Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Lurdas reikšmės Lurdas arba Lurdo grota sakralinis statinys paprastai pastatomas Švč Mergelės Marijos aps
Lurdo grota
- Kitos reikšmės – Lurdas (reikšmės).
Lurdas, arba Lurdo grota – sakralinis statinys, paprastai pastatomas Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vietose Prancūzijos Lurdo vietovėje pagrindu. Daugelyje pasaulio tautų puoselėjama religinė-etnokultūrinė idėja, kuri išreiškiama statant Lurdo grotas. Lurde įvykusį stebuklą žymi grotoje pastatytos Dievo Motinos ir jai besimeldžiančios Bernadette statulos. Susiformavo tradicija sakralinius statinius – Lurdo grotas vadinti tiesiog lurdais. Juose gali būti atliekamos religinės apeigos, maldininkai čia lankosi įvairių švenčių metu.
Be Prancūzijos, panašių grotų atsirado ir kitose katalikiškose šalyse, kuriose lurdai buvo pastatomi laikantis konkrečios vietovės tautinių elementų, architektūros tradicijų, meninės kultūros.
Istorija
1858 m. Lurdo vietovėje ligotai mergaitei Bernadette Soubirous apsireiškė Marija. Ilgainiui Lurdas tapo didžiuliu piligrimų centru, į kurį kasmet atvažiuoja milijonai žmonių, kai kurie jų išgyja nuo sunkiausių ligų. Lurde įvykusio stebuklo garbei grotoje pastatytos Dievo Motinos ir jai besimeldžiančios Bernadette statulos. Panašiai įamžinamas Marijos apsireiškimas ir kitose šalyse.
Lietuvoje
- Daugiau žr. Sąrašas:Lietuvos lurdai
Lietuvoje Lurdo grotų statymo, papročių puoselėjimo bei specifinių apeigų atlikimo prie jų idėja pradėta realizuoti 1898 m. Palangoje. Per visą XX a. lurdai išplito. Marijos garbei Lietuvoje daugelyje vietų pastatytos Prancūzijos miestelio Lurdo grotos imitacijos su Marijos statulomis. Ypač jų gausu vėliausiai apsikrikštijusioje Žemaitijoje, jos yra sakralinės kultūros dalis. Garsiausi Žemaitijoje – Palangos, Kretingos, Plungės lurdai. Tarp naujausių minimi Kaltinėnų, Nemakščių, Sedos lurdai. Žemaitijoje XX a. pradžioje lurdus statė vienuoliai, didikai, paprasti žmonės. Žemaitijos lurduose aptinkama nemažai jiems būdingos apeiginės kultūros: prie daugumos lurdų vykstanti proginė šventė yra gegužinės, visuose lurduose plačiausiai paplitusi apeiga yra pavienės maldos, bendruomeninės maldos ir giesmės, populiarus paprotys yra fotografavimasis.
Kiti žymesni lurdai:
- Ablinga. Pastatytas apie 1930–1933 m.; Marijos statula apie 1,6 m aukščio, sumūryta 1,5x3 m grota.
- Bijotai. Pastatytas Žemaičių krikšto 600-ajam jubiliejui, sunaudota 60 t akmenų ir 6 t cemento.
- Gardamas. Marija Lurdiškė apie 1,8 m aukščio.
- Griškabūdis. Įrengtas iki 1933 m., nes tais metais išleistas atvirukas su lurdo koplyčios atvaizdu.
- Inkakliai. Marija Lurdiškė apie 1,8 m aukščio.
- Kantaučiai. Akmeninis mažas lurdas su Marijos Lurdiškės statula, pašventintas 1981 m.
- Kartena. Pastatytas ant Minijos kranto; lauko akmenų įstiklinta niša su 1,6 m aukščio Marijos statula.
- Kuršėnai. 6x5 m dydžio lurdas su trimis navomis (arkomis), statytas apie 1950 m.
- Nemunaitis. 10x15 m dydžio lurdas, viduje grotos įrengtas altorius.
- Pamūšis. Pastatytas apie 1940 m.
- Papilė. 2x3 m, sumūrytas iš lauko akmenų.
- Pašilė. Pastatytas apie 1981 m., Marijos Lurdiškės statulos aukštis apie 1,2 m, lurdo dydis apie 4x3x4 m.
- Pienionys. Vienas iš seniausių Lietuvoje, pastatytas vietos dvare; ilgis apie 10 m, aukštis apie 5 m, statula apie 1,8 m aukščio.
- Plateliai. Įrengtas bažnyčioje.
- Plokščiai. Įrengtas apaugusiame šlaite, 15 m ilgio ir 7 m aukščio, prie šaltinio.
- Raseiniai. Įrengtas dominikonų bažnyčios šventoriuje.
- Skapiškis. Įrengtas bažnyčios šventoriuje, apie 5 m aukščio ir 3 m pločio.
- Stakiai. Įrengtas bažnyčios šventoriuje.
- Sutkai. Prie senosios bažnyčios, apie 2x3 m, taisyklingos simetrinės formos.
- Šarkė. Pastatytas apie 1935 m.
- Švedriškė. 1991 m. pašventintas atnaujintas lurdas.
- Varniai. Pastatytas 1914 m. Gyvojo Rožinio ir Blaivybės draugijos lėšomis.
Šaltiniai
- Lurdas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
Nuorodos
- Plungės ir Kantaučių lurdai
- Žemaičių krikšto jubiliejui pastatė lurdą Archyvuota kopija 2016-06-10 iš Wayback Machine projekto.
- Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas. Švč. M. Marijos lurdai Lietuvoje[neveikianti nuoroda]
- Žemaitijos lurdų apeiginė kultūra
- Šiluvos lurdas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lurdo grota, Kas yra Lurdo grota? Ką reiškia Lurdo grota?
Kitos reiksmes Lurdas reiksmes Lurdas arba Lurdo grota sakralinis statinys paprastai pastatomas Svc Mergeles Marijos apsireiskimo vietose Prancuzijos Lurdo vietoveje pagrindu Daugelyje pasaulio tautu puoselejama religine etnokulturine ideja kuri isreiskiama statant Lurdo grotas Lurde įvykusį stebukla zymi grotoje pastatytos Dievo Motinos ir jai besimeldziancios Bernadette statulos Susiformavo tradicija sakralinius statinius Lurdo grotas vadinti tiesiog lurdais Juose gali buti atliekamos religines apeigos maldininkai cia lankosi įvairiu svenciu metu Lurdo grota Vokietijoje Be Prancuzijos panasiu grotu atsirado ir kitose katalikiskose salyse kuriose lurdai buvo pastatomi laikantis konkrecios vietoves tautiniu elementu architekturos tradiciju menines kulturos Istorija1858 m Lurdo vietoveje ligotai mergaitei Bernadette Soubirous apsireiske Marija Ilgainiui Lurdas tapo didziuliu piligrimu centru į kurį kasmet atvaziuoja milijonai zmoniu kai kurie ju isgyja nuo sunkiausiu ligu Lurde įvykusio stebuklo garbei grotoje pastatytos Dievo Motinos ir jai besimeldziancios Bernadette statulos Panasiai įamzinamas Marijos apsireiskimas ir kitose salyse LietuvojeDaugiau zr Sarasas Lietuvos lurdaiKretingos lurdasPrie Sedos lurdoLurdas Uzvenuose Lietuvoje Lurdo grotu statymo paprociu puoselejimo bei specifiniu apeigu atlikimo prie ju ideja pradeta realizuoti 1898 m Palangoje Per visa XX a lurdai isplito Marijos garbei Lietuvoje daugelyje vietu pastatytos Prancuzijos miestelio Lurdo grotos imitacijos su Marijos statulomis Ypac ju gausu veliausiai apsikrikstijusioje Zemaitijoje jos yra sakralines kulturos dalis Garsiausi Zemaitijoje Palangos Kretingos Plunges lurdai Tarp naujausiu minimi Kaltinenu Nemaksciu Sedos lurdai Zemaitijoje XX a pradzioje lurdus state vienuoliai didikai paprasti zmones Zemaitijos lurduose aptinkama nemazai jiems budingos apeigines kulturos prie daugumos lurdu vykstanti progine svente yra geguzines visuose lurduose placiausiai paplitusi apeiga yra pavienes maldos bendruomenines maldos ir giesmes populiarus paprotys yra fotografavimasis Kiti zymesni lurdai Ablinga Pastatytas apie 1930 1933 m Marijos statula apie 1 6 m aukscio sumuryta 1 5x3 m grota Bijotai Pastatytas Zemaiciu kriksto 600 ajam jubiliejui sunaudota 60 t akmenu ir 6 t cemento Gardamas Marija Lurdiske apie 1 8 m aukscio Griskabudis Įrengtas iki 1933 m nes tais metais isleistas atvirukas su lurdo koplycios atvaizdu Inkakliai Marija Lurdiske apie 1 8 m aukscio Kantauciai Akmeninis mazas lurdas su Marijos Lurdiskes statula pasventintas 1981 m Kartena Pastatytas ant Minijos kranto lauko akmenu įstiklinta nisa su 1 6 m aukscio Marijos statula Kursenai 6x5 m dydzio lurdas su trimis navomis arkomis statytas apie 1950 m Nemunaitis 10x15 m dydzio lurdas viduje grotos įrengtas altorius Pamusis Pastatytas apie 1940 m Papile 2x3 m sumurytas is lauko akmenu Pasile Pastatytas apie 1981 m Marijos Lurdiskes statulos aukstis apie 1 2 m lurdo dydis apie 4x3x4 m Pienionys Vienas is seniausiu Lietuvoje pastatytas vietos dvare ilgis apie 10 m aukstis apie 5 m statula apie 1 8 m aukscio Plateliai Įrengtas baznycioje Ploksciai Įrengtas apaugusiame slaite 15 m ilgio ir 7 m aukscio prie saltinio Raseiniai Įrengtas dominikonu baznycios sventoriuje Skapiskis Įrengtas baznycios sventoriuje apie 5 m aukscio ir 3 m plocio Stakiai Įrengtas baznycios sventoriuje Sutkai Prie senosios baznycios apie 2x3 m taisyklingos simetrines formos Sarke Pastatytas apie 1935 m Svedriske 1991 m pasventintas atnaujintas lurdas Varniai Pastatytas 1914 m Gyvojo Rozinio ir Blaivybes draugijos lesomis SaltiniaiLurdas Visuotine lietuviu enciklopedija T I A Ar Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2001NuorodosVikiteka Lurdas religija vaizdine ir garsine medziagaPlunges ir Kantauciu lurdai Zemaiciu kriksto jubiliejui pastate lurda Archyvuota kopija 2016 06 10 is Wayback Machine projekto Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas Svc M Marijos lurdai Lietuvoje neveikianti nuoroda Zemaitijos lurdu apeigine kultura Siluvos lurdas