Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Vergų krantas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Vergų krantas (dar vadinamas Dahomėja) – istorinis regionas Vakarų Afrikoje, dabartiniame pietų Benine (apima 7 pietinius departamentus) ir pietų Toge (Pajūrio ir Plynaukštės regionai). Taip pat užima pietvakarinį Nigerijos pakraštį bei pietrytinę Ganą (Voltos regiono pietinę dalį).
| Gvinėjos įlankos regionas Vergų krantas | |
|---|---|
| Šalis | Togas, Beninas |
| Tautos | Gbe tautos: fonai, eve, adžai, kt. |
| Valstybės | Dahomėja, Hveda, Tado, Notsė, , Ardra, Hogbonu ir kt. |
| Miestai | Adžuda |
| Benino civilizacijos regionai: Grūdų k., Dramblio kaulo k., Aukso k., Vergų k., Jorubalandas, , , Beninas, Igbolandas, Kalabaras, Aliejaus upės, , | |
Geografija
Regionas užima teritoriją prie Benino įlankos, kuri tęsiasi apie 350 km. pakrante. Iš vakarų jį natūraliai riboja Voltos upė (moderniais laikais – ir dirbtinis Voltos ežeras), kuri skiria nuo vakariau esančio Aukso kranto. Vakaruose ir šiaurėje susisiekia su Jorubalandu.
Vergų krantas yra pajūrio žemumų regionas, palaipsniui pereinantis į aukštumas. Siauras 10 km. pločio pakrantės ruožas pasižymi smėlėtais krantais ir gausiomis lagūnomis, kurios dažnai susisiekia tarpusavyje ir su Gvinėjos įlanka. Svarbiausios lagūnos yra , Togo ežeras, Nakujės ežeras. Pakrantės tinkamos uostams, kas istoriškai lėmė šio regiono reikšmę vergų prekyboje.
Į šiaurę nuo pakrantės ruožo driekiasi zona. Šioje atkarpoje nėra tropinių džiunglių zonos, būdingų kitoms Gvinėjos įlankos pakrantėms, o Gvinėjos retmiškiai pasiekia pakrantę. Dėl to ši teritorija dar vadinama .
Regioną vagoja daugybės upių žemupiai. Visos upės teka iš šiaurės į pietus. Svarbiausios upės (iš vakarų į rytus) yra (Voltos žemupio intakas), , Monas, , Uemė.
Istorija
Regiono apgyvendinimas
Paskutinė migracija į regioną vyko apie XI–XIII a., manoma iš šiaurės rytų, t. y. iš Jorubalando. Anot legendų, migracijų išeities taškas buvo Ketu gyvenvietė Vergų kranto šiaurės rytiniame pakraštyje, kuri vietos tautų dar vadinama Amedzofe, t. y. „žmonijos lopšiu“. Gali būti, kad šios migracijos vyko dėl jorubų tautų ekspansijos į vakarus.
Šios migracijos metu senesnės vietos gentys buvo visiškai išstumtos arba asimiliuotos gbe kalbomis (priklauso Nigerio-Kongo šeimai) kalbančių etninių grupių. Šis lingvistinis giminingumas yra vienas regioną kultūriškai vienijančių bruožų. Dėl geografinės izoliacijos gbe tautos gyveno nedidelėmis bendruomenėmis, kas leido susiformuoti daug giminingų dialektų. Šiuolaikiniai lingvistai šį dialektų kontinuumą linkę dalinti į 5 grupes (kalbas): eve gyvena vakariausioje Vergų kranto dalyje, adžai – centrinėje, fonai – rytinėje. ir smulkios tautelės apgyvendino pakrantę.
Ankstyvosios valstybės
Nuo XIII a. susidarė prielaidos formuotis pirmosioms gbe valstybėlėms. Pirmoji žinoma valstybė buvo Tado karalystė prie Mono upės. Jos klestėjimas XIII–XV a. davė pradžią adžų tautai. Tado karalystė buvo svarbi visų gbe tautų istorijoje, kaip religinis centras, ir iš jos valdovų dinastijos save kildino dauguma kitų gbe valstybių dinastijų.
Apie XV a. eve tautos protėviai į vakarus nuo Tado įkūrė įkūrė Tegbės (Notsės) valstybę, o vėliau kūrėsi ir kitos eve karalystės žemyno gilumoje, tokios kaip Ho. XV a. į pietus nuo Tado įsikūrė Ardros valstybė su sostine Alada.
Pajūrio reikšmė
XVI a. stipriai keitėsi geopolitinė situacija, nes kraštą pasiekė europiečiai, kurie siekė užmegzti prekybinius santykius su vietos tautomis. Pirmieji jų buvo portugalai. Intensyvėjanti prekyba tarp europiečių ir gbe karalysčių pavertė iki tol retai gyvenamą ir strategiškai nereikšmingą pakrantės ruožą ypač svarbiu. Čia ėmė kurtis pakrantės miestai, įsileidę europiečių prekybines faktorijas ir turtėję iš prekybos. Labai greitai pagrindine preke tapo vergai, kurių paklausa Naujajame pasaulyje augo, ir dėl ko regionas greitai įgavo Vergų kranto pavadinimą.
Dauguma šių miestų ilgainiui tapo atskiromis karalystėmis su savo valdovų dinastiją. Svarbiausi pajūrio uostai Vergų kranto ruože buvo (iš vakarų į rytus): Anlo (eve valstybė su sostine Keta), (su sostine dabartinėje Lomėje), (portugalų vadinamas ), Glidži (su sostine Anehe), , Popo, Hveda (su sostine Savi), Ardra (kuri turėjo pajūrio uostus ir ), Adžačė (kur dabar yra Porto Novas).
Konkurencija tarp Europos valstybių regione stiprėjo. Be portugalų čia buvo aktyvūs prancūzai, britai, olandai, turėję savo prekybines faktorijas didžiausiuose miestuose, tokiuose kaip Uida, Ofra ar Jakinas. Olandai XVI–XVIII a. savo faktorijas regione grupavo kaip atskirą koloniją – Nyderlandų Vergų krantą.
Dahomėjos hegemonija
Tuo metu kai pajūryje klestėjo prekybiniai miestai-valstybės, XVII a. krašto gilumoje įsikūrė naują fonų dinastijos valstybė. Valdovas , kildinantis save iš Tado, įkūrė naują sostinę Abomėją, įtvirtino naują kultą ir pervardino valstybę į Dahomėją. Ji tapo nauja galia Vergų kranto regione.
XVIII a. pirmoje pusėje Dahomėjos ahosu (1708–1732) tapo žymiausiu karalystės valdovu, kuriam pavyko nukariauti savo konkurentes pajūryje (pirmiausia Hvedą, Ardrą, Adžačę) ir suvienyti didelę dalį Vergų kranto. Valstybė užmezgė ryšius su europiečiais, ėmė dar labiau propaguoti vergų prekybą, kurią galėjo plėsti gaudami iš europiečių šautuvus. Tokiu būdu ji tapo svarbiausia vergų prekybininke visoje Afrikoje.
Nepaisant to, kad po Agadžos mirties Dahomėja ir eve valstybės turėjo mokėti duoklę jorubų Ojo karalystei, šalis toliau turtėjo. Po Ojo nusilpimo 1813 m. Dahomėja vėl tapo nepriklausoma ir įgijo hegemoniją strategiškai svarbiame rytuose. Tai dar labiau sustiprino karalystės pozicijas. Ji tapo neapkenčiama kaimyninių valstybių dėl to, kad masiškai grobė žmones ir pardavinėjo kaip vergus.
Kolonijos
XIX a. šiame regione aktyviai reiškėsi Prancūzija, kuri XIX a. įsitvirtino Adžačėje ir pradėjo ilgus Prancūzijos-Dahomėjos karus. Po antrojo karo 1894 m. Dahomėja tapo Prancūzijos kolonija. Tuo pat metu vakarinės (eve tautos gyvenamos) Dahomėjos dalys buvo atrėžtos Vokietijos ir tapo žinomos kaip . Tokiu būdu istorinis vergų krantas padalintas tarp dviejų kolonijinių imperijų.
1914 m., prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Vokietijos Togolandas buvo padalintas tarp Prancūzijos ir Britų imperijos. Vakarinė dalis (Britų Togolendas) ilgainiui prijungtas prie kaimyninės Ganos, tuo tarpu Prancūzijos Togolandas išliko administruojamas atskirai. Tiek Togas, tiek Dahomėja apie 1960 m. iškovojo nepriklausomybę nuo Prancūzijos. Dahomėjos Respublika 1975 m. pakeitė pavadinimą į Beninas, kuris kildinamas nuo Benino įlankos pavadinimo, nors su istorine Benino karalyste neturi nieko bendro.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vergų krantas, Kas yra Vergų krantas? Ką reiškia Vergų krantas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Vergu krantas dar vadinamas Dahomeja istorinis regionas Vakaru Afrikoje dabartiniame pietu Benine apima 7 pietinius departamentus ir pietu Toge Pajurio ir Plynaukstes regionai Taip pat uzima pietvakarinį Nigerijos pakrastį bei pietrytine Gana Voltos regiono pietine dalį Gvinejos įlankos regionas Vergu krantasSalis Togas BeninasTautos Gbe tautos fonai eve adzai kt Valstybes Dahomeja Hveda Tado Notse Ardra Hogbonu ir kt Miestai AdzudaBenino civilizacijos regionai Grudu k Dramblio kaulo k Aukso k Vergu k Jorubalandas Beninas Igbolandas Kalabaras Aliejaus upes GeografijaRegionas uzima teritorija prie Benino įlankos kuri tesiasi apie 350 km pakrante Is vakaru jį naturaliai riboja Voltos upe moderniais laikais ir dirbtinis Voltos ezeras kuri skiria nuo vakariau esancio Aukso kranto Vakaruose ir siaureje susisiekia su Jorubalandu Vergu krantas yra pajurio zemumu regionas palaipsniui pereinantis į aukstumas Siauras 10 km plocio pakrantes ruozas pasizymi smeletais krantais ir gausiomis lagunomis kurios daznai susisiekia tarpusavyje ir su Gvinejos įlanka Svarbiausios lagunos yra Togo ezeras Nakujes ezeras Pakrantes tinkamos uostams kas istoriskai leme sio regiono reiksme vergu prekyboje Į siaure nuo pakrantes ruozo driekiasi zona Sioje atkarpoje nera tropiniu dziungliu zonos budingu kitoms Gvinejos įlankos pakrantems o Gvinejos retmiskiai pasiekia pakrante Del to si teritorija dar vadinama Regiona vagoja daugybes upiu zemupiai Visos upes teka is siaures į pietus Svarbiausios upes is vakaru į rytus yra Voltos zemupio intakas Monas Ueme IstorijaRegiono apgyvendinimas Gbe tautos regione Paskutine migracija į regiona vyko apie XI XIII a manoma is siaures rytu t y is Jorubalando Anot legendu migraciju iseities taskas buvo Ketu gyvenviete Vergu kranto siaures rytiniame pakrastyje kuri vietos tautu dar vadinama Amedzofe t y zmonijos lopsiu Gali buti kad sios migracijos vyko del jorubu tautu ekspansijos į vakarus Sios migracijos metu senesnes vietos gentys buvo visiskai isstumtos arba asimiliuotos gbe kalbomis priklauso Nigerio Kongo seimai kalbanciu etniniu grupiu Sis lingvistinis giminingumas yra vienas regiona kulturiskai vienijanciu bruozu Del geografines izoliacijos gbe tautos gyveno nedidelemis bendruomenemis kas leido susiformuoti daug giminingu dialektu Siuolaikiniai lingvistai sį dialektu kontinuuma linke dalinti į 5 grupes kalbas eve gyvena vakariausioje Vergu kranto dalyje adzai centrineje fonai rytineje ir smulkios tauteles apgyvendino pakrante Ankstyvosios valstybes Nuo XIII a susidare prielaidos formuotis pirmosioms gbe valstybelems Pirmoji zinoma valstybe buvo Tado karalyste prie Mono upes Jos klestejimas XIII XV a dave pradzia adzu tautai Tado karalyste buvo svarbi visu gbe tautu istorijoje kaip religinis centras ir is jos valdovu dinastijos save kildino dauguma kitu gbe valstybiu dinastiju Apie XV a eve tautos proteviai į vakarus nuo Tado įkure įkure Tegbes Notses valstybe o veliau kuresi ir kitos eve karalystes zemyno gilumoje tokios kaip Ho XV a į pietus nuo Tado įsikure Ardros valstybe su sostine Alada Pajurio reiksme Valdovo karunavimo ceremonija Hvedoje XVI a stipriai keitesi geopolitine situacija nes krasta pasieke europieciai kurie sieke uzmegzti prekybinius santykius su vietos tautomis Pirmieji ju buvo portugalai Intensyvejanti prekyba tarp europieciu ir gbe karalysciu paverte iki tol retai gyvenama ir strategiskai nereiksminga pakrantes ruoza ypac svarbiu Cia eme kurtis pakrantes miestai įsileide europieciu prekybines faktorijas ir turteje is prekybos Labai greitai pagrindine preke tapo vergai kuriu paklausa Naujajame pasaulyje augo ir del ko regionas greitai įgavo Vergu kranto pavadinima Dauguma siu miestu ilgainiui tapo atskiromis karalystemis su savo valdovu dinastija Svarbiausi pajurio uostai Vergu kranto ruoze buvo is vakaru į rytus Anlo eve valstybe su sostine Keta su sostine dabartineje Lomeje portugalu vadinamas Glidzi su sostine Anehe Popo Hveda su sostine Savi Ardra kuri turejo pajurio uostus ir Adzace kur dabar yra Porto Novas Konkurencija tarp Europos valstybiu regione stiprejo Be portugalu cia buvo aktyvus prancuzai britai olandai tureje savo prekybines faktorijas didziausiuose miestuose tokiuose kaip Uida Ofra ar Jakinas Olandai XVI XVIII a savo faktorijas regione grupavo kaip atskira kolonija Nyderlandu Vergu kranta Dahomejos hegemonija Pagrindinis straipsnis Dahomejos karalyste Tuo metu kai pajuryje klestejo prekybiniai miestai valstybes XVII a krasto gilumoje įsikure nauja fonu dinastijos valstybe Valdovas kildinantis save is Tado įkure nauja sostine Abomeja įtvirtino nauja kulta ir pervardino valstybe į Dahomeja Ji tapo nauja galia Vergu kranto regione XVIII a pirmoje puseje Dahomejos ahosu 1708 1732 tapo zymiausiu karalystes valdovu kuriam pavyko nukariauti savo konkurentes pajuryje pirmiausia Hveda Ardra Adzace ir suvienyti didele dalį Vergu kranto Valstybe uzmezge rysius su europieciais eme dar labiau propaguoti vergu prekyba kuria galejo plesti gaudami is europieciu sautuvus Tokiu budu ji tapo svarbiausia vergu prekybininke visoje Afrikoje Nepaisant to kad po Agadzos mirties Dahomeja ir eve valstybes turejo moketi duokle jorubu Ojo karalystei salis toliau turtejo Po Ojo nusilpimo 1813 m Dahomeja vel tapo nepriklausoma ir įgijo hegemonija strategiskai svarbiame rytuose Tai dar labiau sustiprino karalystes pozicijas Ji tapo neapkenciama kaimyniniu valstybiu del to kad masiskai grobe zmones ir pardavinejo kaip vergus Kolonijos Pagrindiniai straipsniai Prancuzijos Dahomeja ir Vokietijos Togolandas XIX a siame regione aktyviai reiskesi Prancuzija kuri XIX a įsitvirtino Adzaceje ir pradejo ilgus Prancuzijos Dahomejos karus Po antrojo karo 1894 m Dahomeja tapo Prancuzijos kolonija Tuo pat metu vakarines eve tautos gyvenamos Dahomejos dalys buvo atreztos Vokietijos ir tapo zinomos kaip Tokiu budu istorinis vergu krantas padalintas tarp dvieju kolonijiniu imperiju 1914 m prasidejus Pirmajam pasauliniam karui Vokietijos Togolandas buvo padalintas tarp Prancuzijos ir Britu imperijos Vakarine dalis Britu Togolendas ilgainiui prijungtas prie kaimynines Ganos tuo tarpu Prancuzijos Togolandas isliko administruojamas atskirai Tiek Togas tiek Dahomeja apie 1960 m iskovojo nepriklausomybe nuo Prancuzijos Dahomejos Respublika 1975 m pakeite pavadinima į Beninas kuris kildinamas nuo Benino įlankos pavadinimo nors su istorine Benino karalyste neturi nieko bendro