Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Sąrašas Šv Jono Krikštytojo bažnyčios 55 54 49 š pl 21 50 19 r ilg 55 9137 š pl 21 8386 r ilg 55 9137 21
Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
- Kitos reikšmės – Sąrašas:Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios.
55°54′49″š. pl. 21°50′19″r. ilg. / 55.9137°š. pl. 21.8386°r. ilg.
| Plungės šv. Jono Krikštytojo bažnyčia | |
|---|---|
| Vyskupija | Telšių |
| Dekanatas | Plungės |
| Savivaldybė | Plungės rajonas |
| Gyvenvietė | Plungė |
| Adresas | Vytauto g. 34 |
| Statybinė medžiaga | plytų mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1933 m. |
| Stilius | neoromanika |
Plungės šv. Jono Krikštytojo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Plungėje, Babrungo (Minijos dešiniojo intako) kairiajame krante. Viena didžiausių Lietuvos bažnyčių, architektūros paminklas (unik. kodas 28060).
Parapijoje yra Stanelių šv. Kazimiero koplyčia, Plungės Visų Šventųjų koplyčia, Plungės Lurdas.
Istorija
1570 m. paskirta fundacija Plungės bažnyčios statybai. 1590 m. bažnyčia atiteko evangelikams reformatams. 1617 m. pastatyta katalikų bažnyčia, įsteigta parapinė mokykla. Be jurisdikos miestelyje, bažnyčiai dovanotas Kapsūdžių kaimas (47 valakai).
1797-1934 m. medinė bažnyčia
1797 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Jos statyba rūpinosi parapijos administratorius kunigas Adomas Paulauskas. Statybinių medžiagų skyrė Plungės dvaras. 1810 m. ją pašventino vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis. Jis į bažnyčią perkėlė stebuklingu laikytą Švč. Mergelės Marijos skulptūrą, iki tol stovėjusią prie kelio į Žarėnus. Bažnyčia buvo palyginti didelė ir toliau puošiama. Tuo rūpinosi parapijos klebonas Jurgis Kirvelis. Motiejus Valančius savo raštuose Plungės bažnyčią minėjo kaip gerai prižiūrėtą, išdažytą, aptvertą akmenine tvora.
Grafai Zubovai 1850 m. pastatė varpinę, turėjusią 3 varpus, iš kurių iki šiol išliko vienas. Jis pagamintas 1646 m., suskilo per 1812 m. gaisrą, todėl nebeskamba. Kitus du per Pirmąjį pasaulinį karą nukabino ir išsivežė vokiečių kareiviai.
1858 m. pastatyta kapinių koplyčia. Kunigas Apolinaras Kulakauskas Plungės bažnyčioje 1863 m. perskaitė sukilėlių atsišaukimą, už tai nubaustas 100 rub. ir iškeltas į Saločius.
Apie 137 metus išstovėjusi medinė bažnyčia nugriauta 1934 m., kai šalia jau stovėjo nauja bažnyčia.
Naujoji mūrinė bažnyčia
Naujosios bažnyčios statyba pradėta rūpintis nuo 1899 m. Jai vieta buvo parinkta šalia 1797 m. pastatytos medinės bažnyčios ir mūrinės varpinės. Naujosios bažnyčios pamatus 1905 m. rugsėjo 5 d. pašventino vyskupas Mečislovas Paliulionis.
Pagal inžinieriaus Stepono Stulginskio projektą (perdarius pirminį Karlo Strandmano projektą) 1902–1933 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Iki 1915 m. sienos išmūrytos iki langų. Po to statyba tęsta tik nuo 1928 m. Ja rūpinosi klebonas (vėliau prelatas) Povilas Pukys. Naują bažnyčią 1933 m. rugsėjo 24 d. konsekravo vyskupas Justinas Staugaitis. Jos vidus buvo įrenginėjamas iki 1940 m.
Bažnyčios statyba užtruko, nes buvo varginga, sunki. Dvaro ir parapijiečių iš anksto paaukotomis lėšomis ir statybine medžiaga pasinaudojus, viskas sustojo: 1902 m. ankstyvos ligos pakirstas mirė fundatorius kunigaikštis M. Oginskis. Jo našlė Marija atsisakė toliau remti bažnyčios statybą, o 1914 m. prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. Plungės krašto gyventojai buvo karo nuskurdinti. Parapija neįstengė finansuoti tokios didžiulės bažnyčios statybą. Tada ir pradėta keisti projektą, siaurinti jau anksčiau paruoštus pamatus. Teko atsisakyti įspūdingų ir puošnių bokštų, o tai sumenkino dabartinės bažnyčios išvaizdą. Be to, bldgėjo neremontuojamos senosios bažnyčios būklė. Klebonas Senkus jau graudindavo žmones, kad reikia pasiskubinti baigti naująją statyti, kol senoji nesugriuvo. Pašventinus naująją bažnyčią 1933 m., statyba dar nebuvo baigta – neįrengtas interjeras. Buvo ieškoma mecenatų. Interjero darbai užtruko iki 1940-ųjų.Tuomet buvo pagaminti 7 ąžuoliniai altoriai.
Iš 1934 m. nugriautos senosios bažnyčios ir kapucinų vienuolyno bažnyčios perkelta dalis saugotų kultūros vertybių: vertingi šventųjų paveikslai, senosios stacijos, altoriai, žvakidės, kai kurios interjero detalės.
Plungės vakariniame pakraštyje 1908 m. įrengtas Plungės Lurdas, pastatyta medinė Švč. Mergelės Marijos Lurdo koplyčia ir altarija. 1928 m. čia įsikūrė kapucinai, kurie 1930 m. įsteigė vidurinę mokyklą (uždaryta 1936 m.). Po Antrojo pasaulinio karo koplyčia uždaryta, vienuolynas panaikintas. Plungės bažnyčioje (kairiojoje navoje) pastatyta senoji originali Marijos skulptūra, stovėjusi Plungės Lurde. Skulptūra apie 1955 m. buvo išniekinta (ištepta degutu ir įmesta į Babrungą), o vietinių gyventojų ištraukta, nuvalyta ir perduota Plungės bažnyčiai. Grotoje pasilikusi šios skulptūros kopija.
1934–1936 m. pastatyti moterų namai (bendrabučiai). Varpinėje 1936 m. kilo gaisras. 1937 m. norėta ją nugriauti, vėliau suremontuota. Klebono P. Pukio rūpesčiu pagal inžinieriaus Stepono Stulginskio projektą 1938–1939 m. pastatyti mūriniai parapijos namai. Klebonas P. Pukys 1945 m. liepos 10 d. ištremtas į Sibirą.
Architektūra
Plungės bažnyčia yra viena iš didžiausių bažnyčių Lietuvoje: jos ilgis 75 m, stilius – eklektiškas. Jos neogotikinei architektūrai būdingas romaninio stiliaus rišlios sistemos planas ir romaninį stilių imituojančios detalės. Ši bažnyčia kartais apibūdinama kaip pseudoromaninio stiliaus, vienas svarbiausių neoromaninės architektūros pavyzdžių Lietuvoje.
Bažnyčia lotyniško kryžiaus plano, dvibokštė, trinavė, bazilikinė. Aukšta, trikampiu, arkučių formos nišelėmis puoštu skydu vainikuota vidurinė dalis rytuose iš abiejų pusių rėminama dviem, šiek tiek į priekį išsišovusiais, kvadratinio plano, smailėmis užbaigtais bokštais. Vakarų pusėje statinį uždaro siauresnė, pusapvali apsidė, kurios viršuje įkomponuotas analogiškas trikampis skydas su dviem nedideliais bokšteliais šonuose. Aiškiai išreikštas abiejuose galuose taip pat užbaigtas nedidelėmis penkiabriaunėmis apsidėlėmis, o viršus vainikuojamas tokiais pat skydais. Bažnyčios šoniniuose ir vakariniame fasaduose įrengti neplatūs kontraforsai, vertikalūs arkiniai langai.
Vidaus erdvė, formuojama banguoto skerspjūvio piliorių, padalinta į tris navas. Vidurinė nava išsiskiria pločiu ir aukščiu. Į piliorius besiremiantys skliautai rėminami ramstinėmis arkomis. Vakarų pusėje centrinė nava kryžiuojasi su transeptu, pereina į presbiteriją, dengtą skliautu ir užbaigtą puskupoliu. Šoninės navos remiasi į zakristijas.
Klasicistinio stiliaus varpinė (unik. kodas 1531). stovi bažnyčios statinių komplekso pietryčių kampe, prisišliejusi prie šventoriaus tvoros Vytauto g. vingyje. Pasižymi taisyklingomis proporcijomis, griežtomis formomis, paįvairina komplekso architektūrinę išraišką. Ant varpinės fasado įtaisytas grafų Zubovų herbas su užrašu „Istejgi Jo milesta Grati Zubows su padiejemu parapijonu – metusi 1850“.
Šventorius plane yra netaisyklingo daugiakampio (ištęsto rytų-vakarų kryptimi) formos. Visu perimetru aptvertas raudonų plytų mūro tvora su dvejais vartais ir varteliais. Bažnyčios pastatas stūkso beveik sklypo centre, priekiniu fasadu orientuotas į rytus–pietryčius, t. y. Vytauto gatvės ašies kryptimi. Pagrindinis įėjimas į šventorių įrengtas iš Vytauto g.
Šventoriuje įrengti atminimo ženklai, paminklai:
- 1940-1953 m. kankinių atminimui (skulp. Antanas Vaškys, 1989)
- Senosios bažnyčios (1797-1934) vietai pažymėti
- Lietuvos krikšto 500-osioms metinėms (skulp. , 1987)
- Dvigubas kryžius nuo AIDS ligos
- šv. Jono Krikštytojo bažnyčiai nusipelniusiems kunigams atminti (meistras Vladas Stumbras, 1983)
- Kunigams Juozui Pačinskui (1935–1990), Alfonsui Pridotkui (1923–2000), Petrui Našlėnui–Kerbeliui (1916–2003)
Galerija
- Priekinis fasadas
- Fasado fragmentas, pagrindinis įėjimas į šventorių
- Apsidė su dviem šoniniais bokšteliais
- Galinis fasadas
- Šoninis fasadas
- Šoninio trikampio skydo stogo kryžius
- Klasicistinė varpinė
- Varpinė žvelgiant nuo Vytauto g.
- Vaizdas į varpinę nuo bažnyčios
- Paminklas tremtiniams
- Paminklas Lietuvos krikšto 500-osioms metinėms
Šaltiniai
- „Bažnyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2018-04-01.
- Veronika Lileikienė. Plungės Lurdas
- Tarpukario architektūra. Plungės šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
- „Varpinė“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2018-04-01.
Nuorodos
- Plungės šv. Jono Krikštytojo parapija
- Plungės bažnyčia (Telšių vyskupijos informacija)
- Plungės senosios bažnyčios meno vertybės Archyvuota kopija 2016-04-24 iš Wayback Machine projekto.
- Plungės bažnyčia (panoramos)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, Kas yra Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia? Ką reiškia Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia?
Kitos reiksmes Sarasas Sv Jono Krikstytojo baznycios 55 54 49 s pl 21 50 19 r ilg 55 9137 s pl 21 8386 r ilg 55 9137 21 8386 Plunges sv Jono Krikstytojo baznyciaVyskupija TelsiuDekanatas PlungesSavivaldybe Plunges rajonasGyvenviete PlungeAdresas Vytauto g 34Statybine medziaga plytu murasPastatyta įrengta 1933 m Stilius neoromanika Plunges sv Jono Krikstytojo baznycia baznycia stovinti Plungeje Babrungo Minijos desiniojo intako kairiajame krante Viena didziausiu Lietuvos baznyciu architekturos paminklas unik kodas 28060 Parapijoje yra Staneliu sv Kazimiero koplycia Plunges Visu Sventuju koplycia Plunges Lurdas IstorijaBaznycios vidus 1570 m paskirta fundacija Plunges baznycios statybai 1590 m baznycia atiteko evangelikams reformatams 1617 m pastatyta kataliku baznycia įsteigta parapine mokykla Be jurisdikos miestelyje baznyciai dovanotas Kapsudziu kaimas 47 valakai 1797 1934 m medine baznycia 1797 m pastatyta nauja medine baznycia Jos statyba rupinosi parapijos administratorius kunigas Adomas Paulauskas Statybiniu medziagu skyre Plunges dvaras 1810 m ja pasventino vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis Jis į baznycia perkele stebuklingu laikyta Svc Mergeles Marijos skulptura iki tol stovejusia prie kelio į Zarenus Baznycia buvo palyginti didele ir toliau puosiama Tuo rupinosi parapijos klebonas Jurgis Kirvelis Motiejus Valancius savo rastuose Plunges baznycia minejo kaip gerai priziureta isdazyta aptverta akmenine tvora Grafai Zubovai 1850 m pastate varpine turejusia 3 varpus is kuriu iki siol isliko vienas Jis pagamintas 1646 m suskilo per 1812 m gaisra todel nebeskamba Kitus du per Pirmajį pasaulinį kara nukabino ir issiveze vokieciu kareiviai 1858 m pastatyta kapiniu koplycia Kunigas Apolinaras Kulakauskas Plunges baznycioje 1863 m perskaite sukileliu atsisaukima uz tai nubaustas 100 rub ir iskeltas į Salocius Apie 137 metus isstovejusi medine baznycia nugriauta 1934 m kai salia jau stovejo nauja baznycia Naujoji murine baznycia Naujosios baznycios statyba pradeta rupintis nuo 1899 m Jai vieta buvo parinkta salia 1797 m pastatytos medines baznycios ir murines varpines Naujosios baznycios pamatus 1905 m rugsejo 5 d pasventino vyskupas Mecislovas Paliulionis Pagal inzinieriaus Stepono Stulginskio projekta perdarius pirminį Karlo Strandmano projekta 1902 1933 m pastatyta dabartine murine baznycia Iki 1915 m sienos ismurytos iki langu Po to statyba testa tik nuo 1928 m Ja rupinosi klebonas veliau prelatas Povilas Pukys Nauja baznycia 1933 m rugsejo 24 d konsekravo vyskupas Justinas Staugaitis Jos vidus buvo įrenginejamas iki 1940 m Baznycios statyba uztruko nes buvo varginga sunki Dvaro ir parapijieciu is anksto paaukotomis lesomis ir statybine medziaga pasinaudojus viskas sustojo 1902 m ankstyvos ligos pakirstas mire fundatorius kunigaikstis M Oginskis Jo nasle Marija atsisake toliau remti baznycios statyba o 1914 m prasidejo Pirmasis pasaulinis karas Plunges krasto gyventojai buvo karo nuskurdinti Parapija neįstenge finansuoti tokios didziules baznycios statyba Tada ir pradeta keisti projekta siaurinti jau anksciau paruostus pamatus Teko atsisakyti įspudingu ir puosniu bokstu o tai sumenkino dabartines baznycios isvaizda Be to bldgejo neremontuojamos senosios baznycios bukle Klebonas Senkus jau graudindavo zmones kad reikia pasiskubinti baigti naujaja statyti kol senoji nesugriuvo Pasventinus naujaja baznycia 1933 m statyba dar nebuvo baigta neįrengtas interjeras Buvo ieskoma mecenatu Interjero darbai uztruko iki 1940 uju Tuomet buvo pagaminti 7 azuoliniai altoriai Is 1934 m nugriautos senosios baznycios ir kapucinu vienuolyno baznycios perkelta dalis saugotu kulturos vertybiu vertingi sventuju paveikslai senosios stacijos altoriai zvakides kai kurios interjero detales Plunges vakariniame pakrastyje 1908 m įrengtas Plunges Lurdas pastatyta medine Svc Mergeles Marijos Lurdo koplycia ir altarija 1928 m cia įsikure kapucinai kurie 1930 m įsteige vidurine mokykla uzdaryta 1936 m Po Antrojo pasaulinio karo koplycia uzdaryta vienuolynas panaikintas Plunges baznycioje kairiojoje navoje pastatyta senoji originali Marijos skulptura stovejusi Plunges Lurde Skulptura apie 1955 m buvo isniekinta istepta degutu ir įmesta į Babrunga o vietiniu gyventoju istraukta nuvalyta ir perduota Plunges baznyciai Grotoje pasilikusi sios skulpturos kopija 1934 1936 m pastatyti moteru namai bendrabuciai Varpineje 1936 m kilo gaisras 1937 m noreta ja nugriauti veliau suremontuota Klebono P Pukio rupesciu pagal inzinieriaus Stepono Stulginskio projekta 1938 1939 m pastatyti muriniai parapijos namai Klebonas P Pukys 1945 m liepos 10 d istremtas į Sibira ArchitekturaPlunges baznycia yra viena is didziausiu baznyciu Lietuvoje jos ilgis 75 m stilius eklektiskas Jos neogotikinei architekturai budingas romaninio stiliaus rislios sistemos planas ir romaninį stiliu imituojancios detales Si baznycia kartais apibudinama kaip pseudoromaninio stiliaus vienas svarbiausiu neoromanines architekturos pavyzdziu Lietuvoje Baznycia lotynisko kryziaus plano dvibokste trinave bazilikine Auksta trikampiu arkuciu formos niselemis puostu skydu vainikuota vidurine dalis rytuose is abieju pusiu reminama dviem siek tiek į priekį issisovusiais kvadratinio plano smailemis uzbaigtais bokstais Vakaru puseje statinį uzdaro siauresne pusapvali apside kurios virsuje įkomponuotas analogiskas trikampis skydas su dviem nedideliais boksteliais sonuose Aiskiai isreikstas abiejuose galuose taip pat uzbaigtas nedidelemis penkiabriaunemis apsidelemis o virsus vainikuojamas tokiais pat skydais Baznycios soniniuose ir vakariniame fasaduose įrengti neplatus kontraforsai vertikalus arkiniai langai Vidaus erdve formuojama banguoto skerspjuvio pilioriu padalinta į tris navas Vidurine nava issiskiria plociu ir auksciu Į piliorius besiremiantys skliautai reminami ramstinemis arkomis Vakaru puseje centrine nava kryziuojasi su transeptu pereina į presbiterija dengta skliautu ir uzbaigta puskupoliu Sonines navos remiasi į zakristijas Klasicistinio stiliaus varpine unik kodas 1531 stovi baznycios statiniu komplekso pietryciu kampe prisisliejusi prie sventoriaus tvoros Vytauto g vingyje Pasizymi taisyklingomis proporcijomis grieztomis formomis paįvairina komplekso architekturine israiska Ant varpines fasado įtaisytas grafu Zubovu herbas su uzrasu Istejgi Jo milesta Grati Zubows su padiejemu parapijonu metusi 1850 Sventorius plane yra netaisyklingo daugiakampio istesto rytu vakaru kryptimi formos Visu perimetru aptvertas raudonu plytu muro tvora su dvejais vartais ir varteliais Baznycios pastatas stukso beveik sklypo centre priekiniu fasadu orientuotas į rytus pietrycius t y Vytauto gatves asies kryptimi Pagrindinis įejimas į sventoriu įrengtas is Vytauto g Sventoriuje įrengti atminimo zenklai paminklai 1940 1953 m kankiniu atminimui skulp Antanas Vaskys 1989 Senosios baznycios 1797 1934 vietai pazymeti Lietuvos kriksto 500 osioms metinems skulp 1987 Dvigubas kryzius nuo AIDS ligos sv Jono Krikstytojo baznyciai nusipelniusiems kunigams atminti meistras Vladas Stumbras 1983 Kunigams Juozui Pacinskui 1935 1990 Alfonsui Pridotkui 1923 2000 Petrui Naslenui Kerbeliui 1916 2003 GalerijaPriekinis fasadas Fasado fragmentas pagrindinis įejimas į sventoriu Apside su dviem soniniais boksteliais Galinis fasadas Soninis fasadas Soninio trikampio skydo stogo kryzius Klasicistine varpine Varpine zvelgiant nuo Vytauto g Vaizdas į varpine nuo baznycios Paminklas tremtiniams Paminklas Lietuvos kriksto 500 osioms metinemsSaltiniai Baznycia Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Nuoroda tikrinta 2018 04 01 Veronika Lileikiene Plunges Lurdas Tarpukario architektura Plunges sv Jono Krikstytojo baznycia Varpine Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Nuoroda tikrinta 2018 04 01 NuorodosVikiteka Plunges sv Jono Krikstytojo baznycia vaizdine ir garsine medziagaPlunges sv Jono Krikstytojo parapija Plunges baznycia Telsiu vyskupijos informacija Plunges senosios baznycios meno vertybes Archyvuota kopija 2016 04 24 is Wayback Machine projekto Plunges baznycia panoramos