Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kyjivo nacionalinis Taraso Ševčenkos universitetas ukr Київський національний університет імені Тараса Шевченкаlot Unive
Kijevo Šv. Vladimiro universitetas
| Kyjivo nacionalinis Taraso Ševčenkos universitetas ukr. Київський національний університет імені Тараса Шевченка | |
| lot. Universitas Kioviensis | |
| Įkurtas | 1834 m. |
|---|---|
| Tipas | Valstybinis |
| Rektorius | Leonidas Guberskis |
| Darbuotojų | 2000 (2009 m.) |
| Studentų | 30 000 (2009 m.) |
| Vieta | Kyjivas, Ukraina |
| Svetainė | www.univ.kiev.ua |
Kyjivo nacionalinis Taraso Ševčenkos universitetas (ukr. Київський національний університет імені Тараса Шевченка) – seniausias ir vienas didžiausių Ukrainos universitetų. Apie 30 000 studentų, 2000 dėstytojų.
Istorija
Įkurtas 1834 m. kaip Šv. Vladimiro imperatoriškasis universitetas. Pirmasis rektorius Michailas Maksimovičius. 1918–1919 m. neveikė. 1920–1939 m. Kijevo universitetas, 1939–1994 m. – Kijevo valstybinis T. Ševčenkos universitetas, nuo 1994 m. Kijevo T. Ševčenkos nacionalinis universitetas. 1834 m. veikė Filosofijos fakultetas su Istorijos ir filologijos, Fizikos ir matematikos skyriais (62 studentai). 1835 m. įkurtas Teisės, 1841 m. – Medicinos fakultetas. Vėliau iš Filosofijos fakulteto įkurti Filologijos ir Gamtos mokslų fakultetai.
Uždarius daug jos profesorių ir studentų 1842 m. perkelta į medicinos fakultetą. Kartu perkelta didžioji dalis Vilniaus universiteto geologinės kolekcijos, kuri iki šiol negrąžinta. 1887 m. universitete veikė lietuvių studentų būrelis.
Struktūra
- Biologijos fakultetas
- Chemijos fakultetas
- Ekonomikos fakultetas
- Filosofijos fakultetas
- Fizikos fakultetas
- Geografijos fakultetas
- Geologijos fakultetas
- Istorijos fakultetas
- Kibernetikos fakultetas
- Mechanikos ir matematikos fakultetas
- Parengiamasis fakultetas
- Psichologijos fakultetas
- Radiofizikos fakultetas
- Sociologijos fakultetas
- Teisės fakultetas
- Atvirojo ir nuotolinio mokymo institutas
- Filologijos institutas
- Karybos institutas
- Tarptautinių santykių institutas
- Žurnalistikos institutas
- Užsieniečių parengiamasis centras
- Ukrainistikos centras
- Poligrafijos leidybos centras
- Fiziologijos mokslo tyrimų institutas
- O. Fomino botanikos sodas, įkurtas 1839 m.
- Astronomijos observatorija, įkurtas 1845 m.
- Kanivo draustinis
- M. Maksimovičiaus mokslinė biblioteka (3,5 mln. egz.)
Universitetas leidžia mokslo darbus ir teminius mokslo darbų rinkinius.
Rektoriai
- Michailas Maksimovičius – 1834–1845 m.
- Volodymyras Lytvynas – 2008 m.
Dėstytojai
- Ignas Danilevičius, teisininkas, teisės istorikas, nuo 1835 m. pirmasis KU Teisės fakulteto dekanas
- Vladimiras Lazersonas, nuo 1920 m. Lietuvos psichologas, psichiatras
- Max Emmanuel Mandelstamm, oftalmologas
- Ivanas Melničiukas, geografas
Studentai
- Volodimiras Antonovičius, istorikas, archeologas, etnografas, visuomenės veikėjas, Kijevo universiteto profesorius
- Michailas Bulgakovas, gydytojas, rašytojas
- Leonidas Kravčiukas, Ukrainos prezidentas
- Konstantinas Paustovskis, rašytojas
Lietuviai
- Dovas Beras Menašė Abramavičius, advokatas, Lietuvos Antrojo Seimo narys
- Maksimas Černiakas, Lietuvos 1863 m. sukilimo veikėjas.
- Andrius Domaševičius, gydytojas, Lietuvos socialdemokratų partijos steigėjas
- Aleksandras Finas, ekonomistas, revoliucionierius
- Julijonas Talko-Grincevičius, gydytojas, antropologas
- Juozas Gurauskis, rašytojas
- Antanas Jurgeliūnas, gydytojas higienistas
- Vincas Kanauka, gydytojas chirurgas
- Sigitas Kregždė, psichologas
- Vincas Krėvė-Mickevičius, rašytojas
- Julijanas Kulakovskis, filologas, istorikas
- Antanas Mackevičius, apie 1850 m., vienas 1863 m. sukilimo Lietuvoje vadų
- Jonas Mačiulis-Maironis, poetas, kunigas
- Alfonsas Moravskis, ekonomistas, kraštotyrininkas, Lietuvos socialdemokratų partijos steigėjas
- Stanislovas Narutavičius, teisininkas, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras
- Marija Aušrinė Pavilionienė, filologė, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja, apgynė disertaciją
- Leonas Valkūnas, fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras
- Simcha Zuhovitski, matematikas
- Ignotas Žagelis, gydytojas, archeologas, keliautojas
Šaltiniai
- Kijevo universitetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 42 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kijevo Šv. Vladimiro universitetas, Kas yra Kijevo Šv. Vladimiro universitetas? Ką reiškia Kijevo Šv. Vladimiro universitetas?
Kyjivo nacionalinis Taraso Sevcenkos universitetas ukr Kiyivskij nacionalnij universitet imeni Tarasa Shevchenkalot Universitas KioviensisĮkurtas1834 m TipasValstybinisRektoriusLeonidas GuberskisDarbuotoju2000 2009 m Studentu30 000 2009 m VietaKyjivas UkrainaSvetainewww univ kiev ua Kyjivo nacionalinis Taraso Sevcenkos universitetas ukr Kiyivskij nacionalnij universitet imeni Tarasa Shevchenka seniausias ir vienas didziausiu Ukrainos universitetu Apie 30 000 studentu 2000 destytoju Kijevo nacionalinis Taraso Sevcenkos universitetasIstorijaSv Vladimiro imperatoriskasis universitetas Įkurtas 1834 m kaip Sv Vladimiro imperatoriskasis universitetas Pirmasis rektorius Michailas Maksimovicius 1918 1919 m neveike 1920 1939 m Kijevo universitetas 1939 1994 m Kijevo valstybinis T Sevcenkos universitetas nuo 1994 m Kijevo T Sevcenkos nacionalinis universitetas 1834 m veike Filosofijos fakultetas su Istorijos ir filologijos Fizikos ir matematikos skyriais 62 studentai 1835 m įkurtas Teises 1841 m Medicinos fakultetas Veliau is Filosofijos fakulteto įkurti Filologijos ir Gamtos mokslu fakultetai Uzdarius daug jos profesoriu ir studentu 1842 m perkelta į medicinos fakulteta Kartu perkelta didzioji dalis Vilniaus universiteto geologines kolekcijos kuri iki siol negrazinta 1887 m universitete veike lietuviu studentu burelis StrukturaBiologijos fakultetas Chemijos fakultetas Ekonomikos fakultetas Filosofijos fakultetas Fizikos fakultetas Geografijos fakultetas Geologijos fakultetas Istorijos fakultetas Kibernetikos fakultetas Mechanikos ir matematikos fakultetas Parengiamasis fakultetas Psichologijos fakultetas Radiofizikos fakultetas Sociologijos fakultetas Teises fakultetas Atvirojo ir nuotolinio mokymo institutas Filologijos institutas Karybos institutas Tarptautiniu santykiu institutas Zurnalistikos institutas Uzsienieciu parengiamasis centras Ukrainistikos centras Poligrafijos leidybos centras Fiziologijos mokslo tyrimu institutas O Fomino botanikos sodas įkurtas 1839 m Astronomijos observatorija įkurtas 1845 m Kanivo draustinis M Maksimoviciaus moksline biblioteka 3 5 mln egz Universitetas leidzia mokslo darbus ir teminius mokslo darbu rinkinius RektoriaiMichailas Maksimovicius 1834 1845 m Volodymyras Lytvynas 2008 m DestytojaiIgnas Danilevicius teisininkas teises istorikas nuo 1835 m pirmasis KU Teises fakulteto dekanas Vladimiras Lazersonas nuo 1920 m Lietuvos psichologas psichiatras Max Emmanuel Mandelstamm oftalmologas Ivanas Melniciukas geografasStudentaiVolodimiras Antonovicius istorikas archeologas etnografas visuomenes veikejas Kijevo universiteto profesorius Michailas Bulgakovas gydytojas rasytojas Leonidas Kravciukas Ukrainos prezidentas Konstantinas Paustovskis rasytojasLietuviaiDovas Beras Menase Abramavicius advokatas Lietuvos Antrojo Seimo narys Maksimas Cerniakas Lietuvos 1863 m sukilimo veikejas Andrius Domasevicius gydytojas Lietuvos socialdemokratu partijos steigejas Aleksandras Finas ekonomistas revoliucionierius Julijonas Talko Grincevicius gydytojas antropologas Juozas Gurauskis rasytojas Antanas Jurgeliunas gydytojas higienistas Vincas Kanauka gydytojas chirurgas Sigitas Kregzde psichologas Vincas Kreve Mickevicius rasytojas Julijanas Kulakovskis filologas istorikas Antanas Mackevicius apie 1850 m vienas 1863 m sukilimo Lietuvoje vadu Jonas Maciulis Maironis poetas kunigas Alfonsas Moravskis ekonomistas krastotyrininkas Lietuvos socialdemokratu partijos steigejas Stanislovas Narutavicius teisininkas Lietuvos nepriklausomybes akto signataras Marija Ausrine Pavilioniene filologe Lietuvos politine bei visuomenes veikeja apgyne disertacija Leonas Valkunas fizikas habilituotas fiziniu mokslu daktaras Simcha Zuhovitski matematikas Ignotas Zagelis gydytojas archeologas keliautojasSaltiniaiKijevo universitetas Visuotine lietuviu enciklopedija T X Khmerai Krelle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 42 psl