Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
54 40 58 š pl 25 17 21 r ilg 54 68267 š pl 25 2893 r ilg 54 68267 25 2893 Name Pilies g Nr 22 Vilniuje buvo įsikūrusi Me
Vilniaus medicinos–chirurgijos imperatoriškoji akademija
54°40′58″š. pl. 25°17′21″r. ilg. / 54.68267°š. pl. 25.2893°r. ilg.
Vilniaus medicinos–chirurgijos imperatoriškoji akademija – 1832–1842 m. Vilniuje veikusi aukštoji mokslo įstaiga, įkurta vietoj caro valdžios uždaryto 1832 m. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto.
Vilniaus universitetą caro valdžia uždarė po 1831 m. sukilimo.
Struktūra ir istorija
Vilniaus medicinos–chirurgijos akademijoje buvo rengiami bendrosios praktikos gydytojai, veterinarai bei farmacininkai, t. y. veikė Medicinos, Farmacijos ir Veterinarijos fakultetai. Studijos trukdavo nuo trejų iki penkerių metų.
Šioje akademijoje dirbo 15 profesorių ir 10 adjunktų. Tarp profesorių buvo tokie žymūs mokslininkai, kaip Andrius Sniadeckis, Adolfas Abichtas, Ignacijus Fonbergas, Eduardas Eichvaldas, Konstantinas Porcijanka ir kiti. Šioje akademijoje dėstė Stanislovas Batys Gorskis, Jonas Loboika ir Pavelas Kukolnikas (rusų kalbą), Juozapas Jundzilas – botanikos ir zoologijos kursą.
Šios akademijos rektoriais buvo Mikalojus Mianovskis (1832–1833), Tomas Kučkovskis (1833–1840) ir Juzefas Mianovskis (1840–1842).
1830–1837 m. Bendrosios terapijos katedrai vadovavo Aleksandras Velkas (1801–1863), kurį laiką Juzefas Mianovskis, 1837–1841 m. – Adolfas Abichtas. Specialiąją patologiją ir terapiją dėstė Feliksas Rimkevičius.
Pirmaisiais akademijos veiklos metais joje studijavo 580 studentų, 1833 metais – 642 studentai. Akademiją baigė apie 700 studentų. Jos veiklos metu joje buvo apsiginta 20 daktaro disertacijų medicinos srityje.
Vilniaus medicinos–chirurgijos akademijai priklausė akušerijos, chirurgijos ir terapijos klinikos, studentų ir akademijos darbuotojų ligoninė, veterinarijos klinika, anatomijos, chemijos, fizikos, zoologijos ir kt. kabinetai, botanikos sodas, vaistinė, biblioteka, kuriai vadovavo Adomas Benediktas Jocheris. 1842 m. bibliotekoje buvo apie 20 tūkstančių knygų.
Uždarymas
Savo veiklos metais akademija buvo pripažinta kaip geriausia šios rūšies mokslo įstaiga visoje Rusijos imperijoje, tačiau 1842 m. ji caro valdžios buvo uždaryta. Dėstytojai ir mokslininkai buvo išskirstyti po kitas Rusijos imperijos mokslo įstaigas. Vilniaus medicinos–chirurgijos akademijos turimą duomenų bazę perėmė Kijevo Šv. Vladimiro universitetas.
1842 m. uždarius akademiją medicinos mokslo centru tapo 1805 m. Jozefo Franko iniciatyva įkurta Vilniaus medicinos draugija.
Šaltiniai
- Glausta Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligų ir slaugos pagrindų katedros informacija apie medicinos mokslo įstaigų istoriją.
Literatūra
- Вильнюсская медико-хирургическая академия //Литва. Краткая энциклопедия. – Вильнюс: Главная редакция энциклопедий, 1989. – С. 181. – 672 с. – 50 000 экз.
- Dr. Randakevičienė Irma. Ką kalba metrikai apie XIX amžiaus pradžios Vilniaus šviesuomenę. [2] [3] Archyvuota kopija 2019-05-28 iš Wayback Machine projekto.
- Vitalija Miežutavičienė. Medicinos mokslas Lietuvoje/ Visuotinė lietuvių enciklopedija [4]
- Milda Budrienė. Medicinos išsivystymo raida Lietuvoje XV–XX šimtmečiuose. [5]
Nuorodos
- Zbigniew Siemienowicz. Wileńska Akademia Medyczno-Chirurgiczna (lenk.).
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vilniaus medicinos–chirurgijos imperatoriškoji akademija, Kas yra Vilniaus medicinos–chirurgijos imperatoriškoji akademija? Ką reiškia Vilniaus medicinos–chirurgijos imperatoriškoji akademija?
54 40 58 s pl 25 17 21 r ilg 54 68267 s pl 25 2893 r ilg 54 68267 25 2893 Name Pilies g Nr 22 Vilniuje buvo įsikurusi Medicinos kolegija veliau Medicinos chirurgijos akademija veikusi iki 1842 m Vilniaus medicinos chirurgijos imperatoriskoji akademija 1832 1842 m Vilniuje veikusi aukstoji mokslo įstaiga įkurta vietoj caro valdzios uzdaryto 1832 m Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vilniaus universiteta caro valdzia uzdare po 1831 m sukilimo Struktura ir istorijaVilniaus medicinos chirurgijos akademijoje buvo rengiami bendrosios praktikos gydytojai veterinarai bei farmacininkai t y veike Medicinos Farmacijos ir Veterinarijos fakultetai Studijos trukdavo nuo treju iki penkeriu metu Sioje akademijoje dirbo 15 profesoriu ir 10 adjunktu Tarp profesoriu buvo tokie zymus mokslininkai kaip Andrius Sniadeckis Adolfas Abichtas Ignacijus Fonbergas Eduardas Eichvaldas Konstantinas Porcijanka ir kiti Sioje akademijoje deste Stanislovas Batys Gorskis Jonas Loboika ir Pavelas Kukolnikas rusu kalba Juozapas Jundzilas botanikos ir zoologijos kursa Sios akademijos rektoriais buvo Mikalojus Mianovskis 1832 1833 Tomas Kuckovskis 1833 1840 ir Juzefas Mianovskis 1840 1842 1830 1837 m Bendrosios terapijos katedrai vadovavo Aleksandras Velkas 1801 1863 kurį laika Juzefas Mianovskis 1837 1841 m Adolfas Abichtas Specialiaja patologija ir terapija deste Feliksas Rimkevicius Pirmaisiais akademijos veiklos metais joje studijavo 580 studentu 1833 metais 642 studentai Akademija baige apie 700 studentu Jos veiklos metu joje buvo apsiginta 20 daktaro disertaciju medicinos srityje Vilniaus medicinos chirurgijos akademijai priklause akuserijos chirurgijos ir terapijos klinikos studentu ir akademijos darbuotoju ligonine veterinarijos klinika anatomijos chemijos fizikos zoologijos ir kt kabinetai botanikos sodas vaistine biblioteka kuriai vadovavo Adomas Benediktas Jocheris 1842 m bibliotekoje buvo apie 20 tukstanciu knygu UzdarymasSavo veiklos metais akademija buvo pripazinta kaip geriausia sios rusies mokslo įstaiga visoje Rusijos imperijoje taciau 1842 m ji caro valdzios buvo uzdaryta Destytojai ir mokslininkai buvo isskirstyti po kitas Rusijos imperijos mokslo įstaigas Vilniaus medicinos chirurgijos akademijos turima duomenu baze pereme Kijevo Sv Vladimiro universitetas 1842 m uzdarius akademija medicinos mokslo centru tapo 1805 m Jozefo Franko iniciatyva įkurta Vilniaus medicinos draugija SaltiniaiGlausta Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligu ir slaugos pagrindu katedros informacija apie medicinos mokslo įstaigu istorija LiteraturaVilnyusskaya mediko hirurgicheskaya akademiya Litva Kratkaya enciklopediya Vilnyus Glavnaya redakciya enciklopedij 1989 S 181 672 s 50 000 ekz Dr Randakeviciene Irma Ka kalba metrikai apie XIX amziaus pradzios Vilniaus sviesuomene 2 3 Archyvuota kopija 2019 05 28 is Wayback Machine projekto Vitalija Miezutaviciene Medicinos mokslas Lietuvoje Visuotine lietuviu enciklopedija 4 Milda Budriene Medicinos issivystymo raida Lietuvoje XV XX simtmeciuose 5 NuorodosZbigniew Siemienowicz Wilenska Akademia Medyczno Chirurgiczna lenk