Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Mansuras al HaladžasMansuro egzekucija XVII a mugolų miniatiūra Visas vardas Abū l Muġīṭ Al Ḥusayn bin Manṣūr al ḤallāğG
Mansuras al Haladžas
| Mansuras al-Haladžas | |
|---|---|
| Mansuro egzekucija (XVII a. mugolų miniatiūra) | |
| Visas vardas | Abū 'l-Muġīṭ Al-Ḥusayn bin Manṣūr al-Ḥallāğ |
| Gimė | 858 m. Turas, Farsas, Persija |
| Mirė | 922 m. kovo 26 d. (~64 metai) Bagdadas, Abasidų kalifatas |
| Sutuoktinis (-ė) | Um al-Husein |
| Religija | islamas |
| Veikla | poetas, mistikas |
Al-Huseinas ibn-Mansuras al-Haladžas (arab. ابو المغيث الحسين بن منصور الحلاج = Abū 'l-Muġīṭ Al-Ḥusayn bin Manṣūr al-Ḥallāğ, g. ~858 m. – m. 922 m. kovo 26 d.) – persų sufijus, mistikas, poetas, nevienareikšmiškai vertinamas rašytojas.
Al-Huseinas ibn-Mansuras gimė Persijos mieste (Farsas), jo tėvas buvo iš į islamą atsivertęs vilnos ir medvilnės karšėjas (hallaj). Kai šeima persikėlė į Mesopotamiją, miestą prie Tigro, al-Huseinas atsidėjo islamo studijoms ir būdamas dvylikos jau mintinai mokėjo Koraną. Sulaukęs 20-ies metų, Mansuras išvyko į Basrą, kur jį įšventino į sufijus. Mansuras al-Haladžas vedė vieno sufijų šeicho dukterį Um al-Husein, su ja susilaukė 3 sūnų ir dukters. Manoma, kad žmonos giminaičių jis buvo supažindintas su izmailitų ir idėjomis, todėl pateko į sunitų nemalonę ir laikytas Abasidų priešu. Bagdade Mansuras al-Haladžas bendravo su sufijais ir , nors pastarieji vėliau buvo nusiteikę labai priešiškai prieš Mansurą.
Jei al-Džunaidas stengėsi savo mokymą dėstyti ezoteriškai (išrinktiesiems, alegorine kalba), tai Mansuras al-Haladžas aukščiausias metafizines ištarmes skelbdavo gatvėse, turguose, varguoliams. Daugelis kitų sufijų al-Haladžą laikė bepročiu, sunitų biurokratai – eretiku, Abasidai – priešu.
Vėliau Mansuras al-Haladžas išvyko į Meką atlikti hadžo, ten atliko asketinę praktiką ir vėliau skelbėsi susijungęs su dievybe. Pradėjo pamokslauti varguoliams, maištininkams, sektantams, todėl grįžęs į Bagdadą buvo pasmerktas. Tada Mansuras al-Haladžas atsisakė sufijaus rūbų, pradėjo vilkėti kario uniforma ir pasiskelbė „meilės kariu“. Dalis dvariškių tapo jo pasekėju, todėl Bagdado ir šiitai paskelbė jį šarlatanu, sukėlė liaudį ir išvijo į Chorasaną. Ten al-Haladžas keliavo po pasienio tvirtoves (ribatus) ir pamokslavo džihadistams, asketams, „Dievo kariams“.
Mansuras al-Haladžas skelbėsi esąs tikrasis wali („Dievo bičiulis“) bei tikrasis mudžahidas. Jis skelbė meilę (mahabbah) Viešpačiui, kas tuo metu islamo pasaulėžiūroje buvo nepriimtina. Mansuras grįžo į Badgadą, o tada su bendraminčiais – į Meką, bet ten buvo apkaltintas magija ir šarlatanizmu, laikytas apsimetėliu, siekiančiu nuversti valdžią. Tada Mansuras al-Haladžas išvyko į Indiją, kur, jo priešų teigimu, įgavęs stebukladario ir mago galių. Pasak Ataro, Mansuras aplankęs ne tik Indiją, bet ir Vidurinę Aziją bei Kiniją. 902 m. sufijus grįžo į Bagdadą ir trečią sykį patraukė į Meką. Jo elgesys tapęs dar labiau piktinančiu – jis naktimis bastęsis po kapines, prašęs, kad jį nužudytų, skido gandai, kad savo namų kieme jis įsirengęs Kaabą ir apie ją vaikštąs.
908 m. Mansuras al-Haladžas viešai pareiškė norįs mirti kankinio mirtimi ir taip išganyti visus musulmonus. Jis buvo įsitikinęs, kad jo mirtis islamo bendruomenei suteiks kažkokią malonę ir teigė, kad Dievas leidžiąs pralieti jo kraują. Jis taip pat skelbdavo itin islamo teisininkus piktinančią ištarmę ana-l haqq („aš esu Tikrasis [Dievas]“). Mansuras al-Haladžas buvo pirmasis iš musulmonų mistikų, pareiškęs tikrą ar menamą norą numirti iš meilės, tikėjo, kad ekstatinės būklės metu įmanomas susikeitimas tarp Dievo ir šventojo įsimylėjėlio. 908 m. rūmų viziris Ibn al-Furatas siekė susidoroti su Mansuru, bet tas pabėgo į Susą. Ten jis buvo surastas, grąžintas į Bagdadą, apkaltintas įsikūnijimo doktrinos skelbimu ir uždarytas į kalėjimą. Ten jis parašė svarbiausią savo veikalą Kitab al-tawasin, įgijo dvariškių malonę. 913 m. sufijus buvo išleistas iš kalėjimo, nors turėjo priimti kaltinimą esąs karmatas.
Mansuras al-Haladžas ėmė skelbti, kad Iblis (Šėtonas) yra tikrasis meilės kankinys, pavyzdinis didvyris, kad tik jam Esmė pasirodė visu savo tyrumu. 921 m. vėl pradėtas Mansuro teismas, nes Bagdado sufijus piktino jo mokymas apie Iblį, jis dar buvo kaltinamas noru sugriauti Kaabą Mekoje. Abasidai įžvelgė pavojų, kad Mansuras al-Haladžas gali sukurstyti liaudį, todėl paskyrė jam mirties nuosprendį. 922 m. didelės minios akivaizdoje Mansuras al-Haladžas buvo sumuštas, pakabintas ant kryžiaus, nukryžiuotas (kiti teigia, kad pakartas). Pasakojama, kad prieš mirtį draugai ir priešai jo klausinėję visokių klausimų, o atsakymai tapę žymiais aforizmais. Vėliau nukirstos jo galūnės, kūnas aplietas nafta ir sudegintas, o pelenai iš aukšto minareto išbarstyti į Tigrą.
Po Mansuro al-Haladžo mirties jo mistinis autoritetas ir įtaka dar labiau išaugo. Pradėjo dar labiau sklisti legendos apie jo stebuklus, jo ištarmės, jo vardas Mansuras („nugalėtojas“) tapo nuolatiniu sufijų poezijos tropu. Dar keliasdešimt metų po jo mirties žmonės rinkdavosi prie Tigro tikėdamiesi al-Haladžo prisikėlimo.
Šaltiniai
- Uždavinys, Algis 2007. Sufizmas islamo civilizacijoje. Kaunas: Atviros visuomenės studijų asociacija
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mansuras al Haladžas, Kas yra Mansuras al Haladžas? Ką reiškia Mansuras al Haladžas?
Mansuras al HaladzasMansuro egzekucija XVII a mugolu miniatiura Visas vardas Abu l Muġiṭ Al Ḥusayn bin Manṣur al ḤallagGime 858 m Turas Farsas PersijaMire 922 m kovo 26 d 64 metai Bagdadas Abasidu kalifatasSutuoktinis e Um al HuseinReligija islamasVeikla poetas mistikas Al Huseinas ibn Mansuras al Haladzas arab ابو المغيث الحسين بن منصور الحلاج Abu l Muġiṭ Al Ḥusayn bin Manṣur al Ḥallag g 858 m m 922 m kovo 26 d persu sufijus mistikas poetas nevienareiksmiskai vertinamas rasytojas Al Huseinas ibn Mansuras gime Persijos mieste Farsas jo tevas buvo is į islama atsivertes vilnos ir medvilnes karsejas hallaj Kai seima persikele į Mesopotamija miesta prie Tigro al Huseinas atsidejo islamo studijoms ir budamas dvylikos jau mintinai mokejo Korana Sulaukes 20 ies metu Mansuras isvyko į Basra kur jį įsventino į sufijus Mansuras al Haladzas vede vieno sufiju seicho dukterį Um al Husein su ja susilauke 3 sunu ir dukters Manoma kad zmonos giminaiciu jis buvo supazindintas su izmailitu ir idejomis todel pateko į sunitu nemalone ir laikytas Abasidu priesu Bagdade Mansuras al Haladzas bendravo su sufijais ir nors pastarieji veliau buvo nusiteike labai priesiskai pries Mansura Jei al Dzunaidas stengesi savo mokyma destyti ezoteriskai isrinktiesiems alegorine kalba tai Mansuras al Haladzas auksciausias metafizines istarmes skelbdavo gatvese turguose varguoliams Daugelis kitu sufiju al Haladza laike beprociu sunitu biurokratai eretiku Abasidai priesu Veliau Mansuras al Haladzas isvyko į Meka atlikti hadzo ten atliko asketine praktika ir veliau skelbesi susijunges su dievybe Pradejo pamokslauti varguoliams maistininkams sektantams todel grįzes į Bagdada buvo pasmerktas Tada Mansuras al Haladzas atsisake sufijaus rubu pradejo vilketi kario uniforma ir pasiskelbe meiles kariu Dalis dvariskiu tapo jo pasekeju todel Bagdado ir siitai paskelbe jį sarlatanu sukele liaudį ir isvijo į Chorasana Ten al Haladzas keliavo po pasienio tvirtoves ribatus ir pamokslavo dzihadistams asketams Dievo kariams Mansuras al Haladzas skelbesi esas tikrasis wali Dievo biciulis bei tikrasis mudzahidas Jis skelbe meile mahabbah Viespaciui kas tuo metu islamo pasauleziuroje buvo nepriimtina Mansuras grįzo į Badgada o tada su bendraminciais į Meka bet ten buvo apkaltintas magija ir sarlatanizmu laikytas apsimeteliu siekianciu nuversti valdzia Tada Mansuras al Haladzas isvyko į Indija kur jo priesu teigimu įgaves stebukladario ir mago galiu Pasak Ataro Mansuras aplankes ne tik Indija bet ir Vidurine Azija bei Kinija 902 m sufijus grįzo į Bagdada ir trecia sykį patrauke į Meka Jo elgesys tapes dar labiau piktinanciu jis naktimis bastesis po kapines prases kad jį nuzudytu skido gandai kad savo namu kieme jis įsirenges Kaaba ir apie ja vaikstas 908 m Mansuras al Haladzas viesai pareiske norįs mirti kankinio mirtimi ir taip isganyti visus musulmonus Jis buvo įsitikines kad jo mirtis islamo bendruomenei suteiks kazkokia malone ir teige kad Dievas leidzias pralieti jo krauja Jis taip pat skelbdavo itin islamo teisininkus piktinancia istarme ana l haqq as esu Tikrasis Dievas Mansuras al Haladzas buvo pirmasis is musulmonu mistiku pareiskes tikra ar menama nora numirti is meiles tikejo kad ekstatines bukles metu įmanomas susikeitimas tarp Dievo ir sventojo įsimylejelio 908 m rumu viziris Ibn al Furatas sieke susidoroti su Mansuru bet tas pabego į Susa Ten jis buvo surastas grazintas į Bagdada apkaltintas įsikunijimo doktrinos skelbimu ir uzdarytas į kalejima Ten jis parase svarbiausia savo veikala Kitab al tawasin įgijo dvariskiu malone 913 m sufijus buvo isleistas is kalejimo nors turejo priimti kaltinima esas karmatas Mansuras al Haladzas eme skelbti kad Iblis Setonas yra tikrasis meiles kankinys pavyzdinis didvyris kad tik jam Esme pasirode visu savo tyrumu 921 m vel pradetas Mansuro teismas nes Bagdado sufijus piktino jo mokymas apie Iblį jis dar buvo kaltinamas noru sugriauti Kaaba Mekoje Abasidai įzvelge pavoju kad Mansuras al Haladzas gali sukurstyti liaudį todel paskyre jam mirties nuosprendį 922 m dideles minios akivaizdoje Mansuras al Haladzas buvo sumustas pakabintas ant kryziaus nukryziuotas kiti teigia kad pakartas Pasakojama kad pries mirtį draugai ir priesai jo klausineje visokiu klausimu o atsakymai tape zymiais aforizmais Veliau nukirstos jo galunes kunas aplietas nafta ir sudegintas o pelenai is auksto minareto isbarstyti į Tigra Po Mansuro al Haladzo mirties jo mistinis autoritetas ir įtaka dar labiau isaugo Pradejo dar labiau sklisti legendos apie jo stebuklus jo istarmes jo vardas Mansuras nugaletojas tapo nuolatiniu sufiju poezijos tropu Dar keliasdesimt metu po jo mirties zmones rinkdavosi prie Tigro tikedamiesi al Haladzo prisikelimo SaltiniaiUzdavinys Algis 2007 Sufizmas islamo civilizacijoje Kaunas Atviros visuomenes studiju asociacija Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu