepos 6 d. Marija Teksietė ištekėjo už princo Jurgio. Sutuoktuvės vyko Sent-Džeimso rūmų koplyčioje, Londone. Ceremonijoje dalyvavo visa Didžiosios Britanijos karališkoji šeima, taip pat užsienio karališkųjų šeimų atstovai. Tarp jų buvo Danijos karalius Kristijonas IX, jaunikio senelis ir caraitis Nikolajus, jaunikio pusbrolis.
Vestuvių procesija ėjo nuo Sent-Džeimso iki Bakingamo rūmų. Šia proga gatvėse buvo pilna žmonių, kurie sveikino jaunavedžius. Iš viso jauną karališkąją porą pasveikino apie 200 tūkst. žmonių. Laikraštis The New York Times pranešė, kad šis įvykis „savo prabanga ir spindesiu nustelbė visas karališkąsias vestuves“. Garbinimo procesui vadovavo Kenterberio arkivyskupas Eduardas Vaitas Bensonas.
Jorko hercogienė
Po vestuvių karalienė Viktorija savo anūkui davė Jorko hercogo titulą. Marija, kaip Jurgio sutuoktinė, gavo Jorko hercogienės titulą. Sutuoktiniai pradėjo gyventi Jorko vasarnamyje, įsikūrusiame šalia Sandingemo rūmų Norfolke. Taip pat jie turėjo asmeninius apartamentus Sent-Džeimso rūmuose. Per ateinančius šešerius metus sutuoktiniams gimė šeši vaikai: Eduardas VIII, Albertas, Marija, Henris, Jurgis, ir Džonas. Pastarasis kentėjo nuo epilepsijos ir mirė 1919 metais.
Hercogienė mylėjo savo vaikus, nors daug laiko jie praleido su auklėmis, kaip kad buvo priimtina pas jų padėties žmones. Aukles vaikams dažnai keitė dėl daugelio priežasčių, pavyzdžiui, dėl arogancijos ar piktnaudžiavimo vaikų padėtimi. Su savo jaunesniuoju sūnumi Jorko hercogienė, o po to ir karalienė, beveik nebendravo. Po to, kai jam buvo nustatyta epilepsija, princas buvo pašalintas iš karališkų rūmų ir gyveno vienumoje su savo aukle Šarlote Bil. Karalienė retkarčiais aplankydavo juos. Hercogienė asmeniškai stebėjo savo vaikų mokslą ir pati dėstė jiems istoriją ir muziką. Eduardas rašė apie savo motiną: „Jos minkštas balsas ir jaukūs kambariai, pilni įvairių brangenybių, buvo neatsiejami laimės komponentai. Mano motina buvo mums pasididžiavimas, ir viskas, kas vyko mūsų gyvenime, jai turėjo pirmaeilę reikšmę. Su kiekvieno vaiko gimimu motina pradėdavo naują dienoraštį, kuriame kruopščiai registravo kiekvieną pažangą mūsų švietime.“ Tačiau po motinos mirties jos sūnus Eduardas laiškuose žmonai rašė: «Motina galėjo būti tokia griežta ir žiauri man, kad aš tikrai bijojau jos. Man rodosi, kad kai ji buvo gyva, jos kraujas buvo taip pat šaltas kaip ir po mirties.“
Priėmusi Jorko hercogienės titulą, princesė Marija tapo globėja įvairių labdaros ir visuomeninės organizacijų, pavyzdžiui, Londono siuvėjų gildijos (toje pozicijoje ji pakeitė savo motiną).
1901 metų sausio 22 d. mirė karalienė Viktorija. Į sostą įžengė Marijos uošvis karalius Eduardas VII. Jorko hercogai gavo naują titulą Jų Karališkoji Didenybė Jorko ir Kornoulo hercogas ir hercogienė. 1901 metais per aštuonis mėnesius sutuoktiniai prakeliavo po Britų imperiją. Jie aplankė Gibraltarą, Maltą, Egiptą, Ceiloną, Singapūrą, Australiją, Naująją Zelandiją, Maurikiją, PAR, Kanadą. Iki tol karališkosios šeimos nariai niekada nebuvo atlikę tokios ilgos kelionės. Vizitų metu Marija dažnai verkė, prisimindama vaikus. Ji rašė laiškus į Britaniją, pasakodama apie tai, ką jie matė.
Velso princesė
1901 metų lapkričio 9 d., po šešių dienų grįžimo į tėvynę, Marija ir jos sutuoktinis gavo nuo karaliaus, kuriam tą dieną sukako šešiasdešimt metų, Velso princo ir princesės titulą. Šeima persikėlė iš Sent-Džeimso rūmų į Malboro-haus. Būdama paveldėtojo princo žmona, Marija lydėjo vyrą oficialiuose vizituose į Austro-Vengriją ir Viurtenbergo karalystę 1904 metais. Kitais metais princesė pagimdė savo paskutinį vaiką, princą Džoną. Nėštumas buvo sunkus, ir nuo gimimo vaikas kentėjo nuo kvėpavimo takų ligų.
Nuo spalio sutuoktiniai išvyko į antrą kelionę. Šį kartą jie aplankė Indiją, po to Egiptą. Padarydami sustojimą Graikijoje, sutuoktiniai grįžo į Britaniją. Po to pora išvyko į Ispaniją, į karaliaus Alfonso XIII vestuves, kuris vedė princesę Viktoriją Eugeniją Batenberg, Velso princo pusseserę. Praėjus savaitei po sugrįžimo Marija su sutuoktiniu išvyko į Norvegiją, į karaliaus Hokono VII ir Mod (Jurgio sesers) karūnaciją.
Karalienė
1910 metų gegužės 6 d. karalius Eduardas VII mirė, ir Velso princas tapo karaliumi Jurgiu V, Marija tapo karaliene. Kai jos vyras paklausė Viktorijos Marijos, kokį iš savo vardų ji norėtų padaryti sosto, ji atsakė jam, kad tegul būna Marija, kad jos nemaišytų su Viktorija. Karalius Jurgis V ir karalienė Marija buvo karūnuoti Vestminsterio vienuolyne 1911 metų birželio 22 d. Ta proga juvelyrinės kompanijos „Garrard & Co“ būsimai karalienei buvo pagaminta karūna. Tais pačiais metais nauji karalius ir karalienė vyko į Indiją karūnuoti juos kaip Indijos imperatorių ir imperatorę. Ceremonija vyko Delyje gruodžio 1 d.
Valdymo pradžioje tarp Marijos ir našlaujančios karalienės Aleksandros kilo konfliktas. Nors jos ir buvo draugiškos, karalienė Aleksandra pareikalavo, kad ji turėtų pranašumą prieš valdančią karalienę Eduardo VII laidotuvėse. Aleksandra taip pat nenorėjo palikti Bakingamo rūmų ir norėjo išsaugoti kai kuriuos papuošalus ir brangakmenius, kurie pagal tradiciją turėjo pereiti naujai karalienei.
Pirmojo pasaulinio karo metu karalienė lankė ligonines, sunaikintus namus, užsiėmė produktų tiekimu sužeistiems ir civiliams, nukentėjusiems nuo karo. Jai padėjo duktė Marija. Po trejų karo metų, 1917 metais, Nikolajus II atsižadėjo sosto. Buvęs imperatorius laikinosios vyriausybės paprašė leidimo palikti Rusiją ir išvažiuoti į Angliją pas savo pusbrolį karalių Jurgį V, tačiau Anglijos vyriausybė atsisakė priimti buvusį Rusijos imperatorių ir jo šeimą. Tai buvo padaryta, tikriausiai, iš dalies dėl to, kad imperatorė Aleksandra Fiodorovna buvo vokiečių princesė. Naujiena apie caro atsistatydinimą tapo impulsu britams, kurie buvo prieš monarchiją ir visokeriopai norėjo nuversti ją.
Tais pačiais metais karalius ir jo didelė šeima atsisakė visų vokiškų titulų. Jurgis pervadino dinastiją iš Saksen-Koburg-Ghota į Vindzorų, vienos karališkų pilių garbei. Kiti aukštuomenės atstovai taip pat atsisakė vokiškų titulų ir pakeitė savo pavardes pagal Didžiosios Britanijos stilių. Pavyzdžiui, princas Liudvikas Aleksandras Battenberg, jo žmona Viktorija Hessen-Darmštadtė ir jų vaikai vietoje vokiškos pavardės Battenberg paėmė jos anglišką variantą Mauntbetten. Karalienės Marijos giminaičiai taip pat atsisakė nuo vokiškos ir priėmė pavardę Kemridž, kuri kyla nuo Marijos senelio Adolfo Frederiko titulo. Karas baigėsi 1918 metais Vokietijos sutriuškinimu ir kaizerio Vilhelmo II sosto atsižadėjimu.
Po karo pabaigos praėjus dviem mėnesiams, karališkosios poros jaunesnysis sūnus Džonas mirė nuo epilepsijos, būdamas 13 metų. Karalienė buvo sukrėsta žinios apie jos sūnaus mirtį. Savo dienoraštyje ji rašė taip: „Mūsų mažasis Džonas staiga paliko mus. Mūsų šeimai sunku ištverti tą smūgį, bet žmonės buvo geri ir jautrūs mums ir tikrai padėjo karaliui ir man“.
Marija ir toliau padėjo savo vyrui valstybiniuose reikaluose. Ji padėjo jam ruošti oficialias kalbas, panaudojant savo gilias istorijos žinias. Kartu jie daug keliavo po pokarinės Didžiosios Britanijos miestus.
1920-ųjų pabaigoje karalius pradėjo kentėti nuo plaučių ligos, dar labiau pablogėjančios nuo aistros rūkymui.
1935 m. sutuoktiniai šventė sidabrinį įžengimo į sostą jubiliejų. Šventimas buvo surengtas visoje Jungtinėje Karalystėje.
Karalienė motina
1936 m. sausio 20 d. karalius Jurgis V mirė. Jo vyresnysis sūnus, 42 metų Eduardas tapo karaliumi Eduardu VIII. Marija oficialiai gavo karalienės motinos titulą, bet nepasinaudojo juo, pasilikusi visuomenėje kaip karalienė Marija.
Tais pačiais metais Eduardas atsižadėjo sosto dėl vedybų su du kartus išsiskyrusia amerikiete Uolis Simpson. Marija buvo prieš jos ir sūnaus sąjungą, visokeriopai bandė paveikti jį, bet sūnus buvo nepalenkiamas. Po buvusio karaliaus vestuvių Marija atsisakė matyti savo naują marčią. Dabar ji daugiau laiko skyrė savo antrajam sūnui, kuris po brolio atsižadėjimo tapo karaliumi Jurgiu VI. Kentėdamas nuo mikčiojimo, naujas karalius sunkiai atliko savo tarnybines pareigas.
Karalienė buvo suinteresuota savo anūkių, princesių Elžbieta ir Margaret išsilavinimu. Ji pasiimdavo jas su savimi į ekskursijas po Londono muziejus, įvairias parodas. Tėvai rėmė karalienę, nes patys galėjo mažai laiko skirti vaikams.
Antro pasaulinio karo metu karalius norėjo, kad jo motina paliktų Londoną, reguliariai bombarduojamą Vokietijos pilotų. Marija nenorėjo palikti savo sūnaus ir jo vaikų, bet vis dėlto karaliaus raginama išvažiavo į Glosteršyro grafystę kartu su giminaite hercogiene Bofort.
1942 m. rugpjūtį karalienė sužinojo, kad jos jaunesnysis sūnus, Kento hercogas Jurgis, žuvo aviakatastrofoje Škotijoje. Tai buvo stiprus smūgis jai. Karalienė grįžo į Londoną 1945 m., po to, kai naciai pralaimėjo karą.
1952 m. karalius Jurgis VI mirė. Į sostą įžengė karalienės Marijos anūkė Elžbieta II. Nuo pp1953 m.]] vasario pabaigos karalienė Marija dažnai sirgo, ir kovo 24 d. mirė miegodama Malboro-haus nuo plaučių vėžio būdama 85 metų. Karstas su karalienės kūnu buvo pastatytas Vensminsterio vienuolyne. Atsisveikinti su Marija atėjo apie 120 tūkst. žmonių. Karalienė Marija palaidota šalia vyro Vindzoro pilies Šv. Jurgio koplyčioje.
Nuorodos
- Newsreel film about Queen Mary’s death Archyvuota kopija 2011-11-05 iš Wayback Machine projekto.
- Film about the life and times of Queen Mary Archyvuota kopija 2011-11-25 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Marija Teksietė, Kas yra Marija Teksietė? Ką reiškia Marija Teksietė?
Marija Teksiete angl Mary of Teck vok Maria von Teck angl Queen Mary karaliene Marija pilnas vardas Viktorija Marija Augusta Luiza Olga Paulina Klodina Agnese angl Victoria Mary Augusta Louise Olga Pauline Claudine Agnes 1867 m geguzes 26 d 1953 m kovo 24 d Jurgio V sutuoktine Eduardo VIII ir Jurgio VI motina Karaliene taip pat buvo Indijos imperatore ir Airijos karaliene nuo 1910 Gimusi gavo titula Jos Sviesybe Tekso princese Marija TeksieteMarija TeksieteVindzoraiGime 1867 m geguzes 26 d Mire 1953 m kovo 24 d 85 metai Tevas Francas TeksietisMotina Marija AdelaidaSutuoktinis e Jurgis VVaikai Eduardas VIII Jurgis VIJungtines Karalystes karalieneZymus apdovanojimaiVikiteka Marija TeksieteMarijos Teksietes monogramaAnkstyvieji metaiMarija Teksiete kartu su tevais ir broliais Princese Viktorija Marija Augusta Olga Paulina Klotilda Agnese gime 1867 m geguzes 26 d Kensingtono rumuose Londone Jos tevas hercogas Fransas Teksietis kilo is morganatines karaliskos Viurtenbergo sakos Motina Didziosios Britanijos ir Airijos princese karaliaus Jurgio III ir Sarlotes Meklenburg anuke Didziosios Britanijos karaliskos seimos nare Pagal teva princo Aleksandro Viurtenbergo ir grafienes Klotildos fon Kis Reide pagal motina Kembridzo hercogo Adolfo Frederiko ir princeses Augustos Hessen Kassel anuke Pakrikstyta Kensingtono rumu koplycioje 1867 m birzelio 27 d Kenterbero arkivyskupo Carlzo Tomaso Longli Princeses krikstateviais tapo karaliene Viktorija Velso princas velau karalius Eduardas VII ir naujagimes senele Kembridzo hercogiene Pasak anglu biografu princese gavo gera issilavinima bet gana griezta Budama vyriausiu vaiku ir vienintele dukterimi pas Marija issivyste tvirtas charakteris ji ismoko save jausti naturaliai ir laikytis deramai bet kokiose situacijose Marijos draugai vaikysteje buvo Velso princo vaikai Princese buvo ugdoma savo motinos namuose pagal griezta guvernanciu kontrole Tekso hercogiene daug laiko praleido kartu su vaikais kas buvo neįprasta jos klases moteriai Nuo vaikystes padedant motinai Marija dalyvavo įvairiuose labdaros organizacijose lanke ligonines vaiku darzelius Budama Didziosios Britanijos karaliskos seimos nare Marijos seima pirko brangius daiktus maisto produktus ir apranga poilsiavo uzsienyje Del skolu seimai teko begti į uzsienį Jie isvyko į Florencija taip pat apsistodavo pas giminaicius Vokietijoje ir Austrijoje Pradzioje jie keliavo grafu fon Chochensteinu vardu Taciau Marija Adelaida su seima pageidavo grįzti į Didziaja Britanija Seima į Didziaja Britanija grįzo 1885 metais ir pradejo gyventi White Lodge dvare įsikurusiame Ricmondo parke Marija visokeriopai padejo savo motinai labdaros renginiuose tapdama jos neoficialia sekretore Glaudzius rysius princese palaike su savo teta princese Augusta Karolina Meklenburg Strelic hercogiene Santuoka1891 metu gruodį Marija gavo santuokos pasiulyma is Klarenco hercogo princo Alberto Viktoro Jis buvo vyresnysis Velso princo ir princeses sunus ir buvo antros eiles pusbrolis Pasirinkimas teko Marijai del dideles karalienes Viktorijos uzuojautos Tekso hercogo seimai ir del princeses asmeniniu savybiu taciau princas mire nuo pneumonijos likus pusantro menesio iki vestuviu 1892 metu sausį Princese Marija 1893 m Nepaisant seimos tragedijos karaliene Viktorija ir toliau mate princese Marija kaip idealia zmona princui Per gedulo laikotarpį Marija suartejo su princu Jurgiu antru Velso princo sunumi ir mirusio broliu 1893 metu liepos 6 d Marija Teksiete istekejo uz princo Jurgio Sutuoktuves vyko Sent Dzeimso rumu koplycioje Londone Ceremonijoje dalyvavo visa Didziosios Britanijos karaliskoji seima taip pat uzsienio karaliskuju seimu atstovai Tarp ju buvo Danijos karalius Kristijonas IX jaunikio senelis ir caraitis Nikolajus jaunikio pusbrolis Marija su Jurgiu ju vestuviu diena Vestuviu procesija ejo nuo Sent Dzeimso iki Bakingamo rumu Sia proga gatvese buvo pilna zmoniu kurie sveikino jaunavedzius Is viso jauna karaliskaja pora pasveikino apie 200 tukst zmoniu Laikrastis The New York Times pranese kad sis įvykis savo prabanga ir spindesiu nustelbe visas karaliskasias vestuves Garbinimo procesui vadovavo Kenterberio arkivyskupas Eduardas Vaitas Bensonas Jorko hercogieneJorko hercogiene Marija Otava 1901 metai Po vestuviu karaliene Viktorija savo anukui dave Jorko hercogo titula Marija kaip Jurgio sutuoktine gavo Jorko hercogienes titula Sutuoktiniai pradejo gyventi Jorko vasarnamyje įsikurusiame salia Sandingemo rumu Norfolke Taip pat jie turejo asmeninius apartamentus Sent Dzeimso rumuose Per ateinancius seserius metus sutuoktiniams gime sesi vaikai Eduardas VIII Albertas Marija Henris Jurgis ir Dzonas Pastarasis kentejo nuo epilepsijos ir mire 1919 metais Jurgis su Eduardu Albertu ir Marija Hercogiene mylejo savo vaikus nors daug laiko jie praleido su auklemis kaip kad buvo priimtina pas ju padeties zmones Aukles vaikams daznai keite del daugelio priezasciu pavyzdziui del arogancijos ar piktnaudziavimo vaiku padetimi Su savo jaunesniuoju sunumi Jorko hercogiene o po to ir karaliene beveik nebendravo Po to kai jam buvo nustatyta epilepsija princas buvo pasalintas is karalisku rumu ir gyveno vienumoje su savo aukle Sarlote Bil Karaliene retkarciais aplankydavo juos Hercogiene asmeniskai stebejo savo vaiku moksla ir pati deste jiems istorija ir muzika Eduardas rase apie savo motina Jos minkstas balsas ir jaukus kambariai pilni įvairiu brangenybiu buvo neatsiejami laimes komponentai Mano motina buvo mums pasididziavimas ir viskas kas vyko musu gyvenime jai turejo pirmaeile reiksme Su kiekvieno vaiko gimimu motina pradedavo nauja dienorastį kuriame kruopsciai registravo kiekviena pazanga musu svietime Taciau po motinos mirties jos sunus Eduardas laiskuose zmonai rase Motina galejo buti tokia griezta ir ziauri man kad as tikrai bijojau jos Man rodosi kad kai ji buvo gyva jos kraujas buvo taip pat saltas kaip ir po mirties Priemusi Jorko hercogienes titula princese Marija tapo globeja įvairiu labdaros ir visuomenines organizaciju pavyzdziui Londono siuveju gildijos toje pozicijoje ji pakeite savo motina 1901 metu sausio 22 d mire karaliene Viktorija Į sosta įzenge Marijos uosvis karalius Eduardas VII Jorko hercogai gavo nauja titula Ju Karaliskoji Didenybe Jorko ir Kornoulo hercogas ir hercogiene 1901 metais per astuonis menesius sutuoktiniai prakeliavo po Britu imperija Jie aplanke Gibraltara Malta Egipta Ceilona Singapura Australija Naujaja Zelandija Maurikija PAR Kanada Iki tol karaliskosios seimos nariai niekada nebuvo atlike tokios ilgos keliones Vizitu metu Marija daznai verke prisimindama vaikus Ji rase laiskus į Britanija pasakodama apie tai ka jie mate Velso princeseMarija Eduardo karunacijos metu 1902 m 1901 metu lapkricio 9 d po sesiu dienu grįzimo į tevyne Marija ir jos sutuoktinis gavo nuo karaliaus kuriam ta diena sukako sesiasdesimt metu Velso princo ir princeses titula Seima persikele is Sent Dzeimso rumu į Malboro haus Budama paveldetojo princo zmona Marija lydejo vyra oficialiuose vizituose į Austro Vengrija ir Viurtenbergo karalyste 1904 metais Kitais metais princese pagimde savo paskutinį vaika princa Dzona Nestumas buvo sunkus ir nuo gimimo vaikas kentejo nuo kvepavimo taku ligu Nuo spalio sutuoktiniai isvyko į antra kelione Sį karta jie aplanke Indija po to Egipta Padarydami sustojima Graikijoje sutuoktiniai grįzo į Britanija Po to pora isvyko į Ispanija į karaliaus Alfonso XIII vestuves kuris vede princese Viktorija Eugenija Batenberg Velso princo pussesere Praejus savaitei po sugrįzimo Marija su sutuoktiniu isvyko į Norvegija į karaliaus Hokono VII ir Mod Jurgio sesers karunacija KaralieneKaralius Jurgis V ir karaliene Marija 1910 metu geguzes 6 d karalius Eduardas VII mire ir Velso princas tapo karaliumi Jurgiu V Marija tapo karaliene Kai jos vyras paklause Viktorijos Marijos kokį is savo vardu ji noretu padaryti sosto ji atsake jam kad tegul buna Marija kad jos nemaisytu su Viktorija Karalius Jurgis V ir karaliene Marija buvo karunuoti Vestminsterio vienuolyne 1911 metu birzelio 22 d Ta proga juvelyrines kompanijos Garrard amp Co busimai karalienei buvo pagaminta karuna Tais paciais metais nauji karalius ir karaliene vyko į Indija karunuoti juos kaip Indijos imperatoriu ir imperatore Ceremonija vyko Delyje gruodzio 1 d Valdymo pradzioje tarp Marijos ir naslaujancios karalienes Aleksandros kilo konfliktas Nors jos ir buvo draugiskos karaliene Aleksandra pareikalavo kad ji turetu pranasuma pries valdancia karaliene Eduardo VII laidotuvese Aleksandra taip pat nenorejo palikti Bakingamo rumu ir norejo issaugoti kai kuriuos papuosalus ir brangakmenius kurie pagal tradicija turejo pereiti naujai karalienei Pirmojo pasaulinio karo metu karaliene lanke ligonines sunaikintus namus uzsieme produktu tiekimu suzeistiems ir civiliams nukentejusiems nuo karo Jai padejo dukte Marija Po treju karo metu 1917 metais Nikolajus II atsizadejo sosto Buves imperatorius laikinosios vyriausybes paprase leidimo palikti Rusija ir isvaziuoti į Anglija pas savo pusbrolį karaliu Jurgį V taciau Anglijos vyriausybe atsisake priimti buvusį Rusijos imperatoriu ir jo seima Tai buvo padaryta tikriausiai is dalies del to kad imperatore Aleksandra Fiodorovna buvo vokieciu princese Naujiena apie caro atsistatydinima tapo impulsu britams kurie buvo pries monarchija ir visokeriopai norejo nuversti ja Karalienes Marijos portretas S Solomono darbas apie 1914 m Tais paciais metais karalius ir jo didele seima atsisake visu vokisku titulu Jurgis pervadino dinastija is Saksen Koburg Ghota į Vindzoru vienos karalisku piliu garbei Kiti aukstuomenes atstovai taip pat atsisake vokisku titulu ir pakeite savo pavardes pagal Didziosios Britanijos stiliu Pavyzdziui princas Liudvikas Aleksandras Battenberg jo zmona Viktorija Hessen Darmstadte ir ju vaikai vietoje vokiskos pavardes Battenberg paeme jos angliska varianta Mauntbetten Karalienes Marijos giminaiciai taip pat atsisake nuo vokiskos ir prieme pavarde Kemridz kuri kyla nuo Marijos senelio Adolfo Frederiko titulo Karas baigesi 1918 metais Vokietijos sutriuskinimu ir kaizerio Vilhelmo II sosto atsizadejimu Po karo pabaigos praejus dviem menesiams karaliskosios poros jaunesnysis sunus Dzonas mire nuo epilepsijos budamas 13 metu Karaliene buvo sukresta zinios apie jos sunaus mirtį Savo dienorastyje ji rase taip Musu mazasis Dzonas staiga paliko mus Musu seimai sunku istverti ta smugį bet zmones buvo geri ir jautrus mums ir tikrai padejo karaliui ir man Marija ir toliau padejo savo vyrui valstybiniuose reikaluose Ji padejo jam ruosti oficialias kalbas panaudojant savo gilias istorijos zinias Kartu jie daug keliavo po pokarines Didziosios Britanijos miestus 1920 uju pabaigoje karalius pradejo kenteti nuo plauciu ligos dar labiau pablogejancios nuo aistros rukymui 1935 m sutuoktiniai svente sidabrinį įzengimo į sosta jubilieju Sventimas buvo surengtas visoje Jungtineje Karalysteje Karaliene motinaKaraliene Marija kartu su princesemis Elzbieta ir Margaret 1936 m sausio 20 d karalius Jurgis V mire Jo vyresnysis sunus 42 metu Eduardas tapo karaliumi Eduardu VIII Marija oficialiai gavo karalienes motinos titula bet nepasinaudojo juo pasilikusi visuomeneje kaip karaliene Marija Tais paciais metais Eduardas atsizadejo sosto del vedybu su du kartus issiskyrusia amerikiete Uolis Simpson Marija buvo pries jos ir sunaus sajunga visokeriopai bande paveikti jį bet sunus buvo nepalenkiamas Po buvusio karaliaus vestuviu Marija atsisake matyti savo nauja marcia Dabar ji daugiau laiko skyre savo antrajam sunui kuris po brolio atsizadejimo tapo karaliumi Jurgiu VI Kentedamas nuo mikciojimo naujas karalius sunkiai atliko savo tarnybines pareigas Karaliene buvo suinteresuota savo anukiu princesiu Elzbieta ir Margaret issilavinimu Ji pasiimdavo jas su savimi į ekskursijas po Londono muziejus įvairias parodas Tevai reme karaliene nes patys galejo mazai laiko skirti vaikams Antro pasaulinio karo metu karalius norejo kad jo motina paliktu Londona reguliariai bombarduojama Vokietijos pilotu Marija nenorejo palikti savo sunaus ir jo vaiku bet vis delto karaliaus raginama isvaziavo į Glostersyro grafyste kartu su giminaite hercogiene Bofort 1942 m rugpjutį karaliene suzinojo kad jos jaunesnysis sunus Kento hercogas Jurgis zuvo aviakatastrofoje Skotijoje Tai buvo stiprus smugis jai Karaliene grįzo į Londona 1945 m po to kai naciai pralaimejo kara 1952 m karalius Jurgis VI mire Į sosta įzenge karalienes Marijos anuke Elzbieta II Nuo pp1953 m vasario pabaigos karaliene Marija daznai sirgo ir kovo 24 d mire miegodama Malboro haus nuo plauciu vezio budama 85 metu Karstas su karalienes kunu buvo pastatytas Vensminsterio vienuolyne Atsisveikinti su Marija atejo apie 120 tukst zmoniu Karaliene Marija palaidota salia vyro Vindzoro pilies Sv Jurgio koplycioje NuorodosNewsreel film about Queen Mary s death Archyvuota kopija 2011 11 05 is Wayback Machine projekto Film about the life and times of Queen Mary Archyvuota kopija 2011 11 25 is Wayback Machine projekto