Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
54 25 š pl 23 28 r ilg 54 417 š pl 23 467 r ilg 54 417 23 467 Pažintinio tako pradžia Buktos miškas miškas Marijampolės
Buktos miškas
54°25′ š. pl. 23°28′ r. ilg. / 54.417°š. pl. 23.467°r. ilg.
Buktos miškas – miškas Marijampolės savivaldybės teritorijoje, 6 km į pietryčius nuo Liudvinavo.
Geografija
Plotas 3370 ha, mišku apaugę 2790 ha. Valstybinių miškų plotas 3190 ha; priklauso Marijampolės miškų urėdijos Buktos ir Žaltyčio girininkijoms. Vakarinė dalis siekia Šešupę, rytinė – Žuvinto palias. Vakariniu pakraščiu eina plentas 182 Marijampolė–Liudvinavas–Krosna , netoli teka . Paviršius banguotas, į rytus žemėja.
Per Buktos mišką eina pažintinis takas, sudarytas iš 2 trasų: ilgosios trasos ilgis – 1,7 km, trumposios – 1,3 km.
Medynai
Augavietės labai derlingos, labai derlingos laikinai užmirkusios ir užmirkusios. 21 % miško yra ekosistemų apsaugos, 29 % apsauginio, 50 % ūkinio. Kultūrinės kilmės medynų tik 4 %. Beržų yra 39 %, juodalksnynų 18 %, drebulynų 15 %, eglynų 13 %, uosynų 6 %, pušynų, ąžuolynų ir skroblynų po 3 %.
Jaunuolynai sudaro 9 %, bonitetas I, 2, skalsumas 0,71, tūris 20,2 m³/ha, kasmet priauga 7 m³/ha. Miškas sudaro vieną kompleksą su iš rytų pusės prisišliejančiomis Žuvinto paliomis.
Miške nemažai saugomų, į Raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų, ypač paukščių, tokių, kaip juodasis gandras, tetervinas, erelis žuvininkas, mažasis erelis rėksnys. 2019 m. aptiktos naujos ir iki šiol Lietuvoje nematytos grybų rūšys, kurioms labiau tinka Centrinės ir Pietų Europos miškai: didžioji musmirė (Amanita ceciliae), juodataškė skydabudė (Pluteus umbrosus) , geltonlakštis klumpiaausis (Crepidotus crocophyllus) ir rudoji virvuotė (Funalia gallica).
Valstybės saugomi gamtos paveldo objektai: Buktos ąžuolas, .
Istorija
1863 m. miške slapstėsi sukilėliai. 1945 m. rugpjūčio 5 d. – rugsėjo mėn. vyko Palių mūšis: trys NKVD pulkai su artilerija puolė Buktos miško ir Žuvinto palių partizanus, žuvo daug enkavedistų ir 12 partizanų. 1999 m. miške pastatytas atminimo ženklas 1949 m. birželio 16 d. žuvusiems Tauro apygardos Vytauto rinktinės Ąžuolo kuopos partizanams.
Šaltiniai
- „Marijampolės savivaldybė - Liudvinavo seniūnija“. marijampole.lt. 2015-11-11. Suarchyvuotas originalas 2015-09-07. Nuoroda tikrinta 2016-04-10.
- Buktos miške aptikta naujų grybų rūšių. 15min.lt
- Algirdas Brukas, . Buktos miškas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 584 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Buktos miškas, Kas yra Buktos miškas? Ką reiškia Buktos miškas?
54 25 s pl 23 28 r ilg 54 417 s pl 23 467 r ilg 54 417 23 467 Pazintinio tako pradzia Buktos miskas miskas Marijampoles savivaldybes teritorijoje 6 km į pietrycius nuo Liudvinavo GeografijaPlotas 3370 ha misku apauge 2790 ha Valstybiniu misku plotas 3190 ha priklauso Marijampoles misku uredijos Buktos ir Zaltycio girininkijoms Vakarine dalis siekia Sesupe rytine Zuvinto palias Vakariniu pakrasciu eina plentas 182 Marijampole Liudvinavas Krosna netoli teka Pavirsius banguotas į rytus zemeja Per Buktos miska eina pazintinis takas sudarytas is 2 trasu ilgosios trasos ilgis 1 7 km trumposios 1 3 km MedynaiAugavietes labai derlingos labai derlingos laikinai uzmirkusios ir uzmirkusios 21 misko yra ekosistemu apsaugos 29 apsauginio 50 ukinio Kulturines kilmes medynu tik 4 Berzu yra 39 juodalksnynu 18 drebulynu 15 eglynu 13 uosynu 6 pusynu azuolynu ir skroblynu po 3 Jaunuolynai sudaro 9 bonitetas I 2 skalsumas 0 71 turis 20 2 m ha kasmet priauga 7 m ha Miskas sudaro viena kompleksa su is rytu puses prisisliejanciomis Zuvinto paliomis Miske nemazai saugomu į Raudonaja knyga įrasytu augalu ir gyvunu ypac pauksciu tokiu kaip juodasis gandras tetervinas erelis zuvininkas mazasis erelis reksnys 2019 m aptiktos naujos ir iki siol Lietuvoje nematytos grybu rusys kurioms labiau tinka Centrines ir Pietu Europos miskai didzioji musmire Amanita ceciliae juodataske skydabude Pluteus umbrosus geltonlakstis klumpiaausis Crepidotus crocophyllus ir rudoji virvuote Funalia gallica Valstybes saugomi gamtos paveldo objektai Buktos azuolas Istorija1863 m miske slapstesi sukileliai 1945 m rugpjucio 5 d rugsejo men vyko Paliu musis trys NKVD pulkai su artilerija puole Buktos misko ir Zuvinto paliu partizanus zuvo daug enkavedistu ir 12 partizanu 1999 m miske pastatytas atminimo zenklas 1949 m birzelio 16 d zuvusiems Tauro apygardos Vytauto rinktines Azuolo kuopos partizanams Saltiniai Marijampoles savivaldybe Liudvinavo seniunija marijampole lt 2015 11 11 Suarchyvuotas originalas 2015 09 07 Nuoroda tikrinta 2016 04 10 Buktos miske aptikta nauju grybu rusiu 15min lt Algirdas Brukas Buktos miskas Visuotine lietuviu enciklopedija T III Beketeriai Chakasai Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 584 psl