Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kuršvaltė vok Kurenkahn Kuršių marių žvejų burinių valčių bendrinis vardas vartotas Smalininkuose ir kt Patys žvejai sav
Kuršlaivis
Kuršvaltė (vok. Kurenkahn) – Kuršių marių žvejų burinių valčių bendrinis vardas, vartotas Smalininkuose ir kt. Patys žvejai savo valtis pagal dydį bei paskirtį vadindavo bradinėmis, kiudelinėmis, kurnų ar kitokiomis valtimis. Miestiečiai ar atokesnių vietovių gyventojai jas vadindavo bendru kuršių valčių, kuršvalčių vardu. Sovietmečiu Vytautas Gudelis siūlė naują terminą – kuršėnas. Dėl tas terminas pavirto iki šiol plačiai naudojamu kurėnu (artimesniu vok. atitikmeniui). Vardas kuršvaltė (primenantis kuršius) labiau tiktų vartoti. Kurėnu vadintinas tik vienas kuršvalčių tipas – kurnų valtis (korno valte).
Aprašymas
Kuršvaltės buvo įvairių dydžių, nurodytas 1 matmuo – dugno ilgis (1 prūsiška pėda – 31,4 centimetro). Kiudelinių būta iki 36–38, kurnų – iki 33, bradinių kuršvalčių – iki 30 pėdų ilgio. Kuršių marių pakrantėse kuršvalčių statyba plėsta gal nuo XIV–XVI a. ar dar anksčiau, atvykstantiems olandų meistrams (1700 m. minėtos tokių meistrų kolonijos Klaipėdoje, Rusnėje ir Labguvoje) taikantis prie vietos sąlygų ir senųjų gyventojų tradicijų. Tą liudija netolimose Aistmarėse statytos lomės, kurios daug kuo (apvadais – korpuso forma, virvynu – burėmis ir kt.) skyrėsi nuo kuršvalčių. Šios buvo puikiai pritaikytos seklioms ir audringoms Kuršių marioms, jų trumpoms bangoms, blogiems orams ir kt. Plokščiadugnės ir plačios kuršvaltės buvo labai stabilios neramiose mariose, praplaukdavo daugelį seklumų. Kadangi sekliose mariose kilis buvo nereikalingas, tenkintasi kuršvaltėmis su šoninėmis šliūžėmis – kilnojamaisiais lentiniais skydais, leidusiais manevruoti, panaudoti įvairių krypčių vėjus. Kuršvalčių korpusas bei pagrindiniai elementai būdavo masyvūs ir tvirti, impregnuoti degutu, ilgaamžiai ir atlaikantys įvairias negandas.
Per šimtmečius susiklostė kuršvalčių statytojų amatas bei tradicijos. Įvairūs meistrai statė kiek skirtingas kuršvaltes, skyrėsi jų apvadai, virvynas, įv. detalės ir kt. Žinoma daugybė kuršvalčių variantų. Kai kurios vadintos: „lietuviais“ (vok. Litauer), „lietuviškos statybos". XIX a. pab. kuršvalčių statyba klestėjo vad. Lietuviškoje pakrantėje (vok. litauische Seite) – marių pietrytiniame pakraštyje nuo Lujos iki Nemunyno. Kuršvalčių meistrų būta ir kitur – nuo Dravernos iki Labguvos. Minėti kuršvalčių statybos lietuviai meistrai: Kari Baltrus iš Gilijos, Walter Deggim (Degimas) ir Kurt Sakuth (Sakutis) iš Pilkupos, Girnus iš Tovės (visa meistrų dinastija), Giszas (Gižas) iš Dravernos, Heinrich Klischies (Klišys) iš Gilijos, Martin Tautkus iš Gyventės, Krateit (Krataitis) iš Gilijos, Michael Kukulis iš Labguvos ir daug kitų. Nuo senų laikų įprasta žvejams pasirašyti sutartį su kuršvaltės meistru dėl naujos valties statybos. Žvejai iš anksto parūpindavo medienos (pvz., ąžuolo medienai paruošti reikėdavo kelerių metų). Pradėjęs statyti kuršvaltę, meistras su 1 ar keliais pameistriais, padėjėju ir mokiniu apsigyvendavo pas žvejį, įrengdavo kuršvaltės statybos vietą kuo arčiau marių ir maždaug per 5 savaites pastatydavo kuršvaltę už suderėtą kainą. Nuo 1930 m. tradicijos kito: žvejai nuvykdavo į meistrų įrengtas kuršvalčių statybvietes ir užsisakydavo kuršvaltę bei jos įrangą (be burių). Burėmis žvejys visada rūpindavosi pats.
Atskirose vietovėse kuršvalčių burės skyrėsi. Į pietus nuo Karklės ir Rasytės (Budume) buvo populiari didžioji burė lenktu gafeliu. Kitur naudotas archajiškas virvynas su įstriža kartimi (šprytu, kurš. kop. ardomu) stačiakampės formos didžiajai burei išskleisti. Būta ir tam tikro vietinio patriotizmo, kai žvejys, nusipirkęs kuršvaltę iš kitur, keisdavo didžiąją burę į jo vietovėje įprastą. Unikalus kuršvalčių virvyno elementas – mažas priekinis stiebas su mažąja špritine bure naudotas visų rūšių kuršvaltėse. Didžiosios valtys priekyje dar turėjo trikampę burę (raginę). Dar naudota pagalbinė burė brumas (kelta ant stiebo arba ardomo). Nuo aukšto kuršvalčių priekio (rago) borto linija iki stiebo žemėjo dvigubai (kad žvejui būtų patogiau tvarkyti tinklus). Laivugalis (kurš. durkis) buvęs smailas kaip priekis. Jame tvirtintas masyvus vairas su dailiai išlenktu rumpeliu (kurš. elmentu). Plačiausioje kuršvaltės vietoje stiebą laikė masyvus sostas (skersinė ąžuolinė sija). Ant jo buvo patogu skusti žuvis, taisyti maistą, kapoti malkas ugniakurui, sukrautam iš akmenų ant visad šlapio kuršvaltės dugno, priešais vairininko postą. Dengta paragė (priekinė dalis) tiko maisto atsargoms laikyti, ilsėtis vienam įgulos narių. Dengtame kuršvaltės gale pasture laikytas akmenų balastas (juos kilnojant lengviau stumtasi nuo seklumos). Kuršvalčių viduryje buvo sandari dalis sugautoms žuvims laikyti telkšojusiame vandenyje. Ant dugno patiesdavo nuimamas grindų lentas – tiliandas.
Kuršvalčių svarbūs atributai buvo puošnios vėtrungės, valties registracijos nr., rašytas pirmagalyje ir ant didžiosios burės (pvz., GIL 8 – Gilijos kaimo kuršvaltė nr. 8). Dar rašyta ZL (kurš. Zveju laivs). FF (vok. Fischer Fahrzeug). Kuršių mariose bei Nemuno deltoje iki 1944 m. pab. plaukiodavo šimtai kuršvalčių 1928 m. vien pietinėje marių dalyje (be Klaipėdos krašto) naudotos 203 populiariausios kiudelinės kuršvaltės (iš jų Gilijai priklausė 51, Nemunynui – 48, Šarkuvai – 25). Senųjų kaimų pakrantėse stovėdavo dešimtys kuršvalčių su burėmis ar stiebuose padžiautais tinklais. Plaukiota ir mažesnėmis valtimis. Įvairių rūšių kuršvaltės naudotos ne vien žvejybai. Didžiosiomis valtimis rudeniop gabentas šienas iš Nemuno deltos plotų. Savininkai ir kiti kuršvaltes naudojo ir kitokiems kroviniams parplukdyti, gyvuliams perkelti ir kt. Su kuršvaltėmis vykta į prekyvietes, ten gabentos žuvys, užaugintos daržovės ir kt. (liko daugybė atvaizdų: kuršvaltės prie Karaliaučiaus, Tilžės, Klaipėdos turgaviečių). Kuršių marių pakraščių bei Nemuno deltos gyventojams kuršvaltės ilgai buvo pagrindinė transporto priemonė. II pasaulinio karo pabaigoje iš gimtinių pasitraukiantys žvejai daug kuršvalčių nuskandino mariose ir kt., prikrovę akmenų (tikėtasi netrukus grįžti ir kuršvaltes iškelti). Daug išlikusių kuršvalčių suniokojo atvykėliai kolonistai. Sovietiniam ūkiui kuršvaltės netiko. Apie 1960 m. į Vokietiją išvykus daugeliui dar užsilikusių krašto senųjų žvejų, kuršvaltės visai sunyko. Kelios tikros kuršvaltės teliko muziejuose. Pagal senus, pvz., dabar atkuriamos pavienės kuršvaltės (Budžio klubo narių E. Jonušo, E. Gailiaus, R.Adomavičiaus ir kt. pastangomis).
Išnašos
- http://www.nerija.lt/lt/zmogus/paveldo.php Archyvuota kopija 2009-04-08 iš Wayback Machine projekto.
Literatūra
- Kuršvaltė. Mažosios Lietuvos enciklopedija, T. II (Kas-Maž). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, 414 psl.
- http://www.vejopamusalai.lt/?p=1425
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kuršlaivis, Kas yra Kuršlaivis? Ką reiškia Kuršlaivis?
Kursvalte vok Kurenkahn Kursiu mariu zveju buriniu valciu bendrinis vardas vartotas Smalininkuose ir kt Patys zvejai savo valtis pagal dydį bei paskirtį vadindavo bradinemis kiudelinemis kurnu ar kitokiomis valtimis Miestieciai ar atokesniu vietoviu gyventojai jas vadindavo bendru kursiu valciu kursvalciu vardu Sovietmeciu Vytautas Gudelis siule nauja termina kursenas Del tas terminas pavirto iki siol placiai naudojamu kurenu artimesniu vok atitikmeniui Vardas kursvalte primenantis kursius labiau tiktu vartoti Kurenu vadintinas tik vienas kursvalciu tipas kurnu valtis korno valte Vetrunge su Nidos skiriamuoju zenklu AprasymasKursvaltes buvo įvairiu dydziu nurodytas 1 matmuo dugno ilgis 1 prusiska peda 31 4 centimetro Kiudeliniu buta iki 36 38 kurnu iki 33 bradiniu kursvalciu iki 30 pedu ilgio Kursiu mariu pakrantese kursvalciu statyba plesta gal nuo XIV XVI a ar dar anksciau atvykstantiems olandu meistrams 1700 m minetos tokiu meistru kolonijos Klaipedoje Rusneje ir Labguvoje taikantis prie vietos salygu ir senuju gyventoju tradiciju Ta liudija netolimose Aistmarese statytos lomes kurios daug kuo apvadais korpuso forma virvynu buremis ir kt skyresi nuo kursvalciu Sios buvo puikiai pritaikytos seklioms ir audringoms Kursiu marioms ju trumpoms bangoms blogiems orams ir kt Ploksciadugnes ir placios kursvaltes buvo labai stabilios neramiose mariose praplaukdavo daugelį seklumu Kadangi sekliose mariose kilis buvo nereikalingas tenkintasi kursvaltemis su soninemis sliuzemis kilnojamaisiais lentiniais skydais leidusiais manevruoti panaudoti įvairiu krypciu vejus Kursvalciu korpusas bei pagrindiniai elementai budavo masyvus ir tvirti impregnuoti degutu ilgaamziai ir atlaikantys įvairias negandas Zvejybos inspektoriaus Vilhelmo Berbomo laiskas Liudvikui Rezai su pagrindiniu kursvaltes daliu aprasymu 1839 Per simtmecius susikloste kursvalciu statytoju amatas bei tradicijos Įvairus meistrai state kiek skirtingas kursvaltes skyresi ju apvadai virvynas įv detales ir kt Zinoma daugybe kursvalciu variantu Kai kurios vadintos lietuviais vok Litauer lietuviskos statybos XIX a pab kursvalciu statyba klestejo vad Lietuviskoje pakranteje vok litauische Seite mariu pietrytiniame pakrastyje nuo Lujos iki Nemunyno Kursvalciu meistru buta ir kitur nuo Dravernos iki Labguvos Mineti kursvalciu statybos lietuviai meistrai Kari Baltrus is Gilijos Walter Deggim Degimas ir Kurt Sakuth Sakutis is Pilkupos Girnus is Toves visa meistru dinastija Giszas Gizas is Dravernos Heinrich Klischies Klisys is Gilijos Martin Tautkus is Gyventes Krateit Krataitis is Gilijos Michael Kukulis is Labguvos ir daug kitu Nuo senu laiku įprasta zvejams pasirasyti sutartį su kursvaltes meistru del naujos valties statybos Zvejai is anksto parupindavo medienos pvz azuolo medienai paruosti reikedavo keleriu metu Pradejes statyti kursvalte meistras su 1 ar keliais pameistriais padejeju ir mokiniu apsigyvendavo pas zvejį įrengdavo kursvaltes statybos vieta kuo arciau mariu ir mazdaug per 5 savaites pastatydavo kursvalte uz sudereta kaina Nuo 1930 m tradicijos kito zvejai nuvykdavo į meistru įrengtas kursvalciu statybvietes ir uzsisakydavo kursvalte bei jos įranga be buriu Buremis zvejys visada rupindavosi pats 1 Didzioji bure 2 Mazoji bure 3 Ragine 4 Sprytas Ardomas 5 Ragas 6 Durkis 7 Elmentas 8 Sliuze 9 Vetrunge Atskirose vietovese kursvalciu bures skyresi Į pietus nuo Karkles ir Rasytes Budume buvo populiari didzioji bure lenktu gafeliu Kitur naudotas archajiskas virvynas su įstriza kartimi sprytu kurs kop ardomu staciakampes formos didziajai burei isskleisti Buta ir tam tikro vietinio patriotizmo kai zvejys nusipirkes kursvalte is kitur keisdavo didziaja bure į jo vietoveje įprasta Unikalus kursvalciu virvyno elementas mazas priekinis stiebas su mazaja spritine bure naudotas visu rusiu kursvaltese Didziosios valtys priekyje dar turejo trikampe bure ragine Dar naudota pagalbine bure brumas kelta ant stiebo arba ardomo Nuo auksto kursvalciu priekio rago borto linija iki stiebo zemejo dvigubai kad zvejui butu patogiau tvarkyti tinklus Laivugalis kurs durkis buves smailas kaip priekis Jame tvirtintas masyvus vairas su dailiai islenktu rumpeliu kurs elmentu Placiausioje kursvaltes vietoje stieba laike masyvus sostas skersine azuoline sija Ant jo buvo patogu skusti zuvis taisyti maista kapoti malkas ugniakurui sukrautam is akmenu ant visad slapio kursvaltes dugno priesais vairininko posta Dengta parage priekine dalis tiko maisto atsargoms laikyti ilsetis vienam įgulos nariu Dengtame kursvaltes gale pasture laikytas akmenu balastas juos kilnojant lengviau stumtasi nuo seklumos Kursvalciu viduryje buvo sandari dalis sugautoms zuvims laikyti telksojusiame vandenyje Ant dugno patiesdavo nuimamas grindu lentas tiliandas Kursvalciu svarbus atributai buvo puosnios vetrunges valties registracijos nr rasytas pirmagalyje ir ant didziosios bures pvz GIL 8 Gilijos kaimo kursvalte nr 8 Dar rasyta ZL kurs Zveju laivs FF vok Fischer Fahrzeug Kursiu mariose bei Nemuno deltoje iki 1944 m pab plaukiodavo simtai kursvalciu 1928 m vien pietineje mariu dalyje be Klaipedos krasto naudotos 203 populiariausios kiudelines kursvaltes is ju Gilijai priklause 51 Nemunynui 48 Sarkuvai 25 Senuju kaimu pakrantese stovedavo desimtys kursvalciu su buremis ar stiebuose padziautais tinklais Plaukiota ir mazesnemis valtimis Įvairiu rusiu kursvaltes naudotos ne vien zvejybai Didziosiomis valtimis rudeniop gabentas sienas is Nemuno deltos plotu Savininkai ir kiti kursvaltes naudojo ir kitokiems kroviniams parplukdyti gyvuliams perkelti ir kt Su kursvaltemis vykta į prekyvietes ten gabentos zuvys uzaugintos darzoves ir kt liko daugybe atvaizdu kursvaltes prie Karaliauciaus Tilzes Klaipedos turgavieciu Kursiu mariu pakrasciu bei Nemuno deltos gyventojams kursvaltes ilgai buvo pagrindine transporto priemone II pasaulinio karo pabaigoje is gimtiniu pasitraukiantys zvejai daug kursvalciu nuskandino mariose ir kt prikrove akmenu tiketasi netrukus grįzti ir kursvaltes iskelti Daug islikusiu kursvalciu suniokojo atvykeliai kolonistai Sovietiniam ukiui kursvaltes netiko Apie 1960 m į Vokietija isvykus daugeliui dar uzsilikusiu krasto senuju zveju kursvaltes visai sunyko Kelios tikros kursvaltes teliko muziejuose Pagal senus pvz dabar atkuriamos pavienes kursvaltes Budzio klubo nariu E Jonuso E Gailiaus R Adomaviciaus ir kt pastangomis Isnasoshttp www nerija lt lt zmogus paveldo php Archyvuota kopija 2009 04 08 is Wayback Machine projekto LiteraturaKursvalte Mazosios Lietuvos enciklopedija T II Kas Maz V Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 414 psl http www vejopamusalai lt p 1425