Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Chirurgija intervencinės medicinos sritis Lietuvoje chirurgija apima visą pluoštą labai išvystytų siaurai specializuotų
Chirurgija
Chirurgija – intervencinės medicinos sritis. Lietuvoje chirurgija apima visą pluoštą labai išvystytų siaurai specializuotų sričių.
Chirurgai – gydytojai, naudojantys instrumentus, kuriais atliekamos operacijos. Chirurgija glaudžiai susijusi su , , antiseptika.
Transplantologija
Transplantologija – mokslas, tiriantis organų perkėlimą.
- 1967 m. K. Barnard persodino moters širdį Keiptaune. vyras išgyveno 2 savaites.
- 1987 m. sausį Šumakovas sėkmingai persodino širdį Maskvoje.
- 1987 m. rugsėjo 2 d. sėkmingai persodinta širdis Vilniuje muzikos mokytojui, kuris išgyveno 2 mėn. Atliko A. Marcinkevičius.
Operacijos
Operacijos reikalingos susirgimams gydyti, kai prireikia pataisyti, pašalinti ar pakeisti kurias nors anatomines struktūras, pažeistas paciento susirgimo ar patirto sužalojimo metu.
Traumatologija
Chirurgijos sritis, tirianti ir gydanti organizmo pakitimus, įvykusius traumų metu – traumatologija ar ortopedija.
Bendroji chirurgija
Ne centrinėse klinikose esantys chirurgijos skyriai, paprastai apimantys kelias chirurgijos sritis. Dažniausiai vadinami Bendrosios chirurgijos skyriais.
Ūmus apendicitas
Bene esminę padėtį užimdavo pilvo (abdominalinė) chirurgija, kadangi dažniausias grėsmingas ūmus chirurginis susirgimas – ūmus apendicitas, tapęs chirurgijos „klasika“. Paprastai susirgimas turi aiškius, tipinius požymius. Kartais susirgimo eiga supainiota su kitais lėtiniais virškinimo sistemos sutrikimais, ar ypač vaikų (kūdikių) amžiuje – sunkiai nustatoma, ir gali būti labai sunki komplikacijų atvejais.
Chirurgijos istorija
Priešistorinė chirurgija
Daugelyje pasaulio senovės tautų gydymo menas buvo susietas su religiniais veiksmais. Indai, arabai, egiptiečiai, graikai manė, kad menas gydyti tai Dievo dovana. Dažnai tokius žmones vadino žyniais. Rašytiniai šaltiniai liudija apie chirurgijos pasiekimus šiose senovės civilizacijose:
- Babilonas. Hamurabio kodeksas apie 2500 m. pr. m. e. Chirurgija kaip ir visa medicina buvo dvasininkų bei žinių rankose.
- Senovės Egiptas. 3200–300 m. pr. m. e. Jie mokėjo , , operaciniu būdu šalinti inkstų akmenis. Gerai atstatinėjo ilgųjų kaulų lūžius. vartojo indiškąją kanapę ir opijų.
- Senovės Graikija. Garsiausias graikų gydytojas empirikas Hipokratas, paskelbęs daug chirurginių darbų apie kaukolės kaulų lūžių nustatymą ir gydymą. Kraujavimui sustabdyti jis reikalavo sužeistą galūnę pakelti aukštyn.
Chirurgija, žlugus antikinei Graikijai
Senovės Romoje buvo vaikų gydytojai, gladiatorių gydytojai. Celsas susistemino chirurgiją, parašė veikalą „De medicina“. Galenas pats skrodė lavonus, daugiausia beždžionių, rečiau – žmonių. Tai padėjo jam surinkti daug anatomijos ir fiziologijos žinių. Galenas taip pat toli pažengė operacinėje chirurgijoje ir paliko daugelio operacijų aprašymą. Vartojo ligatūras ir kraujagysles užsukdavo. Siuvo šilkiniais, o kartais ir žarniniais siūlais. Jis ypač rūpinosi žaizdų gydymu ir gijimu. Pirmasis aprašė kaulų sugijimą ir kaulinį rumbą.
Bizantijoje ypač palankios sąlygos medicinai vystytis buvo IV-VIII a. Čia klestėjo ir chirurgija. Žymiausias to laiko gydytojas buvo Paulus de Aegina (Povilas Eginietis), laikomas jauniausia grandimi tarp senovės laikų ir viduramžių medicinos. Jis šalindavo navikus, darydavo amputacijas.
Arabai išrado eterį ir pradėjo jį naudoti nejautrai. Žymiausias arabų medicinos atstovas buvo tadžikas Avicena – Ali Abu Ibn-Sina (980-1037). Parašė „Medicinos arba gydomojo meno kanonas“. Manoma, kad jis yra pastovaus tempimo gydant lūžimus metodo autorius. Kitas žymus arabų medicinos atstovas buvo Abukasimas, gyvenęs Ispanijoje. Jis darydavo torakotomiją empiemos atveju, šalindavo akmenis iš šlapimo pūslės, operuodavo .
Viduramžių chirurgija
Viduramžiais krikščionių bažnyčia varžė mokslo, tuo pačiu ir chirurgijos vystymąsi. Neleistinos buvo kruvinos operacijos, dėl draudimo skrosti chirurgija tapo antraeiliu amatu. Barzdaskučiai, ilgainiui susibūrę į chirurgų cechus, užsiėmė gydymu turgaus aikštėse – daugiausia gydė žaizdas. Anksčiausiai šis amatas atsirado Italijoje ir iš jos po visą Europą pasklido garsūs išvaržų ir akmenų operatoriai.
Kvalifikacijos egzaminavimo pradžia
Pirtininkai ir barzdaskučiai pridarydavo ir daug nelaimių, todėl Sicilijos karalius Rodžeras II 1140 metais įvedė chirurgams ir apskritai visiems gydytojams . Chirurgija buvo visiškai prilyginta kitoms medicinos šakoms 1540 m., kai Henris VIII paskelbė suvienijimo aktą tarp chirurgų ir barzdaskučių cecho – Londone buvo įsteigtas Karališkasis Chirurgijos koledžas. Iki jo buvo griežtos ribos tarp chirurgų ir terapeutų, vadinamųjų internistų, kuriems nepriimtina buvo ne tik chirurginių operacijų atlikimas, bet ir paprasčiausias fizinis pacientų ištyrimas.
Nustatant diagnozę, buvo draudžiama apnuoginti paciento kūną, o jei pacientė – moteris, net ir liestis prie jos. Tačiau, nustatę diagnozę, internistai, jei ligoniui reikėjo chirurginio gydymo, siųsdavo jį kaip tik pas tuos niekinamus barzdaskučius. Šis teisių sulyginimas buvo labai svarbus chirurgijos vystymosi etapas. Pagaliau suprasta, kad chirurgija irgi yra labai svarbi medicinos sritis ir kad jos irgi reikia labai rimtai mokytis. Visoje Europoje ėmė kurtis aukštosios medicinos mokyklos.
Universitetinės studijos bei tyrimai
1112 m. Bolonijoje įsikūrė pirmasis Universitetas. 1205 m. – Paryžiaus universitetas. XIII a. Universitetas įkurtas Salerne. Čia chirurgijos studijos jau buvo grindžiamos anatomija. Rodžeras Frugardis iš Salerno išleido chirurgijos kompendiumą „Chirurgia magistri Rogeri“, kuriuo visą sekantį šimtmetį naudojosi Europos gydytojai.
Leonardas da Vinčis aprašė visą kirmėlinės ataugos anatomiją ir jos variantus. Medicina tuo metu jau rėmėsi anatomijos ir fiziologijos žiniomis.
Prancūzų chirurgas Henris de Mondevilis (1320) galutinai pasisakė prieš žaizdų zondavimą ir suprato ankstyvo žaizdos sutvarkymo reikšmę. Vietinei nejautrai jis taikė galūnės užveržimą.
Žarnų siuvimas
Kitas žymus prancūzas Gi de Šolijakas (1300-1368) pirmasis pradėjo siūti žarnas ne kaip italai Rodžeras ir Rolandas, kurie dėdavo į žarnos spindį džiovintą žąsies trachėją ar kitą vamzdelį. De Šoliakas parašė išsamų chirurgijos vadovėlį, kur aprašė šlaunikaulio lūžio gydymą pastoviu lūžgalių tempimu į priešingas puses. Šis būdas buvo užmirštas ir tik XIX a. iš naujo atrastas.
Priemonės, stabdančios kraujavimą
Barzdaskutys - chirurgas A. Pare (1510-1590) prancūzų - vokiečių karo metu kraujavimui stabdyti ant žaizdų pildavo verdančią dervą arba kišdavo į ją visą galūnę. Tai turėjo apsaugoti ir nuo „žaizdų užnuodijimo paraku“. Dėl to daugelis sužeistųjų mirdavo nuo skausminio šoko. Vieną kartą derva Pare pasibaigė, tada jis pradėjo pilti ant žaizdų kiaušinių, rožių aliejaus ir mišinį ir gavo žymiai geresnius rezultatus.
Kraujavimui stabdyti jis pradėjo taikyti stambiųjų kraujagyslių ligatūras, o 1552 m. sugalvojo specialų instrumentą kraujuojančioms kraujagyslėms suimti operacijos metu. Pare patobulino ir traumatologiją – sugalvojo stakles išnirimų bei lūžimų atstatymui, rankos protezą su šarnyrais. 1563 m. jis buvo paskirtas asmeniniu Karolio IX gydytoju, gyvenimo pabaigoje tapo ir Prancūzijos Mokslų Akademijos garbės nariu.
Skrandžio rezekcija ir sužeistųjų transportavimas
J. Peanas (1830-1898) pirmasis atliko skrandžio , bet pacientas mirė. J. Peanas buvo labai elegantiškas, operuodavo tik su fraku. Tai buvo chirurgas be širdies, turintis virtuozišką techniką.
J. Larey – GMP įkūrėjas. Buvo chirurgas Napoleono armijoje, pasiūlė sužeistuosius transportuojančius vežimus žymėti raudonu kryžiumi, kad nešaudytų priešas.
XVII ir XVIII amžiaus chirurgija
Dž. Hunteris (1729-1793) anglas chirurgas, stengėsi suteikti chirurgijai stiprų teorinį pagrindą, norėjo ją iš paprasto amato padaryti mokslu ir menu. 1731 m. Paryžiuje Liudvikas XV įkūrė Karališkąją chirurgijos akademiją. Tuomet chirurgai buvo prilyginti kitiems gydytojams. Pirmuoju akademijos prezidentu tapo garsusis Ž. L. Pti (Jean-Louis Petit). Akademijos dėka prancūzų chirurgija dominavo pasaulyje iki XIX a. vidurio.
XIX a. ir XX amžiaus pradžios chirurgija
XIX a. viduryje į pirmą vietą iškilo vokiečių chirurgija. Jos įkūrėju laikomas B. Langenbekas. Iš jo mokyklos išėjo T. Bilrotas, R. Kocheris, F. Esmarchas ir kt.
F. Trendelenburgas (1844–1924) pirmas padarė embolektomiją iš a. pulmonalis. Jo vardu pavadinti mėginiai ir ortopedijoje. Kaune gimęs J. Mikuličius (1850–1905) daugiausia domėjosi virškinamojo trakto, ypač storųjų žarnų, chirurgija. Tolimesnė chirurgijos raida buvo susijusi su dviem problemomis: žaizdų infekcija (dėl jos mirdavo virš 80 % operuotų) ir skausmo problema. Buvo ir trečia problema – nemokėjimas tinkamai stabdyti kraujavimą operacijų metu. Dėl šių veiksnių operacinis mirštamumas daugeliu atvejų būdavo didesnis nei neoperuojant, ir, kol šitos problemos nebuvo išspręstos, chirurgija negalėjo vystytis kaip lygiavertė medicinos šaka ir buvo tik nevilties gydymo metodas.
Iki bakteriologinės eros pradžios (1876 m.) daugiau kaip pusė operuotų ligonių susirgdavo rože, žaizdų difterija arba ir mirdavo. Todėl chirurgai bijodavo operuoti, nes po kai kurių operacijų mirštamumas būdavo didesnis, nei nieko nedarant.
XVIII a. dauguma chirurgų manė, kad dėl kaltas oras – jis atšaldąs ir išdžiovinąs žaizdas, dėl to susiaurėjančios smulkiosios kraujagysles ir žaizdoje sutrinkanti kraujo apytaka. Todėl oro tais laikais labai bijota ir stengtasi žaizdas uždengti . A. Levenhukas, L. Pasteras, Henle skelbė postulatus, kad infekcinių ligų ir supūliavimų priežastys tai gyvi organizmai, nematomi akimi (contagia animata). 1867 m. žymus anglų chirurgas Dž. Listeris (1827–1912 m.), remdamasis L. Pastero darbais, įrodė, kad žaizdų pūliavimo priežastis yra gyvi mikroorganizmai, patekę į ją iš oro. Kovai su mikrobais jis panaudojo , nustatė optimalią jos koncentraciją – 3-5 % ir sukombinavo specialų keleto sluoksnių tvarstį, kad prie žaizdos neprieitų oras. Tai, kad karbolio rūgštis sulaiko puvimą, buvo pastebėta dar 1860 m. ir jau tada ji pradėta vartoti pūlinių žaizdų gydymui, bet Listeris paruošė karbolio rūgšties vartojimo metodą ir pritaikė jį plačiu mastu, todėl jis laikomas įkūrėju. Karbolio rūgštį jis naudodavo ir tvarsčiams mirkyti, ir operaciniam laukui, instrumentams, rankoms plauti, net sugalvojo pulvezatorių, kad nešvarus oras operacinėje neužterštų žaizdos. Tokiu būdu, visa operacinė kvėpėjo karbolio rūgštimi.
Bet dar prieš jų darbų paskelbimą, gydytojams neturint jokio supratimo apie mikrobus, švaros laikymosi svarbą, apsisaugant nuo pūliavimo, suprato I. (1818–1865) – vengrų akušeris - ginekologas, dirbęs Vienoje, kur tuo metu buvo 2 akušerinės klinikos. Abiejose daug moterų sirgdavo , vienoje dirbo studentai medikai ir gimdyvių mirtingumas ten buvo 10-12 %, o gretimoje, kur dirbo akušerijos mokyklos mokinės – tik 2 %. Zemelveisas pradėjo ieškoti priežasčių ir empiriniu būdu nustatė, kad studentai atneša kažkokias medžiagas iš anatomikumo nuo lavonų (Zemelveiso draugas teismo ekspertas skrodimo metu įsipjovė pirštą ir mirė, o jį skrodžiant, rasti pokyčiai buvo identiški pokyčiams mirusių gimdyvių organizme). Zemelveisas įvedė klinikoje rankų plovimą muilu ir chloro vandeniu, ir mirštamumas staiga nukrito iki 1,5℅. Bet kitų jo atradimas nebuvo suprastas. Zemelveisui teko pakeisti darbo vietą ir galų gale jis buvo uždarytas į beprotnamį, kadangi neatsisakė savo idėjos ir pradėjo rašinėti laiškus su rekomendacijomis plauti rankas žymiausiems chirurgams. Jo atradimas buvo išjuoktas ir pamirštas, ir rankų plovimo svarba buvo įrodyta tik atsiradus Pasterio darbams apie mikrobus.
W. S. Halsted tyrė ir tobulino apsisaugojimą nuo infekcijos, kraujavimo kontrolę, audinių perpjovimą, drenavimą, žaizdų gijimo būdus. Baigęs studijas JAV, išvyko tobulintis į Vokietiją – stažavosi pas Bergman’ą, Esmarch’ą. Vienoje susidraugavo su Mikuličiumi. Vienas iš pirmųjų Amerikoje pradėjo vartoti kokainą nuskausminimui. Naudojo Listerio antiseptiką. Įvedė rankų dezinfekciją, plono šilko siūlę. Prieš operaciją liepdavo visiems pakeisti rūbus, tačiau operuodavo be kaukių. Norėdamas apsaugoti nuo rankų egzemos vieną operacines sesutę, kurią paskui vedė, Halstedas užsakė savo draugui, vulkanizacijos išradėjui Goodyear'ui sukurti plonas gumines pirštines, kurios netrukdytų dirbti. O galutinai jas į chirurginę praktiką įdiegė Halstedo rezidentas Bloodgood 1883 m. Operuojant su pirštinėmis, žaizdos supūliuodavo žymiai rečiau. Europoje pirštinės paplito tik 1897 m. dėvėjimą operacijos metu įvedė Teodoras Bilrotas, gerai susipažinęs su Pasterio bei Listerio darbais. Iki tol chirurgai operuodavo su smokingais, žiedais, monokliais.
Nuskausminimas
Nemalšinant skausmo, daugelis ligonių žūdavo nuo šoko, bet ir senovėje naudojami anestezijos būdai turėjo ne mažiau pavojų. Prieš operaciją nuleisdavo kraują iki apalpimo, senovės Azijoje užspausdavo miego arterijas. Plačiai naudotos aguonos ir mandragoros šaknys. Viduramžiais šiais narkotikais primirkydavo kempines, išdžiovindavo ir duodavo čiulpti operacijos metu. Jos buvo vadinamos spongia somnifera – migdančiomis kempinėmis. Niekas nežinojo šių medžiagų dozavimo, todėl ligoniai dažnai neatsibusdavo. Germanai prieš operacijas nugirdydavo ligonį iki sąmonės netekimo. Vietinei nejautrai sukelti A. Parė užverždavo galūnę varžtu, prispausdavo kraujagysles ir nervus. Dėl to po operacijų galūnę dažnai tekdavo amputuoti.
1806 m. išskirtas pagrindinis opijaus alkaloidas – morfinas, kurį nuo 1820 m. ėmė plačiai naudoti Mažandis. Jis nustatė morfino dozes.
1844 m. Wells (1815-1848) – dantistas, ėmė vartoti N2O2 nuskausminimui. Tačiau jų poveikio demonstracija Harvardo universitete nepavyko, ir jis nusižudė.
1846 m. gydytojas ir chemikas Ch. Džeksonas pasiūlė dantistui W. Mortonui išbandyti eterio garus skausmui malšinti. 1846.X.16. Bostone, Mortonui davus eterio narkozę, J. Uorenas pašalino auglį iš kaklo. Ši data laikoma anestezijos eros pradžia. 1847.II.12. A. Adomavičius padarė pranešimą apie eterio narkozę Vilniaus gydytojų draugijos posėdyje, o 1847.II.23 kartu su L. Lechavičiumi pirmą kartą Lietuvoje ją panaudojo.
1847 m. Simpsonas – pirmas panaudojo narkozei . Jis buvo akušeris - ginekologas, pirmoji jo nėščia pacientė pagimdė be skausmo – gimė dukrytė, kurią pavadino Anestezija. Simpsoną pradėjo pulti dvasininkai, kad jis atleidžia moteris nuo bausmės skirtos Ievai paties dievo, tas atkirto, kad dievas pats buvęs pirmas narkotizatorius.
1851 m. C. G. Pravoise ir Wood nepriklausomai vienas nuo kito pagamino švirkštą.
1855 m. Wood pasiūlė leisti nuskausminančius po oda.
Nuorodos
- Žurnalas „Lietuvos chirurgija“
- Lietuvos chirurgija
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Chirurgija, Kas yra Chirurgija? Ką reiškia Chirurgija?
Chirurgija intervencines medicinos sritis Lietuvoje chirurgija apima visa pluosta labai isvystytu siaurai specializuotu sriciu Chirurgine operacija Chirurgai gydytojai naudojantys instrumentus kuriais atliekamos operacijos Chirurgija glaudziai susijusi su antiseptika TransplantologijaTransplantologija mokslas tiriantis organu perkelima 1967 m K Barnard persodino moters sirdį Keiptaune vyras isgyveno 2 savaites 1987 m sausį Sumakovas sekmingai persodino sirdį Maskvoje 1987 m rugsejo 2 d sekmingai persodinta sirdis Vilniuje muzikos mokytojui kuris isgyveno 2 men Atliko A Marcinkevicius OperacijosOperacijos reikalingos susirgimams gydyti kai prireikia pataisyti pasalinti ar pakeisti kurias nors anatomines strukturas pazeistas paciento susirgimo ar patirto suzalojimo metu TraumatologijaChirurgijos sritis tirianti ir gydanti organizmo pakitimus įvykusius traumu metu traumatologija ar ortopedija Bendroji chirurgijaNe centrinese klinikose esantys chirurgijos skyriai paprastai apimantys kelias chirurgijos sritis Dazniausiai vadinami Bendrosios chirurgijos skyriais umus apendicitas Bene esmine padetį uzimdavo pilvo abdominaline chirurgija kadangi dazniausias gresmingas umus chirurginis susirgimas umus apendicitas tapes chirurgijos klasika Paprastai susirgimas turi aiskius tipinius pozymius Kartais susirgimo eiga supainiota su kitais letiniais virskinimo sistemos sutrikimais ar ypac vaiku kudikiu amziuje sunkiai nustatoma ir gali buti labai sunki komplikaciju atvejais Chirurgijos istorijaPriesistorine chirurgija Daugelyje pasaulio senoves tautu gydymo menas buvo susietas su religiniais veiksmais Indai arabai egiptieciai graikai mane kad menas gydyti tai Dievo dovana Daznai tokius zmones vadino zyniais Rasytiniai saltiniai liudija apie chirurgijos pasiekimus siose senoves civilizacijose Babilonas Hamurabio kodeksas apie 2500 m pr m e Chirurgija kaip ir visa medicina buvo dvasininku bei ziniu rankose Senoves Egiptas 3200 300 m pr m e Jie mokejo operaciniu budu salinti inkstu akmenis Gerai atstatinejo ilguju kaulu luzius vartojo indiskaja kanape ir opiju Senoves Graikija Garsiausias graiku gydytojas empirikas Hipokratas paskelbes daug chirurginiu darbu apie kaukoles kaulu luziu nustatyma ir gydyma Kraujavimui sustabdyti jis reikalavo suzeista galune pakelti aukstyn Chirurgija zlugus antikinei Graikijai Senoves Romoje buvo vaiku gydytojai gladiatoriu gydytojai Celsas susistemino chirurgija parase veikala De medicina Galenas pats skrode lavonus daugiausia bezdzioniu reciau zmoniu Tai padejo jam surinkti daug anatomijos ir fiziologijos ziniu Galenas taip pat toli pazenge operacineje chirurgijoje ir paliko daugelio operaciju aprasyma Vartojo ligaturas ir kraujagysles uzsukdavo Siuvo silkiniais o kartais ir zarniniais siulais Jis ypac rupinosi zaizdu gydymu ir gijimu Pirmasis aprase kaulu sugijima ir kaulinį rumba Bizantijoje ypac palankios salygos medicinai vystytis buvo IV VIII a Cia klestejo ir chirurgija Zymiausias to laiko gydytojas buvo Paulus de Aegina Povilas Eginietis laikomas jauniausia grandimi tarp senoves laiku ir viduramziu medicinos Jis salindavo navikus darydavo amputacijas Arabai isrado eterį ir pradejo jį naudoti nejautrai Zymiausias arabu medicinos atstovas buvo tadzikas Avicena Ali Abu Ibn Sina 980 1037 Parase Medicinos arba gydomojo meno kanonas Manoma kad jis yra pastovaus tempimo gydant luzimus metodo autorius Kitas zymus arabu medicinos atstovas buvo Abukasimas gyvenes Ispanijoje Jis darydavo torakotomija empiemos atveju salindavo akmenis is slapimo pusles operuodavo Viduramziu chirurgija Viduramziais krikscioniu baznycia varze mokslo tuo paciu ir chirurgijos vystymasi Neleistinos buvo kruvinos operacijos del draudimo skrosti chirurgija tapo antraeiliu amatu Barzdaskuciai ilgainiui susibure į chirurgu cechus uzsieme gydymu turgaus aikstese daugiausia gyde zaizdas Anksciausiai sis amatas atsirado Italijoje ir is jos po visa Europa pasklido garsus isvarzu ir akmenu operatoriai Kvalifikacijos egzaminavimo pradzia Pirtininkai ir barzdaskuciai pridarydavo ir daug nelaimiu todel Sicilijos karalius Rodzeras II 1140 metais įvede chirurgams ir apskritai visiems gydytojams Chirurgija buvo visiskai prilyginta kitoms medicinos sakoms 1540 m kai Henris VIII paskelbe suvienijimo akta tarp chirurgu ir barzdaskuciu cecho Londone buvo įsteigtas Karaliskasis Chirurgijos koledzas Iki jo buvo grieztos ribos tarp chirurgu ir terapeutu vadinamuju internistu kuriems nepriimtina buvo ne tik chirurginiu operaciju atlikimas bet ir paprasciausias fizinis pacientu istyrimas Nustatant diagnoze buvo draudziama apnuoginti paciento kuna o jei paciente moteris net ir liestis prie jos Taciau nustate diagnoze internistai jei ligoniui reikejo chirurginio gydymo siusdavo jį kaip tik pas tuos niekinamus barzdaskucius Sis teisiu sulyginimas buvo labai svarbus chirurgijos vystymosi etapas Pagaliau suprasta kad chirurgija irgi yra labai svarbi medicinos sritis ir kad jos irgi reikia labai rimtai mokytis Visoje Europoje eme kurtis aukstosios medicinos mokyklos Universitetines studijos bei tyrimai 1112 m Bolonijoje įsikure pirmasis Universitetas 1205 m Paryziaus universitetas XIII a Universitetas įkurtas Salerne Cia chirurgijos studijos jau buvo grindziamos anatomija Rodzeras Frugardis is Salerno isleido chirurgijos kompendiuma Chirurgia magistri Rogeri kuriuo visa sekantį simtmetį naudojosi Europos gydytojai Leonardas da Vincis aprase visa kirmelines ataugos anatomija ir jos variantus Medicina tuo metu jau remesi anatomijos ir fiziologijos ziniomis Prancuzu chirurgas Henris de Mondevilis 1320 galutinai pasisake pries zaizdu zondavima ir suprato ankstyvo zaizdos sutvarkymo reiksme Vietinei nejautrai jis taike galunes uzverzima Zarnu siuvimas Kitas zymus prancuzas Gi de Solijakas 1300 1368 pirmasis pradejo siuti zarnas ne kaip italai Rodzeras ir Rolandas kurie dedavo į zarnos spindį dziovinta zasies tracheja ar kita vamzdelį De Soliakas parase issamu chirurgijos vadovelį kur aprase slaunikaulio luzio gydyma pastoviu luzgaliu tempimu į priesingas puses Sis budas buvo uzmirstas ir tik XIX a is naujo atrastas Priemones stabdancios kraujavima Operationes chirurgicae 1685 Barzdaskutys chirurgas A Pare 1510 1590 prancuzu vokieciu karo metu kraujavimui stabdyti ant zaizdu pildavo verdancia derva arba kisdavo į ja visa galune Tai turejo apsaugoti ir nuo zaizdu uznuodijimo paraku Del to daugelis suzeistuju mirdavo nuo skausminio soko Viena karta derva Pare pasibaige tada jis pradejo pilti ant zaizdu kiausiniu roziu aliejaus ir misinį ir gavo zymiai geresnius rezultatus Kraujavimui stabdyti jis pradejo taikyti stambiuju kraujagysliu ligaturas o 1552 m sugalvojo specialu instrumenta kraujuojancioms kraujagyslems suimti operacijos metu Pare patobulino ir traumatologija sugalvojo stakles isnirimu bei luzimu atstatymui rankos proteza su sarnyrais 1563 m jis buvo paskirtas asmeniniu Karolio IX gydytoju gyvenimo pabaigoje tapo ir Prancuzijos Mokslu Akademijos garbes nariu Skrandzio rezekcija ir suzeistuju transportavimas J Peanas 1830 1898 pirmasis atliko skrandzio bet pacientas mire J Peanas buvo labai elegantiskas operuodavo tik su fraku Tai buvo chirurgas be sirdies turintis virtuoziska technika J Larey GMP įkurejas Buvo chirurgas Napoleono armijoje pasiule suzeistuosius transportuojancius vezimus zymeti raudonu kryziumi kad nesaudytu priesas XVII ir XVIII amziaus chirurgija Dz Hunteris 1729 1793 anglas chirurgas stengesi suteikti chirurgijai stipru teorinį pagrinda norejo ja is paprasto amato padaryti mokslu ir menu 1731 m Paryziuje Liudvikas XV įkure Karaliskaja chirurgijos akademija Tuomet chirurgai buvo prilyginti kitiems gydytojams Pirmuoju akademijos prezidentu tapo garsusis Z L Pti Jean Louis Petit Akademijos deka prancuzu chirurgija dominavo pasaulyje iki XIX a vidurio XIX a ir XX amziaus pradzios chirurgija XIX a viduryje į pirma vieta iskilo vokieciu chirurgija Jos įkureju laikomas B Langenbekas Is jo mokyklos isejo T Bilrotas R Kocheris F Esmarchas ir kt F Trendelenburgas 1844 1924 pirmas padare embolektomija is a pulmonalis Jo vardu pavadinti meginiai ir ortopedijoje Kaune gimes J Mikulicius 1850 1905 daugiausia domejosi virskinamojo trakto ypac storuju zarnu chirurgija Tolimesne chirurgijos raida buvo susijusi su dviem problemomis zaizdu infekcija del jos mirdavo virs 80 operuotu ir skausmo problema Buvo ir trecia problema nemokejimas tinkamai stabdyti kraujavima operaciju metu Del siu veiksniu operacinis mirstamumas daugeliu atveju budavo didesnis nei neoperuojant ir kol sitos problemos nebuvo issprestos chirurgija negalejo vystytis kaip lygiaverte medicinos saka ir buvo tik nevilties gydymo metodas Iki bakteriologines eros pradzios 1876 m daugiau kaip puse operuotu ligoniu susirgdavo roze zaizdu difterija arba ir mirdavo Todel chirurgai bijodavo operuoti nes po kai kuriu operaciju mirstamumas budavo didesnis nei nieko nedarant XVIII a dauguma chirurgu mane kad del kaltas oras jis atsaldas ir isdziovinas zaizdas del to susiaurejancios smulkiosios kraujagysles ir zaizdoje sutrinkanti kraujo apytaka Todel oro tais laikais labai bijota ir stengtasi zaizdas uzdengti A Levenhukas L Pasteras Henle skelbe postulatus kad infekciniu ligu ir supuliavimu priezastys tai gyvi organizmai nematomi akimi contagia animata 1867 m zymus anglu chirurgas Dz Listeris 1827 1912 m remdamasis L Pastero darbais įrode kad zaizdu puliavimo priezastis yra gyvi mikroorganizmai pateke į ja is oro Kovai su mikrobais jis panaudojo nustate optimalia jos koncentracija 3 5 ir sukombinavo specialu keleto sluoksniu tvarstį kad prie zaizdos neprieitu oras Tai kad karbolio rugstis sulaiko puvima buvo pastebeta dar 1860 m ir jau tada ji pradeta vartoti puliniu zaizdu gydymui bet Listeris paruose karbolio rugsties vartojimo metoda ir pritaike jį placiu mastu todel jis laikomas įkureju Karbolio rugstį jis naudodavo ir tvarsciams mirkyti ir operaciniam laukui instrumentams rankoms plauti net sugalvojo pulvezatoriu kad nesvarus oras operacineje neuzterstu zaizdos Tokiu budu visa operacine kvepejo karbolio rugstimi Bet dar pries ju darbu paskelbima gydytojams neturint jokio supratimo apie mikrobus svaros laikymosi svarba apsisaugant nuo puliavimo suprato I 1818 1865 vengru akuseris ginekologas dirbes Vienoje kur tuo metu buvo 2 akuserines klinikos Abiejose daug moteru sirgdavo vienoje dirbo studentai medikai ir gimdyviu mirtingumas ten buvo 10 12 o gretimoje kur dirbo akuserijos mokyklos mokines tik 2 Zemelveisas pradejo ieskoti priezasciu ir empiriniu budu nustate kad studentai atnesa kazkokias medziagas is anatomikumo nuo lavonu Zemelveiso draugas teismo ekspertas skrodimo metu įsipjove pirsta ir mire o jį skrodziant rasti pokyciai buvo identiski pokyciams mirusiu gimdyviu organizme Zemelveisas įvede klinikoje ranku plovima muilu ir chloro vandeniu ir mirstamumas staiga nukrito iki 1 5 Bet kitu jo atradimas nebuvo suprastas Zemelveisui teko pakeisti darbo vieta ir galu gale jis buvo uzdarytas į beprotnamį kadangi neatsisake savo idejos ir pradejo rasineti laiskus su rekomendacijomis plauti rankas zymiausiems chirurgams Jo atradimas buvo isjuoktas ir pamirstas ir ranku plovimo svarba buvo įrodyta tik atsiradus Pasterio darbams apie mikrobus W S Halsted tyre ir tobulino apsisaugojima nuo infekcijos kraujavimo kontrole audiniu perpjovima drenavima zaizdu gijimo budus Baiges studijas JAV isvyko tobulintis į Vokietija stazavosi pas Bergman a Esmarch a Vienoje susidraugavo su Mikuliciumi Vienas is pirmuju Amerikoje pradejo vartoti kokaina nuskausminimui Naudojo Listerio antiseptika Įvede ranku dezinfekcija plono silko siule Pries operacija liepdavo visiems pakeisti rubus taciau operuodavo be kaukiu Noredamas apsaugoti nuo ranku egzemos viena operacines sesute kuria paskui vede Halstedas uzsake savo draugui vulkanizacijos isradejui Goodyear ui sukurti plonas gumines pirstines kurios netrukdytu dirbti O galutinai jas į chirurgine praktika įdiege Halstedo rezidentas Bloodgood 1883 m Operuojant su pirstinemis zaizdos supuliuodavo zymiai reciau Europoje pirstines paplito tik 1897 m devejima operacijos metu įvede Teodoras Bilrotas gerai susipazines su Pasterio bei Listerio darbais Iki tol chirurgai operuodavo su smokingais ziedais monokliais Nuskausminimas Nemalsinant skausmo daugelis ligoniu zudavo nuo soko bet ir senoveje naudojami anestezijos budai turejo ne maziau pavoju Pries operacija nuleisdavo krauja iki apalpimo senoves Azijoje uzspausdavo miego arterijas Placiai naudotos aguonos ir mandragoros saknys Viduramziais siais narkotikais primirkydavo kempines isdziovindavo ir duodavo ciulpti operacijos metu Jos buvo vadinamos spongia somnifera migdanciomis kempinemis Niekas nezinojo siu medziagu dozavimo todel ligoniai daznai neatsibusdavo Germanai pries operacijas nugirdydavo ligonį iki samones netekimo Vietinei nejautrai sukelti A Pare uzverzdavo galune varztu prispausdavo kraujagysles ir nervus Del to po operaciju galune daznai tekdavo amputuoti 1806 m isskirtas pagrindinis opijaus alkaloidas morfinas kurį nuo 1820 m eme placiai naudoti Mazandis Jis nustate morfino dozes 1844 m Wells 1815 1848 dantistas eme vartoti N2O2 nuskausminimui Taciau ju poveikio demonstracija Harvardo universitete nepavyko ir jis nusizude 1846 m gydytojas ir chemikas Ch Dzeksonas pasiule dantistui W Mortonui isbandyti eterio garus skausmui malsinti 1846 X 16 Bostone Mortonui davus eterio narkoze J Uorenas pasalino auglį is kaklo Si data laikoma anestezijos eros pradzia 1847 II 12 A Adomavicius padare pranesima apie eterio narkoze Vilniaus gydytoju draugijos posedyje o 1847 II 23 kartu su L Lechaviciumi pirma karta Lietuvoje ja panaudojo 1847 m Simpsonas pirmas panaudojo narkozei Jis buvo akuseris ginekologas pirmoji jo nescia paciente pagimde be skausmo gime dukryte kuria pavadino Anestezija Simpsona pradejo pulti dvasininkai kad jis atleidzia moteris nuo bausmes skirtos Ievai paties dievo tas atkirto kad dievas pats buves pirmas narkotizatorius 1851 m C G Pravoise ir Wood nepriklausomai vienas nuo kito pagamino svirksta 1855 m Wood pasiule leisti nuskausminancius po oda NuorodosZurnalas Lietuvos chirurgija Lietuvos chirurgija Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu