Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šv Brunonas KverfurtietisŠv Brunono žūtis Nežinomo autoriaus freska Šventojo Kryžiaus vienuolynas Lenkija Gimė 973 m arb
Brunonas Kverfurtietis
| Šv. Brunonas Kverfurtietis | |
|---|---|
| Šv. Brunono žūtis. Nežinomo autoriaus freska, Šventojo Kryžiaus vienuolynas (Lenkija) | |
| Gimė | 973 m. arba 978 m. |
| Mirė | 1009 m. vasario 14 d. (~36 metai) |
| Veikla | iš () grafų giminės kilęs katalikų vienuolis, misionierius ir rašytojas. |
| Vikiteka | Šv. Brunonas Kverfurtietis |
Šv. Brunonas (arba Brunonas Kverfurtietis, tapęs vienuoliu priėmė Bonifacijaus vardą, g. tarp 973 ir 978 m. – 1009 m. vasario 14 arba kovo 9 d.) – katalikų vyskupas misionierius ir kankinys, šventasis. Buvo nukirsdintas Kijevo Rusios ir Lietuvos pasienyje, kai bandė skleisti krikščionybę. Klaipėdos miesto globėjas.
Biografija
Jaunystė
Kilęs iš kilmingos šeimos (dabartinė Saksonija-Anhaltas). Pasak gandų buvęs Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Otono III giminaitis. 985–994 m. jaunasis Brunonas kartu su savo giminaičiu, būsimuoju vyskupu ir kronikininku mokėsi Magdeburge. Vėliau buvo Magdeburgo Šv. Mauricijaus katedros kanauninkas. 995 m. rugpjūtį būsimasis imperatorius Otonas III Brunoną paskyrė savo nuodėmklausiu (Otono III nuodėmklausiu Brunonas išbuvo iki imperatoriaus mirties 1002 m. sausio pab.). 996 m. pavasarį Brunonas kartu su Otonu pirmą kartą atvyko į Romą, kur vyko Otono vainikavimo iškilmės. Romoje Brunonas sutiko Adalbertą Prahiškį, pirmąjį prūsų apaštalą, kuris po metų buvo nužudytas. Pasiekęs neseniai apkrikštytą Vengrijos karalystę Brunonas parašė Šv. Adalberto biografiją.
998 m. vasarį ar kovą Brunonas Romoje įstojo į prie Šv. Sabos bažnyčios veikusį benediktinų vienuolyną; vėliau jis prisijungė prie kamaldulių ordino įkūrėjo šv. Romualdo mokinių ir 1001 m. persikėlė į Otono įkurtą, netoli Ravenos veikusį šv. Romualdo vadovaujamą vienuolyną, o 1002 m. rudenį ilgesniam laikui įsikūrė Romoje.
Misijų veikla iki 1008 metų
Otonas III norėjo įkurti vienuolyną tarp Elbės ir Oderio (kažkur pagoniškose žemėse, vėliau tapusiose Brandenburgo markgrafyste). 1002 m. popiežius Brunoną paskyrė „tautų arkivyskupu“, kitaip sakant, įgaliojo užsiimti misijų veikla; teisę skirti vyskupus dar neapkrikštytiems Europos kraštams Brunonas įgijo 1004 m. vasarį, kuomet buvo įšventintas Magdeburgo arkivyskupo Taginono.
1004 m. pavasarį Brunonas ketino vykti į Lenkiją ir iš ten leistis misijų kelionėn į Prūsiją, tačiau dėl tuo metu vykusio Vokietijos ir Lenkijos karo prūsų krikšto misiją arkivyskupui teko atidėti kone 5 metams.
1004–1005 m. ir 1006–1007 m. žiemą Brunonas nesėkmingai vykdė misiją Vengrijos karalystės Banato kunigaikštystėje, kurioje jis buvo užsimojęs atversti vietos nekatalikus, tačiau susidūrė su atkakliu Banato srities graikų apeigų vienuolių pasipriešinimu.
1005 m. lapkritį ar gruodį Brunonas pirmą kartą atvyko į Lenkiją, per kurią jis tikėjosi pasiekti prūsų ir kitų dar neapkrikštytų baltų tautų žemes; greičiausiai jau apie tą laiką užsimezgė jo draugystė su Lenkijos valdovu Boleslovu Narsiuoju, trukusi iki pat arkivyskupo žūties.
1008 m. sausio pab. Brunonas iš Lenkijos per Vengriją atvyko į Rusios sostinę Kijevą, iš kur maždaug po mėnesio leidosi misijų kelionėn į pečenegų kraštą; 1008 m. vasario ir kovo sąvartoje pabuvojęs pečenegų nelaisvėje, nuo tų metų kovo iki rugpjūčio pr. jis pakrikštijo apie 30 suaugusių pečenegų ir paskyrė pečenegams katalikų vyskupą; rugpjūčio mėn. sugrįžęs į Kijevą, rugsėjį „pagonių arkivyskupas“ iš ten pasuko Lenkijos link. Vėliau, jau būdamas Lenkijoje, Brunonas paskyrė ir pirmąjį Švedijos katalikų vyskupą.
1008 m. spalį Brunonas paskutinį kartą atvyko pas Boleslovą Narsųjį ir ėmė rengtis misijai į Prūsiją.
Literatūrinė veikla
Šv. Brunonas yra hagiografinių veikalų „Šv. Vaitiekaus gyvenimas“ (apie 1002–1004 m.) ir „Penkių brolių kankinių gyvenimas“ (1005–1006 m.) autorius. Šiuose kūriniuose jis glaustai aprašė pirmąsias katalikiškąsias misijas į Vidurio Rytų Europos pagonių kraštus.
1008 m. rudenį ar 1008–1009 m. žiemą, dar būdamas Lenkijoje, Brunonas parašė gana griežtą laišką Vokietijos imperatoriui Henrikui II, kuriame smerkė pastarojo karą su kunigaikščiu kataliku Boleslovu Narsiuoju, taip pat informavo imperatorių apie savo ketinimą atlikti misijinę kelionę į Prūsiją.
Paskutinioji misija ir žūtis
Apie 1009 m. pradžią Brunonas per kašubų kraštą ar Kujaviją atvyko į Prūsiją (greičiausiai į jos vakarinę dalį). Pakrikštijęs visų (?) prūsų valdovą ar vadąNetimerą (Nethimer, – plg. su Vokiečių ordino šaltiniuose figūruojančiais analogiškos darybos prūsiškais asmenvardžiais Nammer, Manemer, Nawtemer) ir apie 300 vyrų, Brunonas patraukė toliau į rytus (galbūt jotvingių arba lietuvių žemių link), tačiau priėjęs Prūsijos rytinį paribį (ar net įžengęs į dykrą, skyrusią Prūsiją nuo Brunono ciklo šaltiniuose minimų Rusios (= Kijevo Rusiai pavaldžios Sūduvos?) bei Lietuvos), 1009 m. vasario 14 ar kovo 9 d. jis ir 18 ar (pasak Analisto Sakso kronikos) 24 jo palydovai buvo nužudyti įsakius Netimerui pavaldžiam „kunigaikščiui“ Zebedenui, kuris, galimas daiktas, buvo kažkurios senprūsių kilties vadas ar kiltinės žemės valdytojas. Nukirsdinto Brunono galva, pasak Viberto pasakojimo platesniojo varianto antrinio perdirbinio „Šv. Brunono gyvenimas ir kankinystė“ (apie 1400 m.) autoriaus, buvo įmesta į upelį vardu Alstra (lot. in flumen, quod dicitur Alstra). Nužudytųjų palaikus išpirko ir palaidojo Lenkijos didysis kunigaikštis Boleslovas Narsusis; jų palaidojimo vieta nežinoma (anot Viberto, vėliau virš šventųjų kankinių kapų iškilo vienuolynai).
Brunono žūties vietos
| Šaltinis | Žūties vieta | Žūties aplinkybės |
|---|---|---|
| Kvedlinburgo metraštis | Rusios ir Lietuvos pasienyje | Kovo 9 d. trenktas į galvą su 18 saviškių |
| Titmaro kronika | Rusios pasienyje | Vasario 14 d. nukirsdinamas su 18 draugų, kūnai gulėjo nepalaidoti |
| Viurcbergo kronika | Prūsija | 1009 m. po kankinimų, rankas ir kojas nukirtus |
| Magdeburgo arkivyskupų darbai | – | Prahoje tikėjimo vardan įžengė į ugnį ir ten išstovėjo dieną ir naktį. Vengrijoje barbarų karys jam nukirto ranką. Vasario 14 d. jam nukirsta galva. |
| Petro Damianio „Šventojo Romualdo gyvenimas“ | Pas rusų karalių | Karaliui stebint Brunonas pereina pro laužų krūvas. Karaliaus brolis, atvykus Brunonui, jį įkalino, o vėliau įsakė nukirsdinti. Iš karto po to jis [karalius] apako ir juos [karaliaus karius] ištiko stabas |
| Šv. Vyskupo ir kankinio Brunono Kverfurtiečio gyvenimas | Lenkija | Boleslavas išbandė ugnimi, pastarojo brolio Zebedeno karys nukirto ranką, kitas nukirto galvą ir įmetė į Alstros upę, o 1009 m. vasario 14 d. buvo nukankintas |
| Ademaro Šabaniečio kronika | Pas pečenegus | Visus pilvo vidurius jam ištraukus per mažą skylutę šone |
Šv. Brunono žūties vietos identifikavimo problema
Brunono giminaitis savo kronikos VI skyriuje (rašytame 1014 m.) nurodo šv. Brunoną žuvus Prūsijos ir Rusios paribyje. Kvedlinburgo analuose ir „Magdeburgo vyskupų darbuose“ (XII a.) Brunono žūties vieta įvardyta kaip Rusios ir Lietuvos (Lituae) paribys, o Analisto Sakso kronikoje (XII a. 4-asis ar 5-asis dešimtmetis) ir Magdeburgo analuose (apie 1170 m.) – kaip Prūsijos (tiksliau, „minėto krašto“), Rusios ir Lietuvos ribų sankirta; tikėtina, kad autentiškiausias yra pastarasis Brunono žūties vietos aprašymo variantas, o kitų šaltinių nuorodos į Prūsijos ir Rusios arba Rusios ir Lietuvos paribį atsirado skirtingai sutrumpinus pirminiame žinių apie Brunono žūtį šaltinyje − vad. „Brunono darbų knygoje“ (Liber gestorum Brunonis) − buvusį Brunono žūties aprašymą.
Tyrinėtojai, besiremiantys minėtomis geografinėmis šaltinių nuorodomis, kurios iš pirmo žvilgsnio tarsi paneigia viena kitą, Brunono žūties vietos ieško ir Prūsijoje, ir Sūduvoje, ir net Lietuvoje. Pasaulinėje istoriografijoje nuo seno laikomasi nuomonės, kad šv. Brunonas žuvo Prūsijoje. Bažnyčios istorikas Heinrichas G. Foigtas (kuris Brunono ciklo šaltinių „Prūsiją“ tapatino su Galinda, o tų pačių šaltinių „Lietuvą“ − su Nadruva) spėjo, kad Brunonas žuvo ties dab. Gižycku; dauguma lenkų ir dalis rusų bei lietuvių tyrinėtojų visą Brunono 1009 m. misiją sieja su jotvingių kraštu, o J. Bieniakas iškėlė hipotezę, anot kurios šv. Brunonas žuvo Lietuvoje.
Pastaruoju metu lietuvių istoriografijoje ima ryškėti tendencija Brunono žūties vietą sieti su Magdeburgo analuose ir kai kuriuose kt. šaltiniuose figūruojančia Prūsijos, Rusios ir Lietuvos ribų sankirta. Pavyzdžiui, kalbininkas B. Savukynas ir istorikas T. Baranauskas, remdamiesi viename iš Brunono ciklo šaltinių paminėtos „Alstros“ upės ir Jatros upelio (Molčiadės intako) tapatumo hipoteze bei Petro Dusburgiečio inspiruota jotvingių priklausomybės prūsų etninei bendrijai koncepcija, bando įtaigoti, kad Brunonas turėjęs žūti į pietvakarius nuo dab. Naugarduko, kur XI a. esą susisiekusios „Prūsijai pavaldi Sūduva“, Kijevo Rusia ir „dar neišsiplėtusi“ Lietuva; tiesa, atsižvelgiant į naujausių archeologinių tyrinėjimų išvadas dėl X–XII a. prūsų, jotvingių ir lietuvių gentinių teritorijų ribų, taip pat į daugumos istorikų pripažįstamą Vladimiro 983 m. žygio į Sūduvą nulemtą Sūduvos duoklinio pavaldumo Rusios valstybei faktą, šv. Brunono žūties vieta gal kiek korektiškiau būtų laikyti dab. Marijampolės apskrities teritoriją, − būtent joje X–XI a. ribojosi prūsų, (Rusiai pavaldžių) jotvingių ir lietuvių gyvenamieji arealai.
Išnašos
- Brunono ciklo šaltiniuose Netimeras vadinamas „karaliumi“ − lot. rex.
- E. Gudavičius tuos Viberto paminėtus „vyrus“ laiko Netimero kariauninkais, o T. Baranauskas – Netimero tiesiogiai valdyto valsčiaus sueigos nariais.
- Apie tai, kad ano meto Prūsija ribojosi su Kijevo Rusia, galima spręsti ir iš Lenkijos valdovo Meškos I dokumento Dagome iudex (apie 991 m.), kuriame pateiktas Meškos I valstybės sienų aprašymas.
- Pasak Brunono bendražygio ir jo žūties liudininko vienuolio Viberto pasakojimo trumpesniojo varianto (apie 1020 m.), netrukus po Prūsijos „karaliaus“ Netimero krikšto Brunonas kažkokio Prūsijos „kunigaikščio“ įsakymu buvo nukirsdintas, 4 jį lydėję kapelionai − pakarti, o penktasis kapelionas, t. y. pats Vibertas − apakintas.
- Brunono ciklo šaltiniuose Zebedenas vadinamas „kunigaikščiu“ – lot. dux.
- Kvedlinburgo analų žinia apie šv. Brunono žūtį Rusios ir Lietuvos paribyje yra seniausias žinomas rašytinis Lietuvos vardo paminėjimas.
Nuorodos
- Šaltiniai apie šv. Brunoną Archyvuota kopija 2010-02-25 iš Wayback Machine projekto.
- Mažiulis V. Dėl Lietuvos vardo 1009 metais (Šv. Brunono misija) // Baltistica, 2005, t. 40 (1), p. 95-97. (PDF)
- Baranauskas T. Valentino dieną prasidėjo Lietuvos ir Kauno miesto istorija Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija Archyvuota kopija 2006-09-17 iš Wayback Machine projekto.
- A. Bumblauskas. Apie Lietuvos Tūkstantmetį
- A. Bumblauskas. Senosios Lietuvos istorija: 1009 - 1795. Vilnius, 2005, p. 12-25 Archyvuota kopija 2007-07-01 iš Wayback Machine projekto.. Knygos skyriai apie 1009 m.
- A. Bumblauskas. Lietuvos Tūkstantmetis – Millenium Lithuaniae. Arba apie ką Lietuva šia proga gali pasakyti pasauliui. Lietuvos istorijos studijos, 2009, t. 23, p. 127–158.
- 1009 metai: Šv. Brunono Kverfurtiečio misija = A. d. 1009: missio s. Brunonis Querfordensis. Sud. I. Leonavičiūtė. Vilnius : Aidai, 2006 Archyvuota kopija 2010-05-07 iš Wayback Machine projekto.. Šv. Brunono gyvenimo šaltinių publikacija
- Laima Šinkūnaitė. Šv. Brunonas Kverfurtietis Pažaislio freskose. Kaunas: Kauno arkivyskupijos muziejus, 2009. – ISBN 978-9955-9608-2-5.
- Šv. Brunonas Bonifacas Kverfurtietis, vyskupas, misijonierius, kankinys (974 – 1009)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Brunonas Kverfurtietis, Kas yra Brunonas Kverfurtietis? Ką reiškia Brunonas Kverfurtietis?
Sv Brunonas KverfurtietisSv Brunono zutis Nezinomo autoriaus freska Sventojo Kryziaus vienuolynas Lenkija Gime 973 m arba 978 m Mire 1009 m vasario 14 d 36 metai Veikla is grafu gimines kiles kataliku vienuolis misionierius ir rasytojas Vikiteka Sv Brunonas Kverfurtietis Sv Brunonas arba Brunonas Kverfurtietis tapes vienuoliu prieme Bonifacijaus varda g tarp 973 ir 978 m 1009 m vasario 14 arba kovo 9 d kataliku vyskupas misionierius ir kankinys sventasis Buvo nukirsdintas Kijevo Rusios ir Lietuvos pasienyje kai bande skleisti krikscionybe Klaipedos miesto globejas BiografijaJaunyste Kiles is kilmingos seimos dabartine Saksonija Anhaltas Pasak gandu buves Sventosios Romos imperijos imperatoriaus Otono III giminaitis 985 994 m jaunasis Brunonas kartu su savo giminaiciu busimuoju vyskupu ir kronikininku mokesi Magdeburge Veliau buvo Magdeburgo Sv Mauricijaus katedros kanauninkas 995 m rugpjutį busimasis imperatorius Otonas III Brunona paskyre savo nuodemklausiu Otono III nuodemklausiu Brunonas isbuvo iki imperatoriaus mirties 1002 m sausio pab 996 m pavasarį Brunonas kartu su Otonu pirma karta atvyko į Roma kur vyko Otono vainikavimo iskilmes Romoje Brunonas sutiko Adalberta Prahiskį pirmajį prusu apastala kuris po metu buvo nuzudytas Pasiekes neseniai apkrikstyta Vengrijos karalyste Brunonas parase Sv Adalberto biografija 998 m vasarį ar kova Brunonas Romoje įstojo į prie Sv Sabos baznycios veikusį benediktinu vienuolyna veliau jis prisijunge prie kamalduliu ordino įkurejo sv Romualdo mokiniu ir 1001 m persikele į Otono įkurta netoli Ravenos veikusį sv Romualdo vadovaujama vienuolyna o 1002 m rudenį ilgesniam laikui įsikure Romoje Misiju veikla iki 1008 metu Otonas III norejo įkurti vienuolyna tarp Elbes ir Oderio kazkur pagoniskose zemese veliau tapusiose Brandenburgo markgrafyste 1002 m popiezius Brunona paskyre tautu arkivyskupu kitaip sakant įgaliojo uzsiimti misiju veikla teise skirti vyskupus dar neapkrikstytiems Europos krastams Brunonas įgijo 1004 m vasarį kuomet buvo įsventintas Magdeburgo arkivyskupo Taginono 1004 m pavasarį Brunonas ketino vykti į Lenkija ir is ten leistis misiju kelionen į Prusija taciau del tuo metu vykusio Vokietijos ir Lenkijos karo prusu kriksto misija arkivyskupui teko atideti kone 5 metams 1004 1005 m ir 1006 1007 m ziema Brunonas nesekmingai vykde misija Vengrijos karalystes Banato kunigaikstysteje kurioje jis buvo uzsimojes atversti vietos nekatalikus taciau susidure su atkakliu Banato srities graiku apeigu vienuoliu pasipriesinimu 1005 m lapkritį ar gruodį Brunonas pirma karta atvyko į Lenkija per kuria jis tikejosi pasiekti prusu ir kitu dar neapkrikstytu baltu tautu zemes greiciausiai jau apie ta laika uzsimezge jo draugyste su Lenkijos valdovu Boleslovu Narsiuoju trukusi iki pat arkivyskupo zuties 1008 m sausio pab Brunonas is Lenkijos per Vengrija atvyko į Rusios sostine Kijeva is kur mazdaug po menesio leidosi misiju kelionen į pecenegu krasta 1008 m vasario ir kovo savartoje pabuvojes pecenegu nelaisveje nuo tu metu kovo iki rugpjucio pr jis pakrikstijo apie 30 suaugusiu pecenegu ir paskyre pecenegams kataliku vyskupa rugpjucio men sugrįzes į Kijeva rugsejį pagoniu arkivyskupas is ten pasuko Lenkijos link Veliau jau budamas Lenkijoje Brunonas paskyre ir pirmajį Svedijos kataliku vyskupa 1008 m spalį Brunonas paskutinį karta atvyko pas Boleslova Narsujį ir eme rengtis misijai į Prusija Literaturine veikla Sv Brunonas yra hagiografiniu veikalu Sv Vaitiekaus gyvenimas apie 1002 1004 m ir Penkiu broliu kankiniu gyvenimas 1005 1006 m autorius Siuose kuriniuose jis glaustai aprase pirmasias katalikiskasias misijas į Vidurio Rytu Europos pagoniu krastus 1008 m rudenį ar 1008 1009 m ziema dar budamas Lenkijoje Brunonas parase gana griezta laiska Vokietijos imperatoriui Henrikui II kuriame smerke pastarojo kara su kunigaiksciu kataliku Boleslovu Narsiuoju taip pat informavo imperatoriu apie savo ketinima atlikti misijine kelione į Prusija Paskutinioji misija ir zutis Apie 1009 m pradzia Brunonas per kasubu krasta ar Kujavija atvyko į Prusija greiciausiai į jos vakarine dalį Pakrikstijes visu prusu valdova ar vadaNetimera Nethimer plg su Vokieciu ordino saltiniuose figuruojanciais analogiskos darybos prusiskais asmenvardziais Nammer Manemer Nawtemer ir apie 300 vyru Brunonas patrauke toliau į rytus galbut jotvingiu arba lietuviu zemiu link taciau priejes Prusijos rytinį paribį ar net įzenges į dykra skyrusia Prusija nuo Brunono ciklo saltiniuose minimu Rusios Kijevo Rusiai pavaldzios Suduvos bei Lietuvos 1009 m vasario 14 ar kovo 9 d jis ir 18 ar pasak Analisto Sakso kronikos 24 jo palydovai buvo nuzudyti įsakius Netimerui pavaldziam kunigaiksciui Zebedenui kuris galimas daiktas buvo kazkurios senprusiu kilties vadas ar kiltines zemes valdytojas Nukirsdinto Brunono galva pasak Viberto pasakojimo platesniojo varianto antrinio perdirbinio Sv Brunono gyvenimas ir kankinyste apie 1400 m autoriaus buvo įmesta į upelį vardu Alstra lot in flumen quod dicitur Alstra Nuzudytuju palaikus ispirko ir palaidojo Lenkijos didysis kunigaikstis Boleslovas Narsusis ju palaidojimo vieta nezinoma anot Viberto veliau virs sventuju kankiniu kapu iskilo vienuolynai Brunono zuties vietos Saltinis Zuties vieta Zuties aplinkybesKvedlinburgo metrastis Rusios ir Lietuvos pasienyje Kovo 9 d trenktas į galva su 18 saviskiuTitmaro kronika Rusios pasienyje Vasario 14 d nukirsdinamas su 18 draugu kunai gulejo nepalaidotiViurcbergo kronika Prusija 1009 m po kankinimu rankas ir kojas nukirtusMagdeburgo arkivyskupu darbai Prahoje tikejimo vardan įzenge į ugnį ir ten isstovejo diena ir naktį Vengrijoje barbaru karys jam nukirto ranka Vasario 14 d jam nukirsta galva Petro Damianio Sventojo Romualdo gyvenimas Pas rusu karaliu Karaliui stebint Brunonas pereina pro lauzu kruvas Karaliaus brolis atvykus Brunonui jį įkalino o veliau įsake nukirsdinti Is karto po to jis karalius apako ir juos karaliaus karius istiko stabasSv Vyskupo ir kankinio Brunono Kverfurtiecio gyvenimas Lenkija Boleslavas isbande ugnimi pastarojo brolio Zebedeno karys nukirto ranka kitas nukirto galva ir įmete į Alstros upe o 1009 m vasario 14 d buvo nukankintasAdemaro Sabaniecio kronika Pas pecenegus Visus pilvo vidurius jam istraukus per maza skylute soneSv Brunono zuties vietos identifikavimo problema Brunono giminaitis savo kronikos VI skyriuje rasytame 1014 m nurodo sv Brunona zuvus Prusijos ir Rusios paribyje Kvedlinburgo analuose ir Magdeburgo vyskupu darbuose XII a Brunono zuties vieta įvardyta kaip Rusios ir Lietuvos Lituae paribys o Analisto Sakso kronikoje XII a 4 asis ar 5 asis desimtmetis ir Magdeburgo analuose apie 1170 m kaip Prusijos tiksliau mineto krasto Rusios ir Lietuvos ribu sankirta tiketina kad autentiskiausias yra pastarasis Brunono zuties vietos aprasymo variantas o kitu saltiniu nuorodos į Prusijos ir Rusios arba Rusios ir Lietuvos paribį atsirado skirtingai sutrumpinus pirminiame ziniu apie Brunono zutį saltinyje vad Brunono darbu knygoje Liber gestorum Brunonis buvusį Brunono zuties aprasyma Tyrinetojai besiremiantys minetomis geografinemis saltiniu nuorodomis kurios is pirmo zvilgsnio tarsi paneigia viena kita Brunono zuties vietos iesko ir Prusijoje ir Suduvoje ir net Lietuvoje Pasaulineje istoriografijoje nuo seno laikomasi nuomones kad sv Brunonas zuvo Prusijoje Baznycios istorikas Heinrichas G Foigtas kuris Brunono ciklo saltiniu Prusija tapatino su Galinda o tu paciu saltiniu Lietuva su Nadruva spejo kad Brunonas zuvo ties dab Gizycku dauguma lenku ir dalis rusu bei lietuviu tyrinetoju visa Brunono 1009 m misija sieja su jotvingiu krastu o J Bieniakas iskele hipoteze anot kurios sv Brunonas zuvo Lietuvoje Pastaruoju metu lietuviu istoriografijoje ima rysketi tendencija Brunono zuties vieta sieti su Magdeburgo analuose ir kai kuriuose kt saltiniuose figuruojancia Prusijos Rusios ir Lietuvos ribu sankirta Pavyzdziui kalbininkas B Savukynas ir istorikas T Baranauskas remdamiesi viename is Brunono ciklo saltiniu paminetos Alstros upes ir Jatros upelio Molciades intako tapatumo hipoteze bei Petro Dusburgiecio inspiruota jotvingiu priklausomybes prusu etninei bendrijai koncepcija bando įtaigoti kad Brunonas turejes zuti į pietvakarius nuo dab Naugarduko kur XI a esa susisiekusios Prusijai pavaldi Suduva Kijevo Rusia ir dar neissipletusi Lietuva tiesa atsizvelgiant į naujausiu archeologiniu tyrinejimu isvadas del X XII a prusu jotvingiu ir lietuviu gentiniu teritoriju ribu taip pat į daugumos istoriku pripazįstama Vladimiro 983 m zygio į Suduva nulemta Suduvos duoklinio pavaldumo Rusios valstybei fakta sv Brunono zuties vieta gal kiek korektiskiau butu laikyti dab Marijampoles apskrities teritorija butent joje X XI a ribojosi prusu Rusiai pavaldziu jotvingiu ir lietuviu gyvenamieji arealai IsnasosBrunono ciklo saltiniuose Netimeras vadinamas karaliumi lot rex E Gudavicius tuos Viberto paminetus vyrus laiko Netimero kariauninkais o T Baranauskas Netimero tiesiogiai valdyto valsciaus sueigos nariais Apie tai kad ano meto Prusija ribojosi su Kijevo Rusia galima spresti ir is Lenkijos valdovo Meskos I dokumento Dagome iudex apie 991 m kuriame pateiktas Meskos I valstybes sienu aprasymas Pasak Brunono bendrazygio ir jo zuties liudininko vienuolio Viberto pasakojimo trumpesniojo varianto apie 1020 m netrukus po Prusijos karaliaus Netimero kriksto Brunonas kazkokio Prusijos kunigaikscio įsakymu buvo nukirsdintas 4 jį lydeje kapelionai pakarti o penktasis kapelionas t y pats Vibertas apakintas Brunono ciklo saltiniuose Zebedenas vadinamas kunigaiksciu lot dux Kvedlinburgo analu zinia apie sv Brunono zutį Rusios ir Lietuvos paribyje yra seniausias zinomas rasytinis Lietuvos vardo paminejimas NuorodosSaltiniai apie sv Brunona Archyvuota kopija 2010 02 25 is Wayback Machine projekto Maziulis V Del Lietuvos vardo 1009 metais Sv Brunono misija Baltistica 2005 t 40 1 p 95 97 PDF Baranauskas T Valentino diena prasidejo Lietuvos ir Kauno miesto istorija Archyvuota kopija 2007 09 27 is Wayback Machine projekto Lietuvos tukstantmecio minejimo direkcija Archyvuota kopija 2006 09 17 is Wayback Machine projekto A Bumblauskas Apie Lietuvos Tukstantmetį A Bumblauskas Senosios Lietuvos istorija 1009 1795 Vilnius 2005 p 12 25 Archyvuota kopija 2007 07 01 is Wayback Machine projekto Knygos skyriai apie 1009 m A Bumblauskas Lietuvos Tukstantmetis Millenium Lithuaniae Arba apie ka Lietuva sia proga gali pasakyti pasauliui Lietuvos istorijos studijos 2009 t 23 p 127 158 1009 metai Sv Brunono Kverfurtiecio misija A d 1009 missio s Brunonis Querfordensis Sud I Leonaviciute Vilnius Aidai 2006 Archyvuota kopija 2010 05 07 is Wayback Machine projekto Sv Brunono gyvenimo saltiniu publikacija Laima Sinkunaite Sv Brunonas Kverfurtietis Pazaislio freskose Kaunas Kauno arkivyskupijos muziejus 2009 ISBN 978 9955 9608 2 5 Sv Brunonas Bonifacas Kverfurtietis vyskupas misijonierius kankinys 974 1009