Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Plungės LurdasPlungės Lurdas 55 54 51 32 š pl 21 49 32 83 r ilg 55 9142556 š pl 21 8257861 r ilg 55 9142556 21 8257861 P
Plungės Lurdas
| Plungės Lurdas | |
|---|---|
| Vieta | Plungė |
| Statusas | Naudojamas |
| Statybų pradžia | 1905 m. |
| Statybų pabaiga | 1908 m. |
| Atidarymas | 1908 m. rugsėjo 7 d. |
| Paskirtis | Lurdas |
Plungės Lurdas – lurdo grota su Švč. M. Marijos skulptūra, esanti Plungėje, Birutės gatvėje, prie Babrungo upės tvenkinio. Lurdas stūkso už 200 m į šiaurės rytus nuo Plungės miesto senųjų kapinių. Nuo Lurdo matoma kitoje Babrungo pusėje, už Birutės gatvės tilto, stovinti Plungės kapinių koplyčia. Teritorija priklauso Plungės Šv. Jono Krikštytojo parapijai. 1992 m. įrašyta į LR Kultūros vertybių registrą (unik. kodas 4132).
Melstis Švč. M. Marijai, prašyti pagalbos nelaimių atvejais, padėti gėlių, uždegti žvakių ateina pavieniai žmonės ar grupėmis. Grotoje be natūralių žvakių dega ir elektrinės žvakės (grotoje įvesta elektra). Prie Lurdo aptinkama votų ir gėlių. Prie jo priimta fotografuotis po krikšto sakramento šventimo, po santuokos įforminimo. Jaunavedžiai dažnai atveža gėlių, meldžiasi, prašydami santarvės bei sėkmės šeimos gyvenime.
Virš grotos išlikusios buvusios Lurdo koplyčios pamatų žymės.
Istorija
Paskutinio Plungės valdytojo Mykolo Mikalojaus Oginskio žmona Marija Skuževska-Oginskienė 1903 m. iš Krokuvos į Plungę pasikvietė Jėzaus Širdies seserų kongregacijos vienuolę Sofiją Zakževską, kuri vadovavo mergaičių prieglaudai. Plungėje ne kartą lankėsi ir širdiečių kongregacijos vadovė iš Prancūzijos Mari de Grand. Ji išreiškė norą Plungėje pastatydinti Lurdo grotą. Tam su parapijos kunigu buvo parinkta tinkama vieta prie Babrungo. Už M. Oginskienės dovanotus 5000 rublių kun. Vincentas Jarulaitis prie Babrungo nupirko 2 ha sklypą. 1905 m. S. Zakževska iš Paryžiaus atvežė Švč. Mergelės Marijos statulą. Ji 1905 m. spalio 30 d. buvo pastatyta ant akmens šalia Babrungo. Tačiau ilgainiui Švč. M. Marijos niekas nelankė, neprašė jos jokių malonių. Aplinkiniai gyventojai netgi juokavo, kad Marijai reikėtų skėčio, nes ji stovinti per lietų lauke. Išgirdęs tokias kalbas, kun. V. Jarulaitis pradėjo galvoti apie grotos statybą. Grota turėjo atsverti nepagarbų žmonių požiūrį, pakeisti bendruomenės papročius. Žmonių auklėjimui turėjo pasitarnauti pamaldžios kunigaikštienės sumanytas Plungės Lurdas. 1908 m. minint 50 metų nuo Švč. M. Marijos apsireiškimo Prancûzijos Lurde jubiliejų, upės skardyje klebono V. Jarulaičio, vienuolių bei vietos gyventojų lėšomis buvo sumūryta grota. Joje pastatyta skulptūra pašventinta tų metų rugsėjo 7 d. Grotai lauko akmenis žmonės surinko iš Plungės apylinkės laukų. Tačiau prie grotos žmonių ateidavo mažai. Vienuolė M. de Grand patarė kun. V. Jarulaičiui virš grotos ant kalno pastatyti koplyčią. 1909–1910 m. kun. V. Jarulaitis virš Lurdo pastatė medinę gotikinę koplyčią, o M. de Grand jai padovanojo balto marmuro altorių. Koplyčioje kartais būdavo aukojamos šv. Mišios. Lurdo grotą ir koplyčią prižiūrėjo Jėzaus širdies seserų kongregacijos vienuolės. Maldai susirinkdavo ir kitų tikinčiųjų. Manyta Plungėje steigti Jėzaus Širdies vienuolyną, kuris neoficialiai ir veikė.
Lurdas, 1913 m. į Lenkiją išvykus S. Zakževskai ir kitoms vienuolėms, liko parapijai. Nuo 1913 m. Plungės Lurdu rūpinosi kun. Juozapas Bakučionis, nuo 1915 m. – kun. P. Pukys, 1918–1920 – vėl kun. J. Bakučionis, 1921–1928 – kun. Feliksas Sragys. 1928 m. gegužę vyskupas Justinas Staugaitis Plungės Lurdą perdavė vienuoliams . 1930 m. Lurdo koplyčia perstatyta ir padidinta. 1931 m. liepos 16 d. pašventinta kaip naujai įrengta vienuolyno bažnyčia. Vienuoliai kapucinai savo aktyvia veikla reklamavo Lurdą, apie stebuklingus išgijimus kalbėjo per pamokslus, rašė spaudoje. Kalbėdamiesi su Plungės gyventojais, vienuoliai stengdavosi pabrėžti grotos stebuklingumą.
Ligonių kongresai
1937–1939 m. Plungės kapucinų vienuoliai organizuodavo prie Lurdo ligonių kongresus su pamaldomis. Visų Lietuvos ligonių tikslas buvo nuvykti į rengiamą kapucinų vienuolyne bei Plungės Lurde ligonių trijų dienų kongresą. Ligonių globos programa vykdavo vasaromis. Šiam tikslui sudarytame sekretoriate buvo užsiregistravę apie 10 000 ligonių. Jiems kas mėnesį buvo siunčiami laiškai, „Ligonių apaštalavimo“ biuleteniai, taip pat ir populiarus mėnesinis žurnalas „Lurdas“, platintas beveik 100 000 egzempliorių tiražu. Plačiai skaitomas leidinys sudarė sąlygas tikintiesiems geriau pažinti Lurdo apsireiškimą, palaipsniui pripažinti Plungės grotą kaip prancūziškojo Lurdo filiją. Visus sergančius, turinčius nuolatinių kūno ar dvasios skausmų, žurnalas ragino užsirašyti į „Ligonių apaštalavimą“. Skelbta mintis, kad kenčiančio ligonio siela nurims ir jis savo nelaimėje suras laimę.
Kongresai vykdavo per tridienį, birželio 30–liepos 2 d. Pasak amžininkų, Dievo žodžių paguosti, prie Lurdo grotos savo rūpesčius jai išpažinę žmonės linksmi ir ramūs grįždavo namo vėl karžygiškai kentėti. Buvo atvejų, kai sunkūs ligoniai po kongreso pasveiko. Istorikas Zenonas Ivinskis pateikia faktą, jog 1938 m. kongrese dalyvavo daugiau nei 7 000 žmonių, ligonių dienos vyko Plungėje panašiai kaip ir Prancūzijoje.
Buvo įrengiami garsiakalbiai, kurie padėjo klausytojams ir pamokslininkams. Atvykdavo daugiau tikrų ligonių, kuriems ši priemonė ir buvo rengiama, o paprastų maldininkų, ypač pirmą dieną, buvo mažiau. Sergančiųjų būdavo net iš tolimiausių Lietuvos kampelių. Ligoniai suprato, kad kongreso tikslas – aprūpinti, stiprinti jų sielą. Visi ligoniai, kurie norėjo, galėjo apsirūpinti Prancūzijos Lurdo grotos vandeniu, švęstu vynu, aliejumi. Visas tris dienas veikė virtuvė, todėl norintieji galėjo pavalgyti. Ligonių iš atokesnių vietų skaičių ribojo butų apsistoti stygius.
Lurdo grotoje buvo įrengtas altorius ir prie jo kasdien buvo laikomos kelerios Mišios, kuriose negalios kamuojami žmonės sąžiningai dalyvavo. Mišios būdavo aukojamos nuo ankstyviausio ryto – 5, 7 ir 9 valandomis. Po pietų vykdavo įspūdinga Ligonių procesija. Ligoniai buvo laiminami Švč. Sakramentu, teikta Komunija. Pradėjus temti, su žvakėmis buvo einama procesija į Lurdo grotą, skambėjo giesmė „Ave Maria“. Kasdien iškilmėse dalyvaudavo apie 2–3 tūkst. tikinčiųjų ligonių. Dalyvaudavo ligoniai ir su lovomis. Ligonius lovose įnešdavo į pamaldų aikštę savanoriai slaugytojai ir pagalbininkai. Į kongresą atvykdavo diplomuotos ligonių slaugytojos. Plungės apylinkių ūkininkai atvykdavo su vežimais į nakvynės vietą pargabenti silpnesnius, eiti negalinčius ligonius. Taip pat buvo meldžiama palankaus oro kongreso dienomis, kad visos svarbesnės pamaldos galėtų vykti Kapucinų misijų kolegijos aikštėje ir prie Lurdo grotos.
1940 m. liepos mėn. Plungėje turėjo įvykti naujas ligonių kongresas, bet 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, buvo uždraustos visos religinės organizacijos, o tuo pačiu ir ligonių kongresai. Vienuolynas nacionalizuotas. 1944 m. pradžioje vokiečių kilmės kapucinai pasitraukė į tėvynę. Bažnyčia buvo uždaryta ir vėliau joje įrengta sporto salė, o dar vėliau – rajono švietimo skyriaus sandėlis. 1982 m. bažnyčia sudegė.
Sovietmečiu Lurdas buvo suniokotas, Švč. M. Marijos statula išniekinta ir nuskandinta.
Atstatytas Plungės Lurdas su buvusios Švč. M. Marijos skulptūros kopija iškilmingai pašventintas 1990 m. spalio 20 d. Plungiškių iniciatyva ir lėšomis buvusios koplyčios (bažnyčios) vietoje, kur stovėjo altorius, pastatytas kryžius. Šiandien veikianti brolių kapucinų vienuolija įsikūrusi Kaune. Po Atgimimo Lurdas taip ir nesusigrąžino prieškaryje turėtos išskirtinės sakralinės vietos statuso, kai čia rinkdavosi tūkstantinės minios.
Mitologinis akmuo
Plungės Lurdas turi specifinį akmenį, įmūrytą grotos sienoje, iš kairės, – mitologinį akmenį su „Karvės pėda“ (6640). Istoriko Vykinto Vaitkevičiaus teigimu, šis akmuo yra apie 1,3 m ilgio ir 45 cm pločio. Jame matyti apie 6 cm gylio skeltanagio gyvulio pėda. Pasakojama, kad naktimis prie Lurdo vaidendavosi, o pėdą įmynęs velnias.
Tikroji Plungės Lurdo Marija
Lietuvos Lurdo grotose pasitaiko skirtingo tipo skulptūrų. Plungėje pastatyta tipiška Lurdo Marijos skulptûra. Originali, t. y. senoji Marijos skulptūra stovi Plungės bažnyčios altoriuje. Skulptūra apie 1955 m. buvo išniekinta (ištepta degutu ir įmesta į Babrungą), o vietinių gyventojų ištraukta, nuvalyta ir patalpinta Plungės bažnyčioje. Grotoje pastatyta šios skulptūros kopija.
Apeigos prie Lurdo
Plungės Lurdas labiausiai buvo ir yra lankomas visą gegužės mėnesį per gegužines pamaldas ir ypač Motinos dieną. Tą dieną į Lurdą einama procesija, meldžiamasi Švč. M. Marijai, už gyvas ir mirusias motinas. Šios tradicijos buvo laikomasi visą Lurdo egzistavimo laikotarpį, išskyrus karus ir sovietmetį. Motinos dieną tiek vaikai, tiek pačios motinos suneša gėles kaip auką, norėdami paaukoti vargus, ir sukalba pasiaukojimo Švč. M. Marijai maldą.
Prie Plungės Lurdo švenčiamos Devintinės, kurių metu iš bažnyčios einama procesija su Švč. Sakramentu monstrancijoje per visą miesą. Lurdas būna viena iš stočių, kur ant specialiai tam paruošto staliuko padedamas Švč. Sakramentas ir atliekamos Devintinių šventimui būdingos apeigos.
Per Visus Šventuosius (lapkričio 1 d.) Lurdas taip pat aplankomas. Iš bažnyčios einama procesija į kapines, o vėliau užsukama į Lurdą pasimelsti už mirusius parapijiečius, prašant Švč. M. Marijos globos. Tada prie grotos uždegama po žvakę ir meldžiasi už mirusius savo šeimos narius, gimines, draugus.
Šv. Jono Krikštytojo – parapijos globėjo (Plungės bažnyčios titulo) – dieną Plungėje nuo Atgimimo pradžios einama procesija iš bažnyčios į Lurdą, kur meldžiamasi, giedamos įvairios giesmės.
Krikšto sakramentas paprastai švečiamas bažnyčioje, tačiau užfiksuota, kad Plungėje buvo krikštijama ir prie Lurdo. Gali bûti, kad Plungėje krikšto sakramentas prie Lurdo grotos švęstas tik apie 1991 m., kai buvo krikštijami Plungės vaikų namų auklėtiniai.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą Plungėje įsteigtame kapucinų naujokyne būdavo atvejų, kai vienuoliai pačiu vidurnakčiu, giedodami giesmę „Ave Maria“, su degančiomis žvakėmis, bet be Švč. Sakramento eidavo melstis prie Lurdo grotos.
Ligonių intencijomis šv. Mišios Lurdo Švč. Mergelės garbei vykdavo paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį.
Ėjimo keliais paprotys
Ëjimo keliais paprotys prie Lurdų atliekamas labai retai. Įtaką tam, matyt, daro kraštovaizdžio ypatumai – Lurdo grotos paprastai statytos tokiose vietovėse, kur nėra sąlygų aplink jas apeiti keliais. Plungėje ėjimas keliais buvo užfiksuotas tik bažnyčioje prie senosios Lurdo Marijos.
Šaltinėlis
Prie Lurdo grotos trykšta stebuklingu laikomas šaltinėlis. Naudojant jo vandenį tikimasi pasveikti. Apie įvairius išgijimus žmonės pasakodavo kapucinams. Sovietmečiu jis buvo užlygintas ir pamirštas, nors kai kurie žmonės iki šiol kalba apie gydomąsias jo savybes. Apeigas reikėdavo atlikti prie šaltinėlio, t. y. ne namie, nes tada vanduo geriau veikdavęs, daugiau turėjęs gydomųjų galių. Taip būdavo mokoma, matyt, kad žmonės nevežiotų vandens statinėmis kur kitur ir nesipelnytų, taip nemažintų pajamų kapucinams. Paprastai prie Lurdo atvažiuojantys žmonės papildydavo ir aukų dėžutes.
Literatūra
- Vykintas Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija. Vilnius: Diemedis, 1998. – 743 p. ISBN 9986-23-037-3
Šaltiniai
- „Lurdas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2017-12-11.
- Veronika Lileikienė. Plungės Lurdas
- Ligonių kongresas Plungėje Archyvuota kopija 2017-12-12 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Sąrašas:Lietuvos lurdai
- Plungės lurdas Archyvuota kopija 2022-12-10 iš Wayback Machine projekto.
- Krašto paveldo gidas. Plungės Lurdas Archyvuota kopija 2021-08-04 iš Wayback Machine projekto.
- Plungės ir Palangos Lurdų kilmė ir apeiginė kultūra
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Plungės Lurdas, Kas yra Plungės Lurdas? Ką reiškia Plungės Lurdas?
Plunges LurdasPlunges Lurdas 55 54 51 32 s pl 21 49 32 83 r ilg 55 9142556 s pl 21 8257861 r ilg 55 9142556 21 8257861 Plunges Lurdas Vieta PlungeStatusas NaudojamasStatybu pradzia 1905 m Statybu pabaiga 1908 m Atidarymas 1908 m rugsejo 7 d Paskirtis Lurdas Plunges Lurdas lurdo grota su Svc M Marijos skulptura esanti Plungeje Birutes gatveje prie Babrungo upes tvenkinio Lurdas stukso uz 200 m į siaures rytus nuo Plunges miesto senuju kapiniu Nuo Lurdo matoma kitoje Babrungo puseje uz Birutes gatves tilto stovinti Plunges kapiniu koplycia Teritorija priklauso Plunges Sv Jono Krikstytojo parapijai 1992 m įrasyta į LR Kulturos vertybiu registra unik kodas 4132 Melstis Svc M Marijai prasyti pagalbos nelaimiu atvejais padeti geliu uzdegti zvakiu ateina pavieniai zmones ar grupemis Grotoje be naturaliu zvakiu dega ir elektrines zvakes grotoje įvesta elektra Prie Lurdo aptinkama votu ir geliu Prie jo priimta fotografuotis po kriksto sakramento sventimo po santuokos įforminimo Jaunavedziai daznai atveza geliu meldziasi prasydami santarves bei sekmes seimos gyvenime Virs grotos islikusios buvusios Lurdo koplycios pamatu zymes Marijos skulptura stovinti Lurdo grotojeLurdo grotos vaizdasIstorijaPaskutinio Plunges valdytojo Mykolo Mikalojaus Oginskio zmona Marija Skuzevska Oginskiene 1903 m is Krokuvos į Plunge pasikviete Jezaus Sirdies seseru kongregacijos vienuole Sofija Zakzevska kuri vadovavo mergaiciu prieglaudai Plungeje ne karta lankesi ir sirdieciu kongregacijos vadove is Prancuzijos Mari de Grand Ji isreiske nora Plungeje pastatydinti Lurdo grota Tam su parapijos kunigu buvo parinkta tinkama vieta prie Babrungo Uz M Oginskienes dovanotus 5000 rubliu kun Vincentas Jarulaitis prie Babrungo nupirko 2 ha sklypa 1905 m S Zakzevska is Paryziaus atveze Svc Mergeles Marijos statula Ji 1905 m spalio 30 d buvo pastatyta ant akmens salia Babrungo Taciau ilgainiui Svc M Marijos niekas nelanke neprase jos jokiu maloniu Aplinkiniai gyventojai netgi juokavo kad Marijai reiketu skecio nes ji stovinti per lietu lauke Isgirdes tokias kalbas kun V Jarulaitis pradejo galvoti apie grotos statyba Grota turejo atsverti nepagarbu zmoniu poziurį pakeisti bendruomenes paprocius Zmoniu auklejimui turejo pasitarnauti pamaldzios kunigaikstienes sumanytas Plunges Lurdas 1908 m minint 50 metu nuo Svc M Marijos apsireiskimo Prancuzijos Lurde jubilieju upes skardyje klebono V Jarulaicio vienuoliu bei vietos gyventoju lesomis buvo sumuryta grota Joje pastatyta skulptura pasventinta tu metu rugsejo 7 d Grotai lauko akmenis zmones surinko is Plunges apylinkes lauku Taciau prie grotos zmoniu ateidavo mazai Vienuole M de Grand patare kun V Jarulaiciui virs grotos ant kalno pastatyti koplycia 1909 1910 m kun V Jarulaitis virs Lurdo pastate medine gotikine koplycia o M de Grand jai padovanojo balto marmuro altoriu Koplycioje kartais budavo aukojamos sv Misios Lurdo grota ir koplycia priziurejo Jezaus sirdies seseru kongregacijos vienuoles Maldai susirinkdavo ir kitu tikinciuju Manyta Plungeje steigti Jezaus Sirdies vienuolyna kuris neoficialiai ir veike Lurdas 1913 m į Lenkija isvykus S Zakzevskai ir kitoms vienuolems liko parapijai Nuo 1913 m Plunges Lurdu rupinosi kun Juozapas Bakucionis nuo 1915 m kun P Pukys 1918 1920 vel kun J Bakucionis 1921 1928 kun Feliksas Sragys 1928 m geguze vyskupas Justinas Staugaitis Plunges Lurda perdave vienuoliams 1930 m Lurdo koplycia perstatyta ir padidinta 1931 m liepos 16 d pasventinta kaip naujai įrengta vienuolyno baznycia Vienuoliai kapucinai savo aktyvia veikla reklamavo Lurda apie stebuklingus isgijimus kalbejo per pamokslus rase spaudoje Kalbedamiesi su Plunges gyventojais vienuoliai stengdavosi pabrezti grotos stebuklinguma Virs Lurdo grotos stovejusios koplycios pamatai su atminimo kryziumi Horizonte kapiniu koplyciaLigoniu kongresai 1937 1939 m Plunges kapucinu vienuoliai organizuodavo prie Lurdo ligoniu kongresus su pamaldomis Visu Lietuvos ligoniu tikslas buvo nuvykti į rengiama kapucinu vienuolyne bei Plunges Lurde ligoniu triju dienu kongresa Ligoniu globos programa vykdavo vasaromis Siam tikslui sudarytame sekretoriate buvo uzsiregistrave apie 10 000 ligoniu Jiems kas menesį buvo siunciami laiskai Ligoniu apastalavimo biuleteniai taip pat ir populiarus menesinis zurnalas Lurdas platintas beveik 100 000 egzemplioriu tirazu Placiai skaitomas leidinys sudare salygas tikintiesiems geriau pazinti Lurdo apsireiskima palaipsniui pripazinti Plunges grota kaip prancuziskojo Lurdo filija Visus sergancius turincius nuolatiniu kuno ar dvasios skausmu zurnalas ragino uzsirasyti į Ligoniu apastalavima Skelbta mintis kad kenciancio ligonio siela nurims ir jis savo nelaimeje suras laime Kongresai vykdavo per tridienį birzelio 30 liepos 2 d Pasak amzininku Dievo zodziu paguosti prie Lurdo grotos savo rupescius jai ispazine zmones linksmi ir ramus grįzdavo namo vel karzygiskai kenteti Buvo atveju kai sunkus ligoniai po kongreso pasveiko Istorikas Zenonas Ivinskis pateikia fakta jog 1938 m kongrese dalyvavo daugiau nei 7 000 zmoniu ligoniu dienos vyko Plungeje panasiai kaip ir Prancuzijoje Buvo įrengiami garsiakalbiai kurie padejo klausytojams ir pamokslininkams Atvykdavo daugiau tikru ligoniu kuriems si priemone ir buvo rengiama o paprastu maldininku ypac pirma diena buvo maziau Serganciuju budavo net is tolimiausiu Lietuvos kampeliu Ligoniai suprato kad kongreso tikslas aprupinti stiprinti ju siela Visi ligoniai kurie norejo galejo apsirupinti Prancuzijos Lurdo grotos vandeniu svestu vynu aliejumi Visas tris dienas veike virtuve todel norintieji galejo pavalgyti Ligoniu is atokesniu vietu skaiciu ribojo butu apsistoti stygius Lurdo grotoje buvo įrengtas altorius ir prie jo kasdien buvo laikomos kelerios Misios kuriose negalios kamuojami zmones saziningai dalyvavo Misios budavo aukojamos nuo ankstyviausio ryto 5 7 ir 9 valandomis Po pietu vykdavo įspudinga Ligoniu procesija Ligoniai buvo laiminami Svc Sakramentu teikta Komunija Pradejus temti su zvakemis buvo einama procesija į Lurdo grota skambejo giesme Ave Maria Kasdien iskilmese dalyvaudavo apie 2 3 tukst tikinciuju ligoniu Dalyvaudavo ligoniai ir su lovomis Ligonius lovose įnesdavo į pamaldu aikste savanoriai slaugytojai ir pagalbininkai Į kongresa atvykdavo diplomuotos ligoniu slaugytojos Plunges apylinkiu ukininkai atvykdavo su vezimais į nakvynes vieta pargabenti silpnesnius eiti negalincius ligonius Taip pat buvo meldziama palankaus oro kongreso dienomis kad visos svarbesnes pamaldos galetu vykti Kapucinu misiju kolegijos aiksteje ir prie Lurdo grotos 1940 m liepos men Plungeje turejo įvykti naujas ligoniu kongresas bet 1940 m birzelio 15 d Sovietu Sajungai okupavus Lietuva buvo uzdraustos visos religines organizacijos o tuo paciu ir ligoniu kongresai Vienuolynas nacionalizuotas 1944 m pradzioje vokieciu kilmes kapucinai pasitrauke į tevyne Baznycia buvo uzdaryta ir veliau joje įrengta sporto sale o dar veliau rajono svietimo skyriaus sandelis 1982 m baznycia sudege Mitologinis akmuoTikroji Lurdo grotoje stovejusi Marija dabar esanti Plunges baznycioje Sovietmeciu Lurdas buvo suniokotas Svc M Marijos statula isniekinta ir nuskandinta Atstatytas Plunges Lurdas su buvusios Svc M Marijos skulpturos kopija iskilmingai pasventintas 1990 m spalio 20 d Plungiskiu iniciatyva ir lesomis buvusios koplycios baznycios vietoje kur stovejo altorius pastatytas kryzius Siandien veikianti broliu kapucinu vienuolija įsikurusi Kaune Po Atgimimo Lurdas taip ir nesusigrazino prieskaryje turetos isskirtines sakralines vietos statuso kai cia rinkdavosi tukstantines minios Mitologinis akmuoPagrindinis straipsnis Plunges akmuo su Karves peda Plunges Lurdas turi specifinį akmenį įmuryta grotos sienoje is kaires mitologinį akmenį su Karves peda 6640 Istoriko Vykinto Vaitkeviciaus teigimu sis akmuo yra apie 1 3 m ilgio ir 45 cm plocio Jame matyti apie 6 cm gylio skeltanagio gyvulio peda Pasakojama kad naktimis prie Lurdo vaidendavosi o peda įmynes velnias Tikroji Plunges Lurdo MarijaLietuvos Lurdo grotose pasitaiko skirtingo tipo skulpturu Plungeje pastatyta tipiska Lurdo Marijos skulptura Originali t y senoji Marijos skulptura stovi Plunges baznycios altoriuje Skulptura apie 1955 m buvo isniekinta istepta degutu ir įmesta į Babrunga o vietiniu gyventoju istraukta nuvalyta ir patalpinta Plunges baznycioje Grotoje pastatyta sios skulpturos kopija Apeigos prie LurdoPlunges Lurdas labiausiai buvo ir yra lankomas visa geguzes menesį per geguzines pamaldas ir ypac Motinos diena Ta diena į Lurda einama procesija meldziamasi Svc M Marijai uz gyvas ir mirusias motinas Sios tradicijos buvo laikomasi visa Lurdo egzistavimo laikotarpį isskyrus karus ir sovietmetį Motinos diena tiek vaikai tiek pacios motinos sunesa geles kaip auka noredami paaukoti vargus ir sukalba pasiaukojimo Svc M Marijai malda Prie Plunges Lurdo svenciamos Devintines kuriu metu is baznycios einama procesija su Svc Sakramentu monstrancijoje per visa miesa Lurdas buna viena is stociu kur ant specialiai tam paruosto staliuko padedamas Svc Sakramentas ir atliekamos Devintiniu sventimui budingos apeigos Per Visus Sventuosius lapkricio 1 d Lurdas taip pat aplankomas Is baznycios einama procesija į kapines o veliau uzsukama į Lurda pasimelsti uz mirusius parapijiecius prasant Svc M Marijos globos Tada prie grotos uzdegama po zvake ir meldziasi uz mirusius savo seimos narius gimines draugus Sv Jono Krikstytojo parapijos globejo Plunges baznycios titulo diena Plungeje nuo Atgimimo pradzios einama procesija is baznycios į Lurda kur meldziamasi giedamos įvairios giesmes Kriksto sakramentas paprastai sveciamas baznycioje taciau uzfiksuota kad Plungeje buvo krikstijama ir prie Lurdo Gali buti kad Plungeje kriksto sakramentas prie Lurdo grotos svestas tik apie 1991 m kai buvo krikstijami Plunges vaiku namu aukletiniai Pries Antrajį pasaulinį kara Plungeje įsteigtame kapucinu naujokyne budavo atveju kai vienuoliai paciu vidurnakciu giedodami giesme Ave Maria su deganciomis zvakemis bet be Svc Sakramento eidavo melstis prie Lurdo grotos Ligoniu intencijomis sv Misios Lurdo Svc Mergeles garbei vykdavo paskutinį kiekvieno menesio sekmadienį Aikstele prie Lurdo grotosĖjimo keliais paprotysEjimo keliais paprotys prie Lurdu atliekamas labai retai Įtaka tam matyt daro krastovaizdzio ypatumai Lurdo grotos paprastai statytos tokiose vietovese kur nera salygu aplink jas apeiti keliais Plungeje ejimas keliais buvo uzfiksuotas tik baznycioje prie senosios Lurdo Marijos SaltinelisPrie Lurdo grotos tryksta stebuklingu laikomas saltinelis Naudojant jo vandenį tikimasi pasveikti Apie įvairius isgijimus zmones pasakodavo kapucinams Sovietmeciu jis buvo uzlygintas ir pamirstas nors kai kurie zmones iki siol kalba apie gydomasias jo savybes Apeigas reikedavo atlikti prie saltinelio t y ne namie nes tada vanduo geriau veikdaves daugiau turejes gydomuju galiu Taip budavo mokoma matyt kad zmones neveziotu vandens statinemis kur kitur ir nesipelnytu taip nemazintu pajamu kapucinams Paprastai prie Lurdo atvaziuojantys zmones papildydavo ir auku dezutes LiteraturaVykintas Vaitkevicius Senosios Lietuvos sventvietes Zemaitija Vilnius Diemedis 1998 743 p ISBN 9986 23 037 3Saltiniai Lurdas Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Nuoroda tikrinta 2017 12 11 Veronika Lileikiene Plunges Lurdas Ligoniu kongresas Plungeje Archyvuota kopija 2017 12 12 is Wayback Machine projekto NuorodosVikiteka Plunges Lurdas vaizdine ir garsine medziagaSarasas Lietuvos lurdai Plunges lurdas Archyvuota kopija 2022 12 10 is Wayback Machine projekto Krasto paveldo gidas Plunges Lurdas Archyvuota kopija 2021 08 04 is Wayback Machine projekto Plunges ir Palangos Lurdu kilme ir apeigine kultura Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu