Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Zoloturno kantonas vok Solothurn kantonas šiaurės vakarų Šveicarijoje Kantono sostinė yra Zoloturnas Zoloturno kantonas
Zoloturno kantonas
Zoloturno kantonas (vok. Solothurn) – kantonas šiaurės vakarų Šveicarijoje. Kantono sostinė yra Zoloturnas.
| Zoloturno kantonas vok. Solothurn | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| | |||||||
| Valstybė | Šveicarija | ||||||
| Administracinis centras | Zoloturnas | ||||||
| Rajonų skaičius | 10 | ||||||
| Oficialios kalbos | Vokiečių | ||||||
| Gyventojų | 273 194 | ||||||
| Plotas | 790,45 km² | ||||||
| Tankumas | 346 žm./km² | ||||||
| ISO 3166-2 | CH-SO | ||||||
| Tinklalapis | www.so.ch | ||||||
| Vikiteka | Zoloturno kantonasVikiteka | ||||||
Geografija
Zoloturno kantonas yra šiaurės vakarų Šveicarijoje. Vakaruose ir pietuose yra Berno kantonas, o rytuose – Argau. Šiaurėje yra Bazelio sritis. Du rajonai yra enklavai šalia Šveicarijos ir Prancūzijos valstybių sienos.
Per kantoną teka Arė ir jos intakai. Kraštovaizdis daugiausiai lėkštas, bet kantonui priklauso Juros kalnų prieškalnės. Lygumą sukūrė Arės upė.
Istorija
Kantono teritoriją sudaro sostinės įgytos žemės, todėl jo forma žemėlapyje tokia netaisyklinga.
1798–1803 m. kantonas priklausė Helvetijos respublikai. 1803 m. Napoleonas Bonapartas Zoloturną su kitais 18 kantonų pertvarkė į respubliką. Nors dauguma gyventojų Romos katalikai kantonas nemaištavo per 1845 m. Be to kantonas patvirtino federalines konstitucijas 1848 ir 1874 m. Dabartinė kantono konstitucija galioja nuo 1887 m., bet 1895 m. konstitucija buvo peržiūrėta.
Ekonomika
Iki XIX a. žemės ūkis buvo pagrindinis kantono pajamų šaltinis. Dabar jį pranoko pramonė ir aptarnavimo sfera. Nesenai batų gamyba buvo svarbi kantono pramonės šaka, bet ji nebuvo pakankamai konkurencinga globalioje ekonomikoje.
Netoli Giosgeno yra atominė jėgainė, pradėjusi veikti 1979 m.
Gyventojai
Dauguma gyventojų vokiečiai. 44 % yra Romos katalikai, o 31 % – protestantai. Kantone gyvena 250 240 žmonių (2007 m.), iš kurių 46 898 (arba 18.7 %) yra užsieniečiai.
Išnašos
- Ständige Wohnbevölkerung nach Staatsangehörigkeit, Geschlecht und Kantonen
| Šveicarijos kantonai | |
|---|---|
| Apencelis-Auserodenas | Apencelis-Inerodenas | Argau | Bazelis (miestas) | Bazelis (sritis) | Bernas | Ciurichas | Cugas | Fribūras | Glarusas | Graubiundenas | Jura | Liucerna | Nešatelis | Nidvaldenas | Obvaldenas | Sankt Galenas | Šafhauzenas | Švicas | Tičinas | Turgau | Uris | Valė | Vo | Zoloturnas | Ženeva | |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Zoloturno kantonas, Kas yra Zoloturno kantonas? Ką reiškia Zoloturno kantonas?
Zoloturno kantonas vok Solothurn kantonas siaures vakaru Sveicarijoje Kantono sostine yra Zoloturnas Zoloturno kantonas vok SolothurnValstybe SveicarijaAdministracinis centras ZoloturnasRajonu skaicius 10Oficialios kalbos VokieciuGyventoju 2018 gruodis 273 194Plotas 790 45 km Tankumas 2018 gruodis 346 zm km ISO 3166 2 CH SOTinklalapis www so chVikiteka Zoloturno kantonasVikitekaGeografijaZoloturno kantonas yra siaures vakaru Sveicarijoje Vakaruose ir pietuose yra Berno kantonas o rytuose Argau Siaureje yra Bazelio sritis Du rajonai yra enklavai salia Sveicarijos ir Prancuzijos valstybiu sienos Per kantona teka Are ir jos intakai Krastovaizdis daugiausiai lekstas bet kantonui priklauso Juros kalnu prieskalnes Lyguma sukure Ares upe IstorijaKantono teritorija sudaro sostines įgytos zemes todel jo forma zemelapyje tokia netaisyklinga 1798 1803 m kantonas priklause Helvetijos respublikai 1803 m Napoleonas Bonapartas Zoloturna su kitais 18 kantonu pertvarke į respublika Nors dauguma gyventoju Romos katalikai kantonas nemaistavo per 1845 m Be to kantonas patvirtino federalines konstitucijas 1848 ir 1874 m Dabartine kantono konstitucija galioja nuo 1887 m bet 1895 m konstitucija buvo perziureta EkonomikaIki XIX a zemes ukis buvo pagrindinis kantono pajamu saltinis Dabar jį pranoko pramone ir aptarnavimo sfera Nesenai batu gamyba buvo svarbi kantono pramones saka bet ji nebuvo pakankamai konkurencinga globalioje ekonomikoje Netoli Giosgeno yra atomine jegaine pradejusi veikti 1979 m GyventojaiDauguma gyventoju vokieciai 44 yra Romos katalikai o 31 protestantai Kantone gyvena 250 240 zmoniu 2007 m is kuriu 46 898 arba 18 7 yra uzsienieciai IsnasosStandige Wohnbevolkerung nach Staatsangehorigkeit Geschlecht und Kantonen Sveicarijos kantonaiApencelis Auserodenas Apencelis Inerodenas Argau Bazelis miestas Bazelis sritis Bernas Ciurichas Cugas Friburas Glarusas Graubiundenas Jura Liucerna Nesatelis Nidvaldenas Obvaldenas Sankt Galenas Safhauzenas Svicas Ticinas Turgau Uris Vale Vo Zoloturnas Zeneva